Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1747-555/2016 pagal pareiškėjo kreditoriaus T. P. skundą dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo UAB „Milnesta“ bankroto byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1747-555/2016 iškėlė UAB „Milnesta“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ (civilinės bylos Nr. B2-279-555/2016 b. l. 101–102).

P. T. Pauža kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. kovo 15 d. įvykusio 10 – ojo kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu – dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Milnesta“ (toliau – BUAB „Milnesta“) paskirtos sąmatos naudojimo sustabdymo. Skunde nurodė, kad kreditorės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – BKB „Vilniaus taupomoji kasa“) iniciatyva, 2016 m. kovo 15 d. įvyko BUAB „Milnesta“ kreditorių susirinkimas Nr. 10 ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas – „sustabdyti BUAB „Milnesta“ bankroto administratoriui paskirtos sąmatos naudojimą visa apimtimi (tiek bankroto administratoriaus atlyginimui, tiek kitas 2014-02-26 nutarimu Nr. 6 paskirtas išlaidas) uždraudžiant administratoriui naudotis minėta paskirta sąmata, iki kol bus išspręstas klausimas dėl sąmatos patvirtinimo visam bankroto procesui (jis bus sprendžiamas tuomet, kai administratorius įvykdys 2015 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo Nr. 8 nutarimą)“. Priimti nutarimą pasiūlė kreditorė BKB „Vilniaus taupomoji kasa“, „Už“ šį nutarimą iš 79,36 procentų visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma procentine išraiška balsavo 65,03 procentai, iš jų – kreditorės BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ sudaro 63,59 procentus. Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra siejamas su bankroto administratoriaus veiksmais, t. y. BUAB „Milnesta“ kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų įvykdymu. 2015 m. gegužės 22 d. įvykusio „Milnesta“ kreditorių susirinkimo Nr. 8 metu trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarta atidėti klausimo dėl administratoriaus patirtų išlaidų už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 15 iki 2015 m. kovo 20 d. tvirtinimo klausimą, įpareigoti pateikti bankroto administratorių oficialius įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas nurodytu laikotarpiu. 2016 m. kovo 15 d. įvykusiame BUAB „Milnesta“ kreditorių susirinkime buvo pateikta pareikalauta medžiaga, kuri pagrindžia administravimo išlaidų reikalingumą, todėl kreditorės BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ įpareigojimai buvo įvykdyti, tai sąlygojo visas galimybes susipažinti su pateiktais dokumentais ir spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo / nepatvirtinimo. Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, kadangi susiklostė tokia situacija, jog BUAB „Milnesta“ bankroto administratorius, įvykdęs priimtą nutarimą, yra dar kartą priverstas jį vykdyti, o kreditorė BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ sąmoningai vilkina bankroto procedūrą. Be to, priimtas nutarimas prieštarauja vienam iš bankroto proceso tikslų – operatyvumui. Kreditorė BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ balsavo prieš administratoriaus pasiūlymą skirti papildomas išlaidas, tačiau balsavo už turto pardavimo tvarką, deleguodama teisę bankroto administratoriui įvykdyti turto pardavimą, tai sąlygoja papildomų išlaidų būtinumą.

Suinteresuotojo asmens BUAB „Milnesta“ bankroto administratorius atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė priimti sprendimą atitinkantį kasacinio teismo formuojamą praktiką ir Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ). Nurodo, kad tiek aštuntajame, tiek dešimtajame BUAB „Milnesta“ kreditorių susirinkimuose administratorius pateikė administravimo išlaidų suvestinę ir paaiškinimus, todėl kreditorių įpareigojimus visiškai įvykdė. Be to, nepaisant to, jog buvo sustabdytas administravimo išlaidų sąmatos naudojimas bendrovės bankroto procesui vykdyti, bankroto administratorius ir toliau buvo įpareigotas vykdyti bendrovės likvidavimo procedūrą. ĮBĮ įtvirtinta kreditorių susirinkimo prerogatyva ne tik patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (įskaitant ir administratoriaus atlyginimo dydį), bet ir, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ją keisti bankroto proceso eigoje. Tačiau administravimo sąmatos keitimas negali pažeisti sąžiningo bankroto administratoriaus teisėtų lūkesčių principo. Pažymėjo, kad BUAB „Milnesta“ kreditorių susirinkimas iki šios dienos yra patvirtinęs visus bankroto proceso metu atliktus veiksmus. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, kadangi kreditorių susirinkimo įpareigojimai iki dešimtojo kreditorių susirinkimo yra įvykdyti, todėl nėra jokio pagrindo neatlyginti faktiškai bankroto administratoriaus patirtų ir 2014 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintų administravimo išlaidų.

