Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-10-09 · Civilinė byla Nr. e2-6450-604/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-09
Bylos Nr.
e2-6450-604/2023
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00622-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marjan Gerasimovič
Ieškovas
BUAB „Adolitos mediena“
Atsakovas
UAB „Didžiosios Sėlos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6450-604/2023Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00622-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 3.2.6.1.; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 9 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,sekretoriaujant Renatai Botkinai,dalyvaujant ieškovės BUAB „Adolitos mediena“ atstovei J. Z. – V.,atsakovės UAB „Didžiosios Sėlos“ atstovui V. V. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Adolitos mediena“ ieškinį atsakovei UAB „Didžiosios Sėlos“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „Adolitos mediena“ pateikė teisme ieškinį atsakovei UAB „Didžiosios Sėlos“ prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2022-03-04 mokėjimą grynaisiais pinigais 1 574,65 Eur sumai pagal kasos pajamų orderį Nr. 2 ir 2022-03-31 mokėjimą grynaisiais pinigais 1 000 Eur sumai pagal kasos pajamų orderį Nr. 3; taikyti restituciją ir priteisti ieškovei BUAB „Adolitos mediena“ iš atsakovės UAB „Didžiosios Sėlos“ 2 574,65 Eur sumą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „Didžiosios Sėlos“ atsikirtimų į ieškinį nepateikė, ieškinys ir pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu ir 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „Adolitos mediena“ ieškinyje nurodė, teisme ieškovės atstovas paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2022-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3155-430/2022 ieškovei iškelta bankroto byla, paskiriant ieškovės nemokumo administratoriumi UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. 2023-01-23, 2023-02-02, 2023-02-13 ir 2023-02-27 dokumentų priėmimo-perdavimo aktais buvęs ieškovės vadovas perdavė nemokumo administratoriui finansinius dokumentus. Susipažinus su pateiktais dokumentais, nustatyta, kad atsakovė už parduotą medieną ir suteiktas medienos iškrovimo paslaugas išrašė ieškovei 2021-02-02 PVM sąskaitą-faktūrą (serija 2021 Nr. 44) 3 042,12 Eur sumai (dėl taikomo atvirkštinio PVM apmokestinimo mokėtina suma – 2 514,15 Eur) ir 2021-02-02 PVM sąskaitą-faktūrą (serija 2021 Nr. 43) 60,50 Eur sumai. Atsiskaitymą už 2021-02-02 parduotą medieną ir suteiktas krovos paslaugas atsakovė priėmė iš ieškovės grynaisiais pinigais iš bendrovės kasos, pinigų paėmimą įforminant 2022-03-04 kasos pajamų orderiu Nr. 2 1 574,65 Eur sumai ir 2022-03-31 kasos pajamų orderiu Nr. 3 1 000 Eur sumai. Taip pat nustatyta, kad 2021-09-21 antstolis Dainius Šidlauskas vykdomojoje byloje Nr. 0178/21/01338 areštavo 13 159,88 Eur sumai ieškovės pinigines lėšas, esančias ieškovės kasoje. Areštas turto arešto aktų registre įregistruotas 2021-09-21 Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2021-08-18 sprendimo pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2023-03-10 nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas su jų finansiniais reikalavimais bendrai 76 774,02 Eur sumai, iš kurios kreditorės VMI reikalavimą bendrai 29 159,67 Eur sumai. Kreditorės VMI administratoriui pateiktame prašyme nurodyta, jog ieškovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė nuo 2020-10-27. Ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimai susidarė iki ginčijamų mokėjimų: UAB “Gintestra“ finansinis reikalavimas 2 105,70 Eur sumai susidarė pagal šias neapmokėtas sąskaitas: 2021-04-28 PVM sąskaita-faktūrą Nr. VD-000184975 (apmokėjimo terminas 2021-05-28), 2021-04-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VC-000237136 (apmokėjimo terminas 2021-05-28), 2021-03-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VD-000182618 (apmokėjimo terminas 2021-04-22); UAB “Kumbisaׅ“ finansinis reikalavimas 22 572,24 Eur sumai susidarė pagal šias neapmokėtas sąskaitas: 2019-11-29 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KUMB 5185, 2019-12-06 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KUMB 5201, 2019-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KUMB 5208, 2019-12-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KUMB 5210, 2019-12-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KUMB 5217, 2020-01-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KUMB 5255, 2020-01-29 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KUMB 5262, 2020-01-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KUMB 5264. Pagal 2020 metų ieškovės balansą įmonė turėjo turto už 76 739 Eur, įsipareigojimus sudarė 94 256 Eur suma, nuosavas kapitalas buvo minusinis (- 17 517 Eur). Kadangi įsipareigojai viršijo turimą turtą, 2020-12-31 duomenimis ieškovė jau buvo nemoki. Pagal 2021 metų finansinės ataskaitos duomenis ieškovė turėjo turto už 20 846 Eur, įsipareigojimus sudarė 75 315 Eur suma, įmonė patyrė 36 956 Eur nuostolio. 2022-12-31 bendrovės balanso duomenys tapatūs 2023-01-18, t. y. bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis turtas lygus 566 Eur, įsipareigojimai – 70 427 Eur. 2023-04-04 raštu ieškovės nemokumo administratorius pateikė atsakovei pretenziją dėl neteisėtai gautų piniginių lėšų 2 574,65 Eur sumai. Atsakymu į pretenziją atsakovė nesutiko grąžinti ginčo mokėjimais gautų sumų, nurodė, kad ieškovė delsė atsiskaityti, nereagavo į teiktas pretenzijas ir tik 2022 metais kovo mėnesį nusiuntus pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiskaitė, taip pat nurodė, kad apie ieškovei pritaikytus turto areštus nežinojo. Mano, kad ginčijami mokėjimai grynaisiais pinigais pripažintini niekiniais ir negaliojančiais, nes pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos turto arešto aktų įstatymo reikalavimus (CK 1.80 straipsnis) - antstolio Dainiaus Šidlausko vykdomojoje byloje Nr. 0178/21/01338 pritaikytą areštą ieškovės kasoje esančioms ir būsimoms piniginėms lėšoms. Taip pat ginčijamais sandoriais buvo pažeisti ieškovės kreditorių teisės ir interesai patenkinti savo reikalavimus (CK 6.66 straipsnis), nes ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki, kasoje neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, atlikti mokėjimai jai nebuvo privalomi. Be to, ieškovė turėjo finansinių įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams, atlikti ginčijami išmokėjimai ieškovės finansinės padėties niekaip nepagerino. Atsakovė žinojo apie ieškovės nemokumą, nes neatsiskaitymo iš prekes ir paslaugas atveju pagrasino ieškovei bankroto bylos iškėlimu, todėl elgėsi nesąžiningai, taip pat nepasidomėjo apie ieškovei taikomus turto apribojimus ir finansine ataskaita už 2020 metus, tokie duomenys atsakovei buvo prieinami.

