Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

(S) Civilinės bylos Nr. e2-19180-871/2017Proceso Nr. 2-68-3-12754-2017-8

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 18 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. patikslintą ieškinį atsakovei V. B. dėl pripažinimo teisės atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus be bendraturtės sutikimo, tretieji asmenys byloje J. J., P. B., T. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

7. Tretieji asmenys byloje J. J., P. B., T. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

8. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo paruošiamuosiuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

9. Teismo posėdžio metu atsakovė, jos advokatė su patikslintu ieškiniu nesutiko, iš esmės pakartojo paruošiamuosiuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

10. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

11. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo T. B. su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

12. Tretieji asmenys byloje J. J., P. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM kviečiami į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Todėl pagal CPK 247 str. byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. N., atsakovė V. B. ir tretieji asmenys J. J. bei P. B. yra vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei E. N. priklauso šio gyvenamojo namo 961/10000 dalis, atsakovei V. B. – 4238/10000 dalis, tretiesiems asmenims J. J. – 3840/10000 dalis, P. B. – 961/10000 dalis (1 t., b.l. 9-16, 2 t., b.l. 22-29).

14. Gyvenamasis namas pastatytas tuo pačiu adresu esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėtiems gyvenamojo namo bendraturčiams, o bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise priklauso ir trečiojo asmens P. B. sutuoktinei T. B.. Abiems minėtiems sutuoktiniams priklauso žemės sklypo 233/2000 dalis, ieškovei E. N. – 233/2000 dalis, atsakovei V. B. – 790/2000 dalis, trečiajam asmeniui J. J. – 744/2000 dalis (1 t., b.l. 17-19, 2 t., 30-32).

15. 1998-03-26 žemės sklypo bendraturčiai atsakovė V. B., trečiasis asmuo J. J. ir V. B. vardu jos dukra ieškovė E. N. savo parašais patvirtino žemės sklypo naudojimo tvarkos planą, kuris 1998-05-11 buvo suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi (1 t., b.l. 20-21, 2 t., b.l. 33-34).

16. Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2011-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-650-864/2011 (1 t., b.l. 22-23, 2 t., b.l. 35-36) patvirtinta minėto gyvenamojo namo bendraturčių sudaryta taikos sutartis, kurioje nustatytos gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalys bei patalpų valdymo naudojimo ir disponavimo sekanti tvarka:

a) P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1922/10000 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jie valdo, naudoja ir disponuoja patalpomis, plane pažymėtomis 2-1 (6,05 m2), 2-2 (6,20 m2), 2-3 (12,76 m2) ir 2-4 (13,98 m2), iš viso – 38,99 m2;

b) V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4238/10000 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ji naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 (8,16 m2), 1-2 (4,90 m2), 1-3 (11,50 m2), 1-4 (7,41 m2), 1-5 (14,02 m2), 1-6 (16,36 m2) ir 1-7 (23,62 m2), iš viso – 85,97 m2;

c) J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3840/10000 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ji naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis 3-1 (1,58 m2), 3-2 (3,84 m2), 3-3 (5,01 m2), 3-4 (1,56 m2), 3-5 (10,64 m2), 3-6 (17,75 m2), 3-7 (18,12 m2), 3-8 (10,78 m2) bei rūsio patalpomis R-1 (3,37 m2), R-2 (2,24 m2), iš viso - 77,89 m2.

17. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos, gyvenamasis namas turi penkis priestatus (1 t., b.l. 24-43, 2 t., b.l. 37-56). Ieškovei E. N. ir trečiajam asmeniui P. B. priskirta 6,05 m2 bendro ploto patalpa, plane pažymėta 2-1, yra 1953 metais pastatytas priestatas, plane pažymėtas 2a1m. Trečiajam asmeniui J. J. priklauso 3 priestatai: 1) 10,78 m2 bendro ploto patalpa, plane pažymėta 3-8, kuri yra 1953 metais pastatytas priestatas, plane pažymėtas 1a1ž; 2) 12,21 m2 (1,56 m2 + 10,64 m2) bendro ploto patalpos, plane pažymėtos 3-4 ir 3-5, kurias apima 1985 metais pastatytas priestatas, plane pažymėtas 3a1m; 3) 10,43 m2 (1,58 m2 + 3,84 m2 + 5,01 m2) bendro ploto patalpos, plane pažymėtos 3-1, 3-2 ir 3-3, kurias apima 2005 metais pastatytas priestatas, plane pažymėtas 4a1b. Atsakovei V. B. priskirtos 35,94 m2 (8,16 m2 + 4,90 m2 +23,62 m2) bendro ploto patalpos, plane pažymėtos 1-1, 1-2 ir 1-7, kurias apima 2008 metais pastatytas priestatas, plane pažymėtas 5a1b.

18. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015- 01-23 rašte Nr. 2015-01-23 Nr. (23.2)-2D-1106 „Dėl pranešimo apie savavališką statybą ir dokumentų įteikimo“ (1 t., b.l. 44-45, 2 t., b.l. 57-58) ieškovei E. N. pranešė, kad yra gavusi atsakovės V. B. 2014-11-06 skundą dėl galbūt valstybinės žemės sklype statomų statinių, ir prie šio rašto pridėjo 2015-01-22 savavališkos statybos aktą Nr. SSA- 00-150122-00010 (1 t., b.l. 46-49, 2 t., b.l. 59-62) ir 2015-01-23 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150123-00013 (1 t., b.l. 50-51, 2 t., b.l. 63-64). 2015-01-22 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-150122-00010 nurodyta, kad šiame ieškinyje minimas gyvenamasis namas yra rekonstruojamas, pristatant medinį karkasinį priestatą 3,29 m ilgio x 2,16 m pločio ir 2,7 m aukščio, kad pastatyta: išorinės atitvaros, plastikinis langas, stogo konstrukcija ir stogas uždengtas plėvele ir kad nėra leidimo rekonstruoti statinį. Statytojai E. N. nurodyta nebevykdyti jokių statinio statybos darbų. Taip pat nurodyta, kad pažeista Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis, 3 straipsnio 2 dalis ir 23 straipsnio 28 dalis, ir nuspręsta taikyti administracinę atsakomybę. 2015-01-23 privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150123-00013 statytojai E. N. nurodyta ne vėliau kaip 2015-07-23 savo lėšomis pašalinti minėtos savavališkos statybos padarinius. Privalomajame nurodyme taip pat pranešama, kad asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

19. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-08-12 sprendimu „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ Nr. (23.51)-RE-205 šį terminą pratęsė iki 2015-10-23 (1 t., b.l. 52, 2 t., b.l. 65). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-05-09 sprendimu šį terminą pratęsė iki 2017-05-09 (1 t., b.l. 53-55, 2 t., b.l. 66-68). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-06-12 sprendimu šį terminą pratęsė dvylikai mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

20. Ieškovė 2015-06-30 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrių su prašymu išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui rengti (1 t., b.l. 56-57, 2 t., b.l. 69-70). Ši institucija 2015-07-30 atsakyme Nr. A51-73691/15(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ ieškovei nurodė, kad, remiantis Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi ir Civilinio kodekso nuostatomis, reikalingi rašytiniai visų bendraturčių sutikimai ir pareikalavo pateikti vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimus (1 t., b.l. 58, 2 t., 71).

21. Ieškovė 2015-08-31 prašymu kreipėsi į atsakovę dėl jos sutikimo atlikti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal prie to prašymo pridedamus inžinieriaus R. B. parengtus atliekamų darbų preliminarius brėžinius.

22. Atsakovė 2015-09-29 pranešimu nurodė, jog negali pritarti pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbams ir nori, kad ieškovė pateiktų projektinius pasiūlymus (1 t., b.l. 63-66, 2 t., 76-79).

23. Ieškovė kreipėsi į projektuotoją E. P., kuris parengė vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinius pasiūlymus (1 t., b.l. 67-107, 2 t., b.l. 80-120).

24. Ieškovė su 2016-03-30 prašymu vėl kreipėsi į atsakovę dėl jos sutikimo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus pagal prie to prašymo pridedamus projekto vadovo E. P. parengtus minėtus projektinius pasiūlymus.

25. Atsakovė 2016-04-25 pranešimu atsakydama į tą ieškovės 2016-03-30 prašymą nurodė, „kad vykdant statybos darbus negalima pažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, t. y. patalpų, skirtų žmonėms gyventi, natūralaus apšvietimo pagal higienos reikalavimus išsaugojimas; gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; apsauga nuo keliamo triukšmo“. Nurodė Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“ IV skyriaus I skirsnio 7, 7.1 ir 7.2 punktus bei pateikė šio reglamento 13 priedo nuostatas. Nurodė, kad remiantis aukščiau paminėtomis teisės normomis, atsakovė kaip bendraturtė nori, kad ieškovė pateiktų projektinius pasiūlymus – kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir vadovaudamiesi normatyvinių statybos techninių dokumentų ir aktų sistema, nes 2016 m. kovo 30 d. prašyme (dėl projekto pateikimo) pateiktoje grafinėje medžiagoje neišspęstos bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygos, t. y. patalpų, skirtų žmonėms gyventi natūralaus apšvietimo pagal higienos reikalavimus, gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatyti priešgaisrinio saugumo klausimai, apsauga nuo keliamo triukšmo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, vadovaujantis pranešime minėtomis teisės normomis, atsakovė nurodė negalinti pritarti pastato (un. Nr. 1095-3004-8010) rekonstrukcijos darbams (1 t., b.l. 108-110, 2 t., b.l. 121-123).