Suinteresuotas asmuo BKB „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“, pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad BUAB „Milnesta“ pateiktas bankroto administratoriaus raštas patvirtina, kad kreditorių įpareigojimai pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 iki 2015 m. kovo 30 d. yra įvykdytas tik iš dalies. Tame pačiame rašte nurodyta, jog bankroto administratorius įpareigojimo likusią dalį, t. y. išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pateiks po 2016 m. balandžio 15 d., todėl šiuo atveju bankroto procedūra vilkina pats bankroto administratorius nepateikdamas dokumentų, kuriuos pateikti buvo įpareigotas jau 2015 m. gegužės 22 d. susirinkimo metu, priimant nutarimą, kuris nebuvo įgyvendintas daugiau nei pusę metų, 2016 m. kovo 15 d. buvo priimtas analogiškas nutarimas kreditorių susirinkime. Taip pat pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatyme nėra nustatyta pareigos perimti įkeistą nekilnojamąjį turtą savo nuosavybėn, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra siekiama greitesnio bankroto proceso, turto pardavinėjimo, bankroto administratorius pats nevykdo teisėtų kreditorių susirinkimų nutarimų, dėl to ir buvo sustabdytas BUAB „Milnesta“ bankroto administratoriui paskirtos sąmatos naudojimas visa apimtimi. Pareiškėjo skundas yra formalus ir neturintis jokios įtakos nei bankroto procesui nei kreditoriams, kadangi nėra aišku, kokias neigiamas pasekmes skundžiamas nutarimas sukelia visai bankroto procedūrai, o tokio nutarimo panaikinimas prieštarautų bankroto proceso principams ir tikslams – kuo operatyviau patenkinti kreditorių reikalavimus, likviduoti ir išregistruoti įmonę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi (b. l. 23–27) pareiškėjo T. P. skundą patenkino ir panaikino BUAB „Milnesta“ 2016 m. kovo 15 d. Nr. 10 – ojo kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu – „Dėl BUAB Milnesta“ paskirtos sąmatos naudojimo sustabdymo“.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi UAB „Milnesta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirtas UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. 2014 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kartu ir kreditoriaus T. P. 2 279,72 Eur finansinis reikalavimas. 2014 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtinti patikslinti pirmosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, taip pat ir T. P. 1 969,06 Eur finansinis reikalavimas. 2014 m. kovo 27 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2016 m. kovo 15 d. įvykusio kreditorių susirinkimo Nr. 10 metu buvo priimtas nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu – „Dėl BUAB Milnesta“ paskirtos sąmatos naudojimo sustabdymo“. Už skundžiamą nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu balsavo 65,03 procentai iš 79,36 procentų visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų. Pareiškėjas, būdamas bankrutavusios UAB „Milnesta“ kreditorius, nesutinka su kreditorių susirinkimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu, nurodydamas, jog yra įvykdęs visus kreditorių įpareigojimus, t. y. pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtų administravimo išlaidų dydį, todėl kreditoriai turėjo visas galimybes spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo / nepatvirtinimo, priimtu skundžiamu nutarimu yra vilkinama bankroto procedūra, pažeidžiamas vienas iš bankroto proceso tikslų – operatyvumas.

Teismas vertino, kad kreditorių susirinkimo kompetencija apima ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtintų su įmonės bankroto procesu susijusių klausimų sprendimą, o šie sprendimai yra įforminami kreditorių susirinkimuose, priimant nutarimus. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnio 2 dalis). Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Teismas nustatė, kad UAB „Milnesta“ kreditorių susirinkimo Nr. 1, sušaukto 2014 m. vasario 26 d., šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, kuriuo buvo nutarta patvirtinti administratoriaus pateiktą išlaidų sąmatą. Ginčo atveju yra skundžiamas Nr. 10 kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas UAB „Milnesta“ kreditorių susirinkime, įvykusiame 2016 m. kovo 15 d., juo minėtos ir jau kreditorių susirinkimo patvirtintos sąmatos panaudojimas yra sustabdytas, uždraudžiant administratoriui naudotis sąmata visa apimtimi, iki bus išspręstas klausimas dėl sąmatos patvirtinimo visam bankroto procesui. Šio nutarimo priėmimas siejamas su 2015 m. gegužės 22 d. įvykusio Nr. 8 kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo įvykdymu, t. y. kuriame antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta „atidėti klausimo dėl administratoriaus patirtų išlaidų už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2015-03-20 tvirtinimo klausimą iki tol, kol kreditorių susirinkimas gavęs ir per protingą terminą išnagrinėjęs iš bankroto administratoriaus oficialius įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2015-03-20 (sutarčių patvirtintos kopijos, PVM sąskaitų faktūrų ir sąskaitų faktūrų patvirtintos kopijos, paslaugų teikimo kvitų kopijos, banko išrašai, mokesčių deklaracijos, SODROS deklaracijos, darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščių kopijos, grynųjų pinigų įnešimo-išėmimo kvitų kopijos, ir kitų dokumentų patvirtintos kopijos), spręs administratoriaus patirtų išlaidų patvirtinimo klausimą“.

Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad tiek pareiškėjas skunde, tiek bankroto administratorius atsiliepime į skundą nurodo, kad kreditorių įpareigojimus bankroto administratorius yra įvykdęs ir pateikęs nurodytus įrodymus, pagrindžiančius administratoriaus patirtų išlaidų laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2015 m. kovo 20 d. dydį. Kreditorė BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į skundą su šiais argumentais nesutiko ir nurodė, kad administratorius nėra visa apimtimi įvykdęs kreditorių įpareigojimų, o šią aplinkybę patvirtina 2016 m. balandžio 12 d. atsakymas į raštą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų įgyvendinimo (toliau – Atsakymas į raštą), kurį pateikė pats bankroto administratorius. Teismas vertino, kad byloje kitokių šias aplinkybes paneigiančių ar patvirtinančių įrodymų nepateikta, todėl net ir pasitvirtinus aplinkybei, jog bankroto administratorius nėra visa apimtimi įvykdęs kreditorių įpareigojimų, tai nesudaro pagrindo stabdyti jau patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos naudojimo, uždraudžiant bankroto administratoriui minėta sąmata naudotis.

Teismas konstatavo, kad iš esmės byloje kilo ginčas dėl jau patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, jos galimo keitimo, priklausomai nuo bankroto administratoriaus pateiktų kreditorių susirinkimui administravimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes vertino, kad nėra pagrindo sutikti, jog bankroto administratorius, vykdydamas kreditorių įpareigojimus, visiškai juos ignoravo, nevykdė ir visai nepateikė įrodymų, patvirtinančių administravimo išlaidų pagrįstumą, priešingai, kreditorės BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ Atsakymas į raštą taip pat patvirtina, kad administratorius teikė kreditorių pareikalautus duomenis, kuriems esant kreditorių susirinkimas turėjo visas galimybes klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo pagal pateiktus įrodymus išspręsti iš esmės, ĮBĮ nenumato kreditorių susirinkimo teisės sustabdyti ar drausti bankroto administratoriui naudotis kreditorių susirinkimo jau patvirtina administravimo išlaidų sąmata. UAB „Milnesta“ kreditorių susirinkimui priėmus skundžiamą nutarimą, yra nepagrįstai suvaržomos bankroto administratoriaus galimybės sklandžiai atlikti administravimo procedūras, galbūt sutrikdyta bankroto bylos nagrinėjimo eiga, kadangi draudžiant bankroto administratoriui naudotis jau patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, tokiu būdu neužtikrinamas net minimalus patirtų administravimo išlaidų atlyginimas, susijęs su bankroto administratoriaus tiesioginėmis funkcijomis, administruojant bankrutuojančią įmonę. Byloje nesant pagrįstų įrodymų apie tai, kad kreditoriams įgyvendinus savo kompetenciją keisti administravimo išlaidų sąmatą tiek, kiek bankroto administratorius jau yra pateikęs patvirtinančius nurodytas išlaidas duomenis, įmonė ir jos kreditoriai patirtų neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismas panaikino 2016 m. kovo 15 d. BUAB „Milnesta“ Nr. 10 kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, pripažindamas jį neteisėtu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas patenkintas ir priimti naują sprendimą, paliekant galioti BUAB „Milnesta“ 2016 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkime Nr. 10 priimtą nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu – „Dėl BUAB Milnesta“ paskirtos sąmatos naudojimo sustabdymo“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Skundžiama nutartimi, kurią priėmė Kauno apygardos teismas, formuojama ydinga praktika bankroto bylose dėl bankroto administratoriaus atsakomybės prieš kreditorius nebuvimo ir savo pareigų nevykdymo. IBĮ įpareigoja bankroto administratorių vykdyti teisėtus kreditorių susirinkimo nutarimus. BUAB „Milnesta“ bankroto administratorius dar nėra įvykdęs daugiau kaip prieš metus priimto nutarimo pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus už 2013-11-15 – 2015-03-20 laikotarpį. Dėl šių priežasčių suinteresuotas asmuo buvo priverstas siūlyti stabdyti BUAB „Milnesta“ bankroto administratoriui paskirtos sąmatos naudojimą visa apimtimi.