Atsiliepimas

Atsakovės UAB „Didžiosios Sėlos“ atstovas teisme paaiškino, kad pardavė ieškovei medienos už maždaug 2 500 Eur. Su šia bendrove dirbo ilgą laiką, ieškovė dažnai vėluodavo atsiskaityti, bet medienos sektoriuje pavėluoti mokėjimai yra dažni. Ieškovė žadėjo atsiskaityti per 1 mėnesio laikotarpį, tačiau to nepadarė, ilgą laiką delsė, nors bendrauti neatsisakė. Pagrasinus iškelti bankroto bylą, atvykęs ieškovės direktorius už medieną sumokėjo grynais pinigais per du kartus. Ar buvo atsiskaityta iš kasos pinigų ar kitų lėšų, negali pasakyti. Patikrinti ieškovės finansinę būklę, taikomus areštus, neturėjo galimybių ir žinių, apie prastą finansinę būklę bendrovės direktorius jam neminėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš šalių atstovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1185-430/2023 (nutartis įsiteisėjo 2023-01-18) pagal ieškovės VMI ieškinį UAB „Adolitos mediena“ iškelta bankroto byla, paskiriant bendrovei nemokumo administratorių UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. Bankroto bylą iškėlęs teismas konstatavo, kad 2020 metais ieškovė turėjo 76 739 Eur turto, iš kurio 1 825 Eur sudarė ilgalaikis ir 74 791 Eur trumpalaikis turtas. Mokėtinas sumas sudarė 94 256 Eur. 2020 metais ieškovė uždirbo 4 693 Eur pelno, o 2021 metais patyrė 22 354 Eur nuostolių. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, darbuotojų ieškovė neturi, turi 2 764,09 Eur skolą VSDFV ir 29 159,67 Eur VMI. Antstolių informacinės sistemos duomenimis bendrovės atžvilgiu vykdomos keturios vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0178/22/02284 dėl 2 643,73 Eur išieškojimo VSDFV naudai, vykdomoji byla Nr. 0178/22/00463 dėl 8 322,60 Eur išieškojimo VMI naudai, vykdomoji byla Nr. 0178/22/00228 dėl 9 216,51 Eur išieškojimo VMI naudai, vykdomoji byla Nr. 0178/21/01338 dėl 12 029,38 Eur išieškojimo VMI baudai.