26. Kiti minėto vienbučio gyvenamojo namo bendraturčiai sutikimus minėtai rekonstrukcijai duoda.

27. Ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu (2 t., b.l. 14-21) prašo pripažinti ieškovei E. N. teisę be bendraturtės atsakovės V. B. sutikimo, nustatyta tvarka gauti specialiuosius architektūros reikalavimus ir parengti rekonstravimo projektą pagal projekto vadovo E. P. parengtus projektinius pasiūlymus bei gauti leidimą rekonstruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1095-3004-8010, plane pažymėtą 1A1m, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė negali užbaigti veiksmų, susijusių su savavališkų rekonstrukcijos darbų įteisinimu, iki nėra išspręstas atsakovės, kaip vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturtės, sutikimo klausimas.

28. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jo sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesusitarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo Vilniaus g. 123 savininkų bendrija ir kt., 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. L. M. ir kt, bylos Nr. 3K-3-267/2012 bei kitose).

29. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą – remontuoti ar rekonstruoti statinį arba statyti naują – įgyvendinama vadovaujantis minėtomis Civilinio kodekso nuostatomis, Statybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis leidimų rekonstruoti statinius išdavimo tvarką, ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Atsisakymas duoti sutikimą turėtų būti grindžiamas konkrečiomis priežastimis. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 6 p.). Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų, ir kaip jau nurodyta, be pagrindo nevaržyti kito bedraturčio teisių. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

30. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statinio rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

31. Nagrinėjamoje byloje gyvenamojo namo bendraturčių ginčas kilo ieškovei šalinant savavališkos statybos padarinius. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei išlieka teisinė galimybė šalinti savavališkos statybos padarinius ir įteisinti savavališką statybą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-06-12 sprendimu ieškovei E. N. pratęstas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-01-23 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150123-00013 įvykdymo terminas dvylikai mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, vykdydama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nustatyta, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2015-06-30 pateikė prašymą išduoti Specialiuosius architektūros reikalavimus / Specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-07-30 rašte nurodė, kad pareiškėja turi gauti visų pastato bendraturčių sutikimus. Vykdydama šiuos išaiškinimus, pareiškėja kreipėsi į pastato bendraturčius, tačiau V. B. atsisako duoti sutikimą rekonstrukcijos darbams.

32.Bendraturčio sutikimas duodamas ne pastato rekonstrukcijai apskritai, o konkrečiai apibrėžtai statybos dokumentuose (arba jų eskizuose, projektuose) rekonstrukcijai. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte, t. y. pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip statinio projektuotojo parinkimo konkurso medžiaga ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Ieškovė nagrinėjamoje byloje savo teisę atlikti pastato rekonstrukciją grindė projekto vadovo E. P. parengtais projektiniais pasiūlymais (1 t., b.l. 67-107, 2 t., b.l. 80-120). Šiuose dokumentuose užfiksuoti visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys faktiniai duomenys, nurodant, kad projektuojamas priestatas prie namo iš šiaurinės – rytų pusės, priestato bendras plotas 5,87 m², priestatas pastatytas ieškovei naudotis skirtoje žemės sklypo dalyje. Pasiūlymuose nurodyti esminiai statinio rekonstravimo duomenys (sklypo užstatymo tankis, vieta, aukštis, plotis, ilgis ir pan.) (1 t., b.l. 67-107, 74, 77, 2 t., b.l. 80-120). Byloje nustatyta, kad ieškovė siekia įteisinti faktiškai esamą pastatytą priestatą prie nuosavybės teise turimo namo dalies iš šiaurės – rytų namo pusės. Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė pateikdama atsakovei projekto vadovo E. P. parengtus projektinius pasiūlymus, kuriuose yra rekonstrukcijos pobūdį ir mastą apibrėžiantys faktiniai duomenys, tinkamai atskleidė rekonstrukcijos planus gyvenamojo namo bendraturčiui.

