- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- I1-2371-243/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00018-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. Š. skundą ir skundo patikslinimą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl 15 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo priteisti 15 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovė, Pataisos namai), dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Nurodo, jog buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus 8 būrio 3 brigadoje, 5 būrio 3 brigadoje, 12 būrio 4 brigadoje, 10 būrio 4 brigadoje. Teigia, jog buvo kalinamas nesaugioje sveikatai aplinkoje dėl pelėsio, drėgmės, tarakonų, blakių, sanitarinių mazgų ir gyvenamojo ploto trūkumo. Pisuarais 4 vnt. ir klozetais 6 vnt. ryte turėjo pasinaudoti apie 200 žmonių, praustuvių buvo tik 9 vnt. Gyvenamajame sektoriuje nebuvo dušo, prausiantis kartą per savaitę neįmanoma laikytis normalios asmenų higienos. Gyvenamojo pastato stogas dengtas asbestiniu šiferiu, yrantis ir dulkantis šiferis gali turėti neigiamų pasekmių jo sveikatai ateityje. Teigia, jog pasivaikščiojimo kiemo plotas buvo nepakankamas, todėl vyko nepasitenkinimai iš nuteistųjų, norinčių pažaisti krepšinį, futbolą, ir iš norinčių ramiai pasivaikščioti. Naktį trūko oro, buvo prasta ventiliacija, todėl nukentėjo jo miego kokybė. Dėl prastos ventiliacijos patalpose buvo nemalonus kvapas. Nurodo, jog kamerose buvo prastas apšvietimas, tai sugadino jo regėjimą. Visose patalpose buvo tarakonų ir blakių. Didelė dalis gyvenamųjų patalpų buvo užimta baldais, kurie mažino vienam asmeniui tenkantį laisvą kameros plotą. Dėl to patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu bei kitais nepatogumais, iki šiol sutrikęs miegas. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog visos šios gyvenimo sąlygos buvo nepriimtinos ir prilyginamos prie nežmoniškų kalėjimo sąlygų ir kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis (b.l. 1-3, 8, 94).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas buvo laikomas antrajame sektoriuje sekančiose bendrabučio tipo patalpose: laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 17 d. karantino patalpoje, kurios bendras plotas 40,69 kv. m., ji skirta gyventi 13 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 3,13 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. 8 būrio 3 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 51,73 kv. m., ji skirta gyventi 16 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 3,23 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. vasario 22 d. 5 būrio 3 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 66,31 kv. m., ji skirta gyventi 21 asmeniui, vienam asmeniui tekęs plotas 3,15 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. 12 būrio 4 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 49,43 kv. m., ji skirta gyventi 15 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 3,29 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. 5 būrio 3 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 66,31 kv. m., ji skirta gyventi 21 asmeniui, vienam asmeniui tekęs plotas 3,15 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. 10 būrio 4 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 48,43 kv. m., ji skirta gyventi 15 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 3,22 kv. m.; laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. 13 būrio 9 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 16,27 kv. m., ji skirta gyventi 3 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 5,42 kv. m. Teigia, jog nebuvo pažeistas minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimas vienam asmeniui. Nurodo, jog ne visada visos miegamojo vietos buvo užimtos dėl nuteistųjų rotacijos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama. Argumentuoja, kad jeigu patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis ar drėgmė. Pravieniškių PN-AK neturi licencijos verstis oro, oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietimo bei temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose. Esant būtinumui, pagal jų prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Patalpos, kuriuose gyveno pareiškėjas buvo vėdinamos per langus. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga su UAB „Utenos deratizacija“ yra sudariusi sutartį Nr. 76-203, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Nurodo, jog 5 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai ir 3 pisuarai, prausykloje įrengtos 6 praustuvės ir 2 kojų plautuvės; 8 būrio sanitariniame mazge – 5 unitazai, 3 pisuarai, prausykloje – 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės; 10 būrio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės; 12 būrio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės; 13 būrio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 3 praustuvės, 2 dušo sieteliai; karantino patalpos sanitariniame mazge – 4 klozetai, prausykloje – 3 praustuvės, 3 dušo sieteliai. Pagal norminius aktus vienu klozetu gali naudotis ne daugiau kaip 15 asmenų. Įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes jos nedelsiant keičiamos naujomis. 5 ir 8 būrių pasivaikščiojimo kiemo plotas 1550 kv. m., 10 ir 12 būrio – 4992 kv. m., lokalinio sektoriaus, kuriame yra 13,14, 15 ir 16 būriai pasivaikščiojimo kiemo plotas 3800 kv. m. Teisės aktuose vienam asmeniui tenkančio pasivaikščiojimo kiemo ploto norma nėra reglamentuota. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda tik asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Nurodo, jog antrojo sektoriaus patalpose nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Nurodo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. į Turto valdymo skyrių dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, į Pravieniškių PN-AK psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, taip pat nesikreipė. Tvirtina, jog pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalą, kurią reikėtų atlyginti pinigais. Prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą laikotarpiui nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. sausio 3 d. Prašymą grindžia tuo, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė (b.l. 14-21).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui O. Š. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu padarymo ir atlyginimo pagrįstumo nustatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
Atsakovės atstovas ginčo laikotarpiui prašo teismo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą laikotarpiui nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. sausio 3 d.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą kildina iš to, jog jis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. Pravieniškių PN-AK buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo galimą teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją, jis rašė įvairius skundus, buvo aktyvus, tačiau dėl galimai pažeistų teisių gynimo prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą įstatyme numatytu terminu nesikreipė. Pareiškėjas, žinodamas apie galimai savo teisių pažeidimą nuo 2016 m. vasario 11 d., į teismą kreipėsi 2020 m. sausio 3 d. (b. l. 1), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos ir nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir skundo reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šiuos duomenis, teisinį reguliavimą, atsakovės atstovės prašymą, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. sausio 2 d. (imtinai) atmestini kaip nepagrįsti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d.