Vilniaus apygardos teismo 2023-03-10 nutartimi patvirtintas BUAB „Adolitos mediena“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas bendrai 76 774,02 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismo 2023-05-02 nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Patikrinęs bendrovės vadovo perduotus įmonės finansinius dokumentus bankroto administratorius nustatė, jog 2021-02-02 ieškovė ir atsakovė sudarė medienos pirkimo-pardavimo ir jos iškrovimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei 13,590 m³ statybinės medienos bei atliko jos iškrovimo paslaugas. Už parduotą medieną ir suteiktas medienos iškrovimo paslaugas atsakovė išrašė ir pateikė apmokėti ieškovei 2021-02-02 PVM sąskaitą-faktūrą (serija 2021 Nr. 44) 3 042,12 Eur sumai (dėl taikomo atvirkštinio PVM apmokestinimo mokėtina suma – 2 514,15 Eur) ir 2021-02-02 PVM sąskaitą-faktūrą (serija 2021 Nr. 43) 60,50 Eur sumai. Nors sąskaitose nenurodytas jų apmokėjimo terminas, tačiau iš atsakovės vadovo paaiškinimo seka, jog jos turėjo būti apmokėtos per 1 mėnesį nuo jų išrašymo. PVM sąskaitas-faktūras ieškovė apmokėjo atsakovei grynaisiais pinigais per bendrovės vadovą L. K., atsakovei išrašant ir pateikiant ieškovei 2022-03-04 kasos pajamų orderį Nr. 2 (1 574,65 Eur sumai) ir 2022-03-31 kasos pajamų orderį Nr. 3 (1 000 Eur sumai). Ieškovės kasos išraše nuo 2022-03-01 iki 2022-03-31 nurodyta, jog atsakovei atlikti mokėjimai 1 574,65 ir 1 000 Eur sumoms buvo finansuoti iš bendrovės kasoje esančių lėšų.

Dėl CK 1.80 straipsnio taikymo.

Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Šiam sandorio negaliojimo pagrindui taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; 2) ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.

Aptariamoje byloje ieškovė siekia įrodyti, jog ieškovės atlikti mokėjimai pagal 2021-02-02 šalių sudarytą prekių pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sandorį, o būtent 2022-03-04 mokėjimas grynaisiais pinigais 1 574,65 Eur sumai pagal kasos pajamų orderį Nr. 2 ir 2022-03-31 mokėjimas grynaisiais pinigais 1 000 Eur sumai pagal kasos pajamų orderį Nr. 3, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normos (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų įstatymas), todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsiskaitymai grynaisiais pinigais iš ieškovės kasos buvo atlikti tuo metu, kai ieškovės piniginės lėšos kasoje buvo areštuotos antstolio.

Pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant.