Bankroto administratorius nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų už 2013-11-15 –2015-03-20 laikotarpį, t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo, todėl akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teisėmis bankroto procese. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, be to, ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas numato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas ir jas tvirtinti. Priimdamas nutartį, kuria panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, teismas paneigė bankroto administratoriaus atskaitomybę prieš kreditorius ir paneigė kreditorių teisę gauti informaciją iš bankroto administratoriaus, kaip tai reglamentuoja ĮBĮ.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad tiek pareiškėjas skunde, tiek bankroto administratorius atsiliepime į skundą nurodo, kad kreditorių įpareigojimus bankroto administratorius yra įvykdęs ir pateikęs nurodytus įrodymus, pagrindžiančius administratoriaus patirtų išlaidų dydį už laikotarpį nuo 2013-11-05 iki 2015-03-20, o kitokių šias aplinkybes paneigiančių ar patvirtinančių įrodymų nepateikta. Apeliantas nurodo, kad teismui buvo pateikti įrodymai, paneigiantys pareiškėjo ir bankroto administratoriaus poziciją. Suinteresuotas asmuo pateikė teismui Atsakymą į raštą. Rašte bankroto administratorius nurodo, kad BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2015-03-30 yra įvykdytas tik iš dalies, t. y. informuojant apie patirtas išlaidas už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2015-03-30. Bankroto administratorius likusius išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateiks po 2016-04-15. Apeliantės nuomone, informacija apie patirtas išlaidas negali būti prilyginama išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimui. BUAB „Milnesta“ bankroto administratorius per daugiau nei vienerius metus nesugebėjo pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų. Kadangi Nr. 8 kreditorių susirinkimo, vykusio 2015-05-22, nutarimas nebuvo įgyvendintas daugiau nei puse metų, 2016-03-15 Nr. 10 kreditorių susirinkime buvo priimtas analogiškas nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu dėl įpareigojimo BUAB „Milnesta“ bankroto administratoriui pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atmestinai.

Priešingai nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, kreditorių susirinkime priimtas nutarimas neprieštarauja ĮBĮ normoms, o juo labiau CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nagrinėjamu atveju susirinkimo nutarimas ne prieštarauja, o būtent pagrindžia ekonominę logiką, yra racionalus, atsižvelgiant į susidariusią neeilinę situaciją, ir siekia bankroto proceso tikslų ir principų įgyvendinimo, priešingai nei bankroto administratoriaus veiksmai. Priimto nutarimo panaikinimas prieštarautų bendriesiems bankroto proceso principams ir tikslams – kuo operatyviau patenkinti kreditorių reikalavimus, likviduoti išregistruoti ir įmonę ĮBĮ nustatyta tvarka.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad net ir pasitvirtinus aplinkybei, jog bankroto administratorius nėra visa apimtimi įvykdęs kreditorių įpareigojimų, tai nesudaro pagrindo stabdyti jau patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos naudojimo, uždraudžiant bankroto administratoriui naudotis sąmata. Paskirtas bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis lėšomis, disponuoja, vadovauja komercinei veiklai (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 ir 6 punktai). Teismo atmestinas požiūris į bankroto administratoriaus finansinių ataskaitų nepateikimą kreditoriams bankroto procese negali būti priimtinas. Nesant byloje išlaidas pagrindžiančių dokumentų, yra pagrįstų abejonių dėl to, ar lėšos buvo ir yra naudojamos ekonomiškai ir racionaliai. Išlaidų suvestinė, be išlaidas pagrindžiančių dokumentų, neįrodo pačių išlaidų fakto. Vienintelis apeliantės tikslas priimant jau minėta nutarimą ir stabdant sąmatą buvo priversti bankroto administratorių įvykdyti dar 2015-05-22 priimtą Nr. 8 kreditorių susirinkimo nutarimą.