33. Nagrinėjamoje byloje atsakovė V. B. atsisako duoti sutikimą ieškovei atlikti rekonstrukciją pagal projekto vadovo E. P. parengtą projektinį pasiūlymą, savo procesiniuose dokumentuose nurodydama, kad ieškovei yra gerai žinomos atsakovės skunde nurodytos atsisakymo duoti sutikimą priestato statybai priežastys, pirmiausia priestato neatitikimas esminiams statinio reikalavimams ir nukreipdama į pridedamą 2015-02-23 atsakovės skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (2 t., b.l. 6-8). Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad statinio rekonstrukcija - priestato pastatymas neatitiktų esminių statinio reikalavimų, o jos teikiamas į bylą minėtas 2015-02-03 skundas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai yra apie ūkinį pastatą ir lauko tualetą, kurie, pareiškėjos nuomone, „neatitinka esminių statinio reikalavimų“, o ne apie gyvenamojo namo priestatą (CPK 178 str.). Prie atsiliepimo pridėtas 2015-02-03 skundas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai yra apskritai nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015-01-22 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150122-00010, o 2015-01-23 – privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150123-00013. 2015-01-22 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-150122-00010 konstatuotas ne atsakovės nurodomas „priestato neatitikimas esminiams statinio reikalavimams“, o nurodoma, kad nėra leidimo rekonstruoti statinį. 2015-01-23 privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00- 150123-00013 nurodoma, kad asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių patikimų, objektyvių duomenų, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio statinio rekonstrukcija pristatant medinį priestatą, kurio plotas 5,87 m², pagal pateiktus projektinius pasiūlymus (1 t., b.l. 74, 77), neatitiktų esminių statinio reikalavimų (CPK 178 str., 185 str.). Todėl šiuo atsakovės nurodomu motyvu atsisakymas duoti ieškovei sutikimą atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Statybų proceso teisėtumą lemia ne vien bendraturčio sutikimo gavimas, bet ir kitos sąlygos. Statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų ar viešo intereso apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos ir kiti įstatymai. Vadinasi, statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 str., tuo tarpu reikalavimų laikymąsi kontroliuoja statybų priežiūrą vykdantys asmenys bei institucijos.

34. Atsakovė V. B. atsisako duoti sutikimą ieškovei atlikti rekonstrukciją pagal projekto vadovo E. P. parengtą projektinį pasiūlymą, savo procesiniuose dokumentuose nurodydama, kad statydama naująjį priestatą ieškovė žadėjo, kad naudosis jame įrengtu įėjimu, o įėjimas, esantis šiuo metu esančiame priestate, bus likviduotas. Nurodė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos – naudodamasi įėjimu, įrengtu esamoje priestato dalyje, ieškovė kartu naudojasi žemės sklypo dalimi, esančia tiesiai prieš atsakovės, kur šiltuoju metų laiku ieškovė pasistato stalą su kėdėmis, yra triukšmaujama, rūkoma, dėl ko yra itin apsunkintas atsakovės naudojimasis savo turto dalimi. Dėl atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad ieškovė naudojasi įėjimu, įrengtu esamoje priestato dalyje ir atsakovei tai trukdo pažymėtina, jog ieškovei E. N. ir trečiajam asmeniui P. B. priskirta 6,05 m2 bendro ploto patalpa, plane pažymėta 2-1, yra 1953 metais pastatytas priestatas, plane pažymėtas 2a1m, o tas įėjimas nėra statinio rekonstrukcijos dalykas, tas įėjimas yra jau nuo 1953 metų, todėl ši atsakovės nurodyta aplinkybė apskritai nėra susijusi su ieškovės atliekama statinio rekonstrukcija – medinio priestato pastatymu, kurio plotas 5,87 m² , ir su bylos nagrinėjamu dalyku. Jei atsakovė turėjo pretenzijų ieškovei dėl 1953 metais pastatytame priestate, plane pažymėtame 2a1m, nuo 1953 metų įrengto įėjimo, ji jas galėjo reikšti ieškovei įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ši aplinkybė negali būti teisėtas, protingas pagrindas atsakovei atsisakyti duoti sutikimą ieškovei atlikti statinio rekonstrukciją – pastatyti medinį priestatą, kurio bendras plotas 5,87 m² (1 t., b.l. 74, 77), kaip nesusijusi su statinio rekonstrukcija.