Į bylą ieškovė pateikė VĮ Registrų centras 2023-03-23 duomenis, jog 2021-09-21 antstolis Dainius Šidlauskas vykdomojoje byloje Nr. 0178/21/01338 areštavo 13 159,88 Eur sumai ieškovės kasoje esamas ir būsimas pinigines lėšas. Areštas turto arešto aktų registre įregistruotas 2021-09-21 VMI 2021-08-18 sprendimo pagrindu. Duomenų, jog šis turto areštas antstolio buvo panaikintas, byloje nėra, juolab įsiskolinimas VMI nebuvo padengtas ir 2023-01-18 VMI duomenimis siekė 29 159,67 Eur. Šis piniginių lėšų areštas iš esmės nulėmė tai, jog antstoliui nuo 2021-09-21 apribojus kasoje esamų ir būsimų piniginių lėšų disponavimą, ieškovė pinigų kasoje esančių lėšų negalėjo panaudoti finansiniams atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis. Ieškovės pateikti kasos pajamų orderiai, kurių pagrindu atsakovė į savo kasą įnešė ieškovės direktoriaus perduotas pinigines lėšas už įgytą statybinę medieną ir atliktas krovos paslaugas, taip pat išrašas iš bendrovės kasos patvirtina aplinkybės, jog atsiskaitymui su atsakove pagal 2021-02-02 PVM sąskaitą-faktūrą (serija 2021 Nr. 44) ir 2021-02-02 PVM sąskaitą-faktūrą (serija 2021 Nr. 43) ieškovė panaudojo būtent bendrovės kasoje esančias pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovės pateiktų rašytinių duomenų byloje pakanka konstatuoti, jog ginčijami 2022-03-04 iki 2022-03-31 mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant antstolio 2021-09-21 priimtą turto arešto aktą ir CPK 675 straipsnyje įtvirtintą imperatyvią normą, todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiais ieškovės atsakovei 2022-03-04 atliktą mokėjimą grynaisiais pinigais 1 574,65 Eur sumoje pagal kasos pajamų orderį Nr. 2 ir 2022-03-31 atliktą mokėjimą grynaisiais pinigais 1 000 Eur sumoje pagal kasos pajamų orderį Nr. 3.

Dėl restitucijos taikymo.

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Toks restitucijos taikymo reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo, pripažinusio sandorį negaliojančiu ir taikančio restituciją, nesaisto šalių pageidavimas dėl restitucijos būdo, teismas restitucijos būdą gali pakeisti ir nesant bylos šalių prašymo, savo iniciatyva (ex officio).

Aptariamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovė prašo taikyti restituciją priteisiant iš atsakovės neteisėtai už prekes ir paslaugas sumokėtų pinigų sumą.

Teismas pažymi, kad ginčo šalių sandoris yra atlygintinis, o byloje negauta duomenų, jog sandoris būtų fiktyvus, tai yra atsakovė tinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal 2021-02-02 pirkimo–pardavimo ir paslaugų suteikimo sutartį, t. y. perdavė ieškovei statybinės medienos ir suteikė jos krovos paslaugas, o atsakovė už prekes ir paslaugas atsiskaitė. Gautas lėšas atsakovė įtraukė į savo buhalterinę apskaitą išrašydama kasos pajamų orderius, tuo tarpu duomenų, ar mediena ieškovės buvo realizuota ar liko apskaitoma turto balanse, ieškovė nepateikė. Kaip bus paminėta vėliau, duomenų, jog atsakovė sudarydama sandorį veikė nesąžiningai, byloje nėra. Todėl šioje byloje tenkinus ieškinį ir pritaikius ieškovės prašomą restitucijos būdą, atsakovė būtų priversta grąžinti gautus pinigus už parduotą medieną, tai yra neatgautų nei medienos, nei jos kainos, kas nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų atsakovės, kaip sąžiningos turto įgijėjos, turtinę padėtį. Tuo remiantis, darytina išvada, kad šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį šiuo atveju nėra galimas, todėl pripažinus ginčijamus mokėjimus negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas restitucijos netaiko.

Dėl actio Pauliana ieškinio.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), jei nustatomos visos tokio ieškinio tenkinimo sąlygos : 1) kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėję vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013).

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Reikšdamas actio Pauliana ieškinį įrodyti šio instituto taikymą pagrindžiančias aplinkybes turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CK 6.66 straipsnis nereikalauja, jog įmonės nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu būtų teisiškai konstatuotas, todėl siekiant nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, pakanka nustatyti faktinį įmonės nemokumą sandorio sudarymo metu. Vienu iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų atvejų, kreditorių teisių pažeidimas įžvelgiamas tuomet, jei nemoki įmonė suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 203-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

