Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-06-04 · Byla Nr. N2-2475-122/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-04
Bylos Nr.
N2-2475-122/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Ieškovas
E. V.
Atsakovas
T. V.
Trečiasis asmuo
V.
Advokatai
Rolandas Stirbinskas
Kategorijos
  • 74.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-2475-122/2013.Proceso numeris 2-06-3-00847-2013-6.Procesinio sprendimo kategorija 74.1.;75.4.1. (S) 75.6.1.;116.1.;116.4.;128.16.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovei E. V., ieškovės atstovui – advokatui Rolandui Stirbinskui, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei A. V., žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui T. V., tretiesiems asmenims V. V., UAB „Gelvora“, institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo bei santuokoje įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką esant atsakovo kaltei, turto dalybas bei visus kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, išspręsti ginčo teisena. Tačiau vykstant teisminiam ginčui, šalys prašė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka - nesant ginčo, nurodydami, jog išsituokti yra tvirtai apsisprendę, santuokinis gyvenimas yra nutrūkęs, todėl niekas jų nebesieja, visus klausimus, numatytus Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje, yra aptarę bei pasirašę santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią prašo patvirtinti.

Ieškovė ir jos atstovas palaikė pareiškimą ir prašė visiškai jį tenkinti.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo prašymui. Mano, jog yra teisinis pagrindas patvirtinti sutuoktinių pareiškimą, kuriame susitarta dėl vaiko išlaikymo.

Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio ir pareiškimo pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnis).

Kadangi šalių valia buvo sukurtos prielaidos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą baigti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis, t. y. – esant abiejų sutuoktinių bendram sutikimui ir toks bylos proceso vyksmas užtikrina šalių teisę ir suteikia galimybę, pasinaudojant civilinio proceso dispozityvumo principu, pačioms šalims laisvai naudotis savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis bylos proceso metu, sutuoktiniams pateikus prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, byla nagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13, 538 – 541 straipsniai).

Esant tokioms aplinkybėms, byloje pateiktiems įrodymams bei pareiškėjų susitarimui, nustatyta, kad sutuoktinių sutaikyti nėra galimybės, šeima yra iširusi galutinai, sutuoktiniai bendro šeimos ūkio nebeveda ir nebegyvena santuokinio gyvenimo daugiau kaip metai, turto pasidalinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo bei kreditorinius įsipareigojimus liečiantys klausimai aptarti, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašymas tenkintinas, santuoka nutrauktina ir tvirtintina santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (Civilinio kodekso 3.51, 3.52, 3.53 straipsniai).

Valstybės biudžetui 6,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Taip pat kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nėra sprendžiamas, nes sutuoktiniai už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu žyminio mokesčio nemoka, o kadangi ieškovei yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, šios tarnybos patirtos bylinėjimosi išlaidos rengiant teismui procesinius dokumentus, padengtinos iš biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 88 straipsnis, 96, 96(1), 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 538, 539, 540, 541, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkinti:

santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, gyvenančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nutraukti:

tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį:

po santuokos nutraukimo banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka asmenine nuosavybe to, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelės, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios piniginės lėšos;

nekilnojamojo turto pareiškėjai neturi, o dėl santuokos metu kitų įgytų kilnojamųjų daiktų tarp pareiškėjų ginčo nėra, kadangi turtas susideda iš kiekvienam sutuoktiniui ir nepilnamečiui vaikui priklausančių asmeninių daiktų, skirtų jų poreikių tenkinimui, o bendrąja jungtine nuosavybe įgytus šeimos daiktus, skirtus namų ūkio poreikiams tenkinti, šalys pasidalijo geruoju, todėl dėl šio turto jokių reikalavimų vienas kitam neturi;

po santuokos nutraukimo kreditoriui UAB „Gelvora“, į. k. 125164834 (buveinė A.Juozapavičiaus g. 7, Vilnius), perėmusiai iš UAB „Omnitel“ kreditorinius išieškojimo iš skolininkės E. N. (V.) 741,64 Lt reikalavimus, atsiskaitys kaip ir iki šiol, viena E. V.;

T. V., nuo šios sutarties pasirašymo dienos, per 30 dienų (vieną mėnesį) sumoka E. V. (N.) 370 Lt, pinigus pervedant į jos nurodytą banko sąskaitą;

kito dalintino turto ar prievolių prieš trečiuosius asmenis ir kreditorinių įsipareigojimų pareiškėjai neturi;

nepilnametės dukters A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina E. V. (N.);

pareiškėjai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnametę dukrą A. V. bei yra vienodai atsakingi už jos auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą;

E. V. (N.) nenustato jokių suvaržymų nepilnametės A. V. tėvui T. V. susitikti su dukra, bendrauti, dalyvauti jos auklėjime ar remti ją materialiai daugiau negu yra numatę šioje sutartyje;

T. V., po santuokos nutraukimo, įsipareigoja mokėti nepilnametei dukrai A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, nuo 2012 metų gruodžio 1 d. kas mėnesį po 300,00 Lt (trys šimtai Lt ir 00 ct) išlaikymą iki jos pilnametystės, pervedant sutartą pinigų sumą kiekvieno mėnesio 15 (penkioliktą) dieną, bet ne vėliau, kaip iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į E. V. (N.) nurodytą banko sąskaitą;

nepilnametės A. V. tėvo T. V. teikiamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama jos motina E. V. (N.).

sutarties šalys patvirtino, kad jie abu yra darbingi, jų gaunamos pajamos ir (ar) turimas turtas yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl nė vienam iš jų išlaikymas nėra reikalingas bei vienas iš kito nereikalauja šioje santuokos nutraukimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti;

pareiškėjai po santuokos nutraukimo vienas kitam pretenzijų nereikš, nes santuokos nutraukimo pasekmių sutartis atitinka kiekvienos šalies valią bei interesus.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai V. palikti ikisantuokinę pavardę N., o V. – V..

Šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų, gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.

Teisėja Elena Pauliukienė