Atsiliepimų į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pateikta nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar BUAB „Milnesta“ 2016 m. kovo 15 d. Nr. 10 kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu – „Dėl BUAB Milnesta“ paskirtos sąmatos naudojimo sustabdymo“, yra teisėtas ir pagrįstas.

Iš apeliacinei instancijai pateiktos BAUB „Milnesta“ bankroto bylos Nr. B2-279-555/2016 duomenų nustatyta, kad BUAB „Milnesta“ 2015-05-22 Nr. 8 kreditorių susirinkime nutarė „atidėti klausimo dėl administratoriaus patirtų išlaidų už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2015-03-20 tvirtinimo klausimą iki tol, kol kreditorių susirinkimas gavęs ir per protingą terminą išnagrinėjęs iš bankroto administratoriaus oficialius įrodymus, pagrindžiančius išlaidas laikotarpiu nuo 2013-11-15 iki 2015-03-20 (sutarčių patvirtintos kopijos, PVM sąskaitų faktūrų ir sąskaitų faktūrų patvirtintos kopijos, paslaugų teikimo kvitų kopijos, banko išrašai, mokesčių deklaracijos, SODROS deklaracijos, darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščių kopijos, grynųjų pinigų įnešim-išėmimo kvitų kopijos, ir kitų dokumentų patvirtintos kopijos), spręs administratoriaus išlaidų patvirtinimo klausimą“ (civilinės bylos Nr. B2-279-555/2016 3 t., b. l. 22–23). BUAB „Milnesta“ 2016 m. kovo 15 d. Nr. 10 kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu – „dėl BUAB „Milnesta“ paskirtos sąmatos naudojimo sustabdymo“ buvo priimtas nutarimas, kuriuo nutarta „sustabdyti BUAB „Milnesta“ bankroto administratoriui paskirstos sąmatos naudojimą visa apimtimi (tiek bankroto administratoriaus atlyginimui, tiek kitas 2014-02-26 nutarimu Nr. 6 paskirtas išlaidas) uždraudžiant administratoriui naudotis minėta paskirta sąmata, iki kol bus išspręstas klausimas dėl sąmatos patvirtinimo visam bankroto procesui (jis bus sprendžiamas tik tuomet, kai administratorius įvykdys 2015 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo Nr. 8 nutarimą)“ (civilinės bylos Nr. B2-279-555/2016 3 t., b. l. 64–66).

ĮB 21 straipsnis nustato bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, įtvirtinta ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). ĮBĮ 22 straipsnis nustato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Teismas nutartimi, kuria patvirtinami neginčijami kreditorių reikalavimai, gali priimti sprendimą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams, nes patvirtinta reikalavimų dalis, nepriklausomai nuo likusios pareikštų reikalavimų dalies patvirtinimo (nepatvirtinimo), užtikrina vienam ar keliems kreditoriams balsų daugumą, reikalingą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti. Šiame susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Iki jo išrinkimo kreditorių susirinkimui pirmininkauja administratorius. Iš bankroto byloje esančių kreditorių susirinkimo protokolų matyti, kad nei kreditorių susirinkime Nr. 1, nei vėliau šauktuose kreditorių susirinkimuose nebuvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas, kreditorių susirinkimams pirmininkavo administratoriaus (civilinės bylos Nr. B2-279-555/2016 2 t. b. l. 108–119, 192–193, 195–196, 198–199, 3 t. b. l. 8, 10–11, 13–14, 22–23, 64–65). Be to, 2016-03-15 įvykusiame kreditorių susirinkimo, kurio nutarimą susirinkimo darbotvarkės ketvirtuoju klausimu – „Dėl BUAB „Milnesta“ paskirtos sąmatos naudojimo sustabdymo“ skundžia apeliantė, protokolo nėra pasirašiusi sekretorė K. K., nors pirmuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu svarstyta dėl sekretorės K. K. kandidatūros ir dešimtojo kreditorių susirinkimo sekretoriumi paskirta administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atstovė K. K. (balsuota: „Už“ – 574 321,61 balsų (79,36 proc.). „Prieš“ – nėra. „Susilaikė“ – nėra (civilinės bylos Nr. B2-279-555/2016 b. l. 64–66). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant ginčijamą kreditorių nutarimą, buvo išlaikyta ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimo nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas plačiau dėl to nepasisakė. Su tokia pirmosios instancijos padaryta išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar yra byloje ginčas dėl kreditorių susirinkimo procedūrinių veiksmų, teismas privalėjo patikrinti, ar buvo išlaikyta ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimo nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2007).