Įvertinus ieškovės pateiktus duomenis, teismas nesutinka su ieškovės argumentu, jog UAB „Adolitos mediena“ ginčijamo pirkimo-pardavimo ir paslaugų suteikimo sandorio sudarymo dieną (2021-02-02) buvo faktiškai nemoki. Kaip nustatė bankroto bylą nagrinėjantis teismas ir rodo ieškovės finansiniai dokumentai už 2020 metaus, 2020 metais bendrovė turėjo 76 739 Eur turto, iš jo 30 285 Eur pinigų ir jų ekvivalentų, įsipareigojimus sudarė 94 256 Eur suma, tai yra ženkliai turimo turto vertės neviršijo, juolab 2020 metais ieškovė nuostolių nepatyrė, uždirbo 4 693 Eur pelno. Byloje nėra patikimų duomenų, kad po ginčijamo sandorio sudarymo 2021 metų pradžioje ieškovės finansinė būklė ženkliai pablogėjo, juolab įgyto turto vertė nėra reikšmingai didelė (2 574,65 Eur) ir negalėjo iš esmės paveikti ieškovės nemokumo. Teismas taip pat pažymi, jog pirkimo sandoris nėra vienašalis, nes už sumokėtas lėšas ieškovė gavo 13,590 m³ statybinės medienos, tačiau duomenų, kiek ieškovė už įgytą medieną gavo grynojo pelno ar patyrė nuostolių, ieškovė nepateikė, todėl padaryti išvadą, jog sudarytas sandoris ieškovei buvo tik ekonomiškai nenaudingas ar apskritai nuostolingas, nėra pagrindo.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl ginčijamo sandorio ieškovės mokumas buvo pablogintas ar sąlygojo jos bankrotą arba buvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius. Šioje dalyje kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010, 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

Dėl ieškovės nurodytų šalių nesąžiningumo argumento teismas pažymi, kad reiškiant actio Pauliana ieškinį turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013). Taigi, šiuo atveju ieškovė turėtų įrodinėti tiek savo, tiek atsakovės nesąžiningumą.

Įrodinėdama atsakovės nesąžiningumą ieškovė teigia, kad atsakovė pati grasino iškelti ieškovei bankroto bylą, nes ši ilgą laiką vengė atsiskaityti, o prieš sudarydama medienos pirkimo sutartį privalėjo pasidomėti ieškovės finansine būkle ir mokumu.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo kontrahento veiklos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad medienos sektoriuje pavėluoti mokėjimai yra dažni, o ieškovės direktorius neteikė jam informacijos, jog turi finansinių sunkumų, juolab sandorio sudarymo metu (2021-02-02) ieškovei turto areštas dar nebuvo įregistruotas, o ieškovės metinės finansinės ataskaitos už 2020 metus buvo pateiktos dar iki ginčijamo pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sandorio sudarymo – 2021-03-28 (patvirtintos – 2021-04-28), juolab įvertinus 2020 metų finansinių ataskaitų duomenis, negalima daryti išvados, jog ieškovė buvo faktiškai nemoki. Šios aplinkybės rodo, kad sandorio sudarymo metu atsakovė faktiškai negalėjo savalaikiai gauti duomenų apie ieškovės turtinę padėtį 2020 metais. Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog reikalavimą veikti aktyviai, domėtis, ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai, atsakovė vykdė netinkamai. Kasacinio teismo šioje dalyje yra pažymėta, kad iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi tiek, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Šiuo atveju atsakovė sandorio sudarymo metu neturėjo pagrindo manyti, kad ieškovė turi finansinių sunkumų ir dėl to ilgą laiką vengs atsiskaityti, juolab sandorio suma nebuvo pakankamai didelė, jog keltų atsakovei susirūpinimą ieškovės prievolės atsiskaityti tinkamu įvykdymu.

Šioje byloje svarbu pažymėti ir tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta gerokai anksčiau nei ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia atsižvelgti į tai, kad, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

Taigi, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad atsakovė ginčijamo sandorio sudarymo metu žinojo arba turėjo numanyti, kad sandoris gali pažeisti kitų ieškovės kreditorių teises, todėl ieškovei neįrodžius visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamus mokėjimus taikant CK 6.66 straipsnį teismas neįžvelgia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), reikalavimas dėl 2 5747,65 Eur sumos priteisimo atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės ir atsakovės valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės neprašo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais ieškovės BUAB „Adolitos mediena“ atsakovei UAB „Didžiosios Sėlos“ atliktą mokėjimą grynaisiais pinigais 1 574,65 Eur sumai pagal 2022-03-04 kasos pajamų orderį Nr. 2 ir atliktą mokėjimą grynaisiais pinigais 1 000 Eur sumai pagal 2022-03-31 kasos pajamų orderį Nr. 3.

Ieškovės BUAB „Adolitos mediena“ ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo priteisiant iš atsakovės UAB „Didžiosios Sėlos“ ieškovės naudai 2 574,65 Eur sumą ir procesines palūkanas atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Marjan Gerasimovič