Pareiškėjui neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą kildinant dėl gyvenamojo ploto trūkumo, nurodytina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Iš atsakovės atsiliepime nurodytų duomenų, 2020 m. vasario 11 d. pažymos „Dėl nuteistojo O. Š.“ ir 2020 m. vasario 13 d. pažymos „Apie nuteistojo O. Š. laikymo sąlygas“ matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose antrojo sektoriaus 5, 10, 12 ir 13 būryje: nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. vasario 22 d. buvo laikomas 5 būrio 3 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 66,31 kv. m., miegamų vietų skaičius 21, todėl vienam asmeniui teko 3,15 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. 12 būrio 4 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 49,43 kv. m., miegamų vietų skaičius 15, todėl vienam asmeniui teko 3,29 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. 5 būrio 3 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 66,31 kv. m., miegamų vietų skaičius 21, todėl vienam asmeniui teko 3,15 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. 10 būrio 4 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 48,43 kv. m., miegamų vietų skaičius 15, todėl vienam asmeniui teko 3,22 kv. m.; laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. 13 būrio 9 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 16,27 kv. m., miegamų vietų skaičius 3, todėl vienam asmeniui teko 5,42 kv. m. (b.l. 14-21, 24, 61-62).
Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, jog kiekvienam nuteistajam yra skiriama viena miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Be to, ne visada visos miegojimo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau nei, kad numatyta. Vertinant šiuos duomenis, matyti, jog net esant visoms užimtoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas yra nuo 3,15 kv. m. iki 5,42 kv. m. Pareiškėjui argumentuojant, kad kameros gyvenamąjį plotą užima baldai, nurodytina, jog Vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šios nuostatos aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1033-624/2019).
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip rimtas pažeidimas, nes pažeidžiamas Konvencijos 3 straipsnis. Tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-624/2019). Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, jog nebuvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto patalpoje.
Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su asbesto buvimu pastato konstrukcijoje, nurodytina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Atsakovės atstovė neginčija fakto, kad Pataisos namų pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tada, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje ateityje gali sukelti grėsmę jo sveikatai ir gyvybei.
Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą taip pat kildina iš to, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, pelėsis, buvo prastas apšvietimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose (13 punktas); gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).
Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020 m. vasario 13 d. pažyma patvirtina, kad antrajame sektoriuje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (b. l. 61-62). Įstaigoje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, taip pat nėra duomenų, jog jis, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė minėtus pažeidimus dėl Pataisos namų patalpų neatitikimo Higienos normai HN 134:2015. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl to, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, buvo prastas apšvietimas, pelėsis ir kt. yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir neįrodytais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).
Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą kildina ir iš to, jog Pataisos namuose nebuvo pakankamai įrengta pisuarų, klozetų, praustuvių, gyvenamajame sektoriuje nebuvo dušo.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d.), bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.
Atsakovės atstovės atsiliepime ir 2020 m. vasario 13 d. pažymoje nurodyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu 5 būrio sanitariniame mazge buvo įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės; 10 būrio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės; 12 būrio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės; 13 būrio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, 3 praustuvės, 3 dušo sieteliai (b.l. 61). Iš 2020 m. vasario 24 d. pažymos „Dėl nuteistojo O. (P.) Š.“ nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. vasario 22 d. 5-ame būryje nuteistųjų skaičius 56, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. 12-ame būryje nuteistųjų skaičius 68, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. 5-ame būryje nuteistųjų skaičius 21, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. 10-ame būryje nuteistųjų skaičius 61, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. 13-ame būryje nuteistųjų skaičius 23 (b.l. 88). Įvertinus šiuos įrodymus, spręstina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pakankamai pisuarų, klozetų ir praustuvių. Pažymėtina, jog teisės aktais dušo įrengimas kiekvieno būrio sanitariniame mazge nenumatytas. Vertinant šias aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjo argumentai dėl nesančio dušo, laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas skundo reikalavimą taip pat grindžia tuo, jog gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų, blakių).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos namai 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudarę kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, blusų musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Atliktų darbų aktai patvirtina, jog Pataisos namuose reguliariai buvo atliekami kenkėjų dezinfekcijos darbai (b. l. 49-60). Teismo vertinimu, Pataisos namai ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad patalpose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų, todėl pareiškėjo argumentas dėl Pataisos namų neteisėto neveikimo, užtikrinant buitinių parazitų ir graužikų nebuvimą gyvenamosiose patalpose, laikytinas nepagrįstu.
Pareiškėjas skundo reikalavimą taip pat grindžia tuo, jog pasivaikščiojimo kiemo plotas buvo nepakankamo ploto.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skyriuje aptariant pasivaikščiojimo kiemams numatytus reikalavimus, pasivaikščiojimo kiemų plotas nenumatytas. Vertinant šias aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo pasivaikščiojimo kiemo ploto, laikytini nepagrįstais.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmų ar neveikimo atliekant jam bausmę Pataisos namuose laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Pareiškėjo skundas ir jo patikslinimas atmestini kaip nepagrįsti, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo O. Š. skundą dėl 15 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.