Byloje kilo ginčas dėl to, kad BUAB „Milnesta“ bankroto administratorius UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ nepateikė kreditorių susirinkimui oficialių įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2015-03-20. Skundžiamoje nutartyje teismas laikė, kad įvertinus bankroto byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo sutikti, kad bankroto administratorius, vykdydamas kreditorių įsipareigojimus, visiškai juos ignoravo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių administravimo lėšų pagrįstumą. Be to, kreditorės BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ Atsakymas į raštą patvirtina, kad administratorius teikė kreditorių pareikalautus duomenis, kuriems esant kreditorių susirinkimas turėjo visas galimybes klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo pagal pateiktus įrodymus išspręsti iš esmės. ĮBĮ nenumato kreditorių susirinkimo teisės sustabdyti ar drausti bankroto administratoriui naudotis kreditorių susirinkimo jau patvirtinta sąmata. ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas ir jas tvirtinti. Administratoriaus veiklos ataskaita – tai dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs asmens ar organizacijos nuveikto darbo per tam tikrą laiką rezultatai. Pagal susiformavusią teismų praktiką administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tais atvejais, kai, pavyzdžiui, joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytas bankroto procedūras formų, o jos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama, o kreditorių susirinkimo nutarimas dėl jos patvirtinimo gali būti pripažintas negaliojančiu tuomet, jeigu administratorius netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Taigi, įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik apelianto pateiktu prie atsiliepimo į skundą Atsakymu į raštą, nurodydamas, kad priešingų duomenų byloje nėra pateikta, todėl vertino, kad bankroto administratorius ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytą reikalavimą įvykdė iš dalies. Nors teismas ir konstatavo, kad draudžiant bankroto administratoriui naudotis jau patvirtinta administravimo išlaidų sąmata būtų neužtikrintas net minimalus patirtų administravimo išlaidų atlyginimas, tačiau nurodyto teisinio reguliavimo ir jo aiškinimo teismų praktikoje kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino 2015-05-22 aštuntajam ir 2016-03-15 dešimtajam kreditorių susirinkimams bankroto administratoriaus pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų atitikties finansinės atskaitomybės dokumentams keliamiems reikalavimas.

Atskirai pažymėtina, kad ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalis taip pat nustato, kad tuo atveju, kai bankroto byla iškelta teisme, kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo nutarimo priėmimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopiją pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Išimtis numatyta ĮBĮ 13 ¹ straipsnyje (Supaprastintas bankroto procesas).

Iš bankroto bylos medžiagos (3 t., b. l. 63–66) matyti, kad ginčo nutarimo protokolo kopiją teismui 2016 m. kovo 22 d. pateikė bankroto administratorius. Tačiau pareiškėjui, pateikus skundą dėl ginčo nutarimo, be jokių skunde nurodytas faktines aplinkybes pagrindžiančių dokumentų, o taip pat bankroto administratoriui pateikus atsiliepimą be jokių atsiliepime nurodytus faktus pagrindžiančių dokumentų, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pateikti (surinkti) visi duomenys (medžiaga), susiję su Nr. 10 kreditorių susirinkimo sušaukimu, pravedimu ir jame priimtais sprendimais, kad būtų galima, kaip nurodyta šios nutarties 16, 17 punktuose, tinkamai patikrinti apskųstojo nutarimo teisėtumą tiek procedūros, tiek materialiųjų teisių sprendimų aspektais. Nors apeliantas prie atskirojo skundo pateikė dalį įrodymų ir jie, apeliacinės instancijos vertinimu, turi ryšį su nagrinėjamu klausimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas (Įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.), bei teismo iniciatyvos rinkti įrodymus bankroto byloje, esant viešajam interesui (CPK 179 str. 2 d.) ir dėl to nebuvo atskleista bylos esmė, o apeliacinėje instancijoje tokie nustatyti pažeidimai negali būti ištaisyti nesant jokios įrodomosios ginčo objekto medžiagos, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kartu perduotinas klausimas dėl prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų prijungimo prie bylos (CPK 338 str., 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d.)

Atkreiptinas taip pat dėmesys, kad ginčo nutarimas yra siejamas su Nr. 8 kreditorių susirinkimo nutarimų aplinkybėmis, todėl nagrinėjant bylą iš naujo spręstina ir dėl minėto kreditorių susirinkimo medžiagos išreikalavimo (bankroto byloje yra tik protokolas), taip pat ir dėl kitų bankroto bylos kreditorių nuomonės išsiaiškinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 334-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.