35. Atsakovė taip pat nurodė, kad yra pateikusi ieškovei pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (2016-04-08 Š. P. individualios veiklos pagrindu sudarytą žemės sklypo planą, kur indeksu A pažymėta sklypo dalimi siūloma naudotis J. J., indeksu B - Atsakovei, indeksu C - Ieškovei) (2 t., b.l. 9-10), tačiau ieškovė atsakovės pateiktam pasiūlymui nepritaria. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1998-03-26 žemės sklypo bendraturčiai atsakovė V. B., trečiasis asmuo J. J. ir V. B. vardu jos dukra ieškovė E. N. savo parašais patvirtino žemės sklypo naudojimo tvarkos planą, kuris 1998-05-11 buvo suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi (1 t., b.l. 20-21, 2 t., b.l. 33-34). Atsakovės advokatės argumentas, kad susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos pagal 1998-03-26 planą nebuvo sudarytas, nes E. N. sklypo bendraturte tapo 1998-12-09 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, t.y. vėliau, negu buvo pasirašytas 1998-03-26 planas, vertintini kritiškai. Iš plano, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 1998-03-26 žemės sklypo naudojimo tvarkos planą V. B. vardu patvirtino jos dukra ieškovė E. N. savo parašu, kuri yra ir V. B. įpėdinė. CK 587 str. (1964 m. redakcija galiojusi palikimo atsiradimo metu) numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Todėl aplinkybė, kada ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės 1998-03-26 žemės sklypo naudojimo tvarkos plano galiojimui.

36. Pažymėtina, kad žemės sklypo bendraturčiai 1998-03-26 pasirašė žemės sklypo planą, kuriame, buvo apibrėžta naudojimosi žemės sklypu tvarka, planas suderintas 1998-05-11 su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi (1 t., b.l. 20-21, 2 t., b.l. 33-34). Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad visi bendraturčiai jų susitarimu nustatytos esamos naudojimosi žemės sklypu tvarkos laikosi. Nors ta tvarka ir nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau yra galiojanti, nes Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad sandoris šalims galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šiame plane matosi sklypo dalių naudojimo pasidalinimo zonų nuspalvinimas pagal priklausymą savininkams, su paaiškinamąja legenda, pagal kurį spręstina, jog projektuojamas ginčo priestatas yra ant ieškovei naudotis paskirtos žemės sklypo dalies (1 t., b.l. 20-21, 91, 100, 2 t., b.l. 33-34). Toje žemės sklypo dalyje nėra jokių atsakovei priklausančių pastatų.

37. Atsakovės teiginiai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos – naudodamasi įėjimu, įrengtu esamoje priestato dalyje, o atsakovė yra pateikusi ieškovei pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal 2016-04-08 Š. P. individualios veiklos pagrindu sudarytą žemės sklypo planą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo netenkinti patikslinto ieškinio. Pirma, kaip minėta, ieškovei E. N. ir trečiajam asmeniui P. B. priskirta 6,05 m2 bendro ploto patalpa, plane pažymėta 2-1, yra 1953 metais pastatytas priestatas, plane pažymėtas 2a1m, o tas įėjimas nėra statinio rekonstrukcijos dalykas, tas įėjimas yra jau nuo 1953 metų, todėl ši atsakovės nurodyta aplinkybė apskritai nėra susijusi su ieškovės atliekama statinio rekonstrukcija – medinio priestato pastatymu ir su bylos nagrinėjamu dalyku. Antra, kaip matyti, tiek pagal 1998-03-26 žemės sklypo planą, ir netgi tiek pagal atsakovės siūlomą 2016-04-08 Š. P. individualios veiklos pagrindu sudarytą žemės sklypo planą, projektuojamas ginčo priestatas yra ieškovei naudotis paskirtoje žemės sklypo dalyje. Todėl advokatės argumentai, kad kol nėra išspręstas naujos žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo klausimas, ieškinys negali būti tenkinamas, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir teisiškai neaktualūs.

38. Nagrinėjamu atveju, atsakovė neįrodė, o teismas nenustatė realios atsakovės teisių ar teisėtų interesų grėsmės dėl statinio rekonstrukcijos- priestato, kurio bendras plotas 5,87 m², pastatymo. Statybos įstatyme reglamentuoti pagrindiniai reikalavimai ir veiklos principai statybos srityje, o šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustato kiti teisės aktai, kuriuose yra išvardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos - statybos techniniai reglamentai (STR), statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Tačiau jokių konkrečių faktų, kad statinio rekonstravimas – priestato pastatymas, kurio plotas 5,87 m², ieškovei priskirtoje naudotis ir valdomoje žemės sklypo dalyje, galėtų kaip nors įtakoti ar pakeisti jau išvardintas įstatymines veiklos ar gyvenimo sąlygas, atsakovė neįrodė. Priestatas yra prie ieškovei paskirtos naudotis gyvenamojo namo dalies iš šiaurės – rytų namo pusės, toje žemės sklypo dalyje nėra jokių pastatų priklausančių atsakovei, priestato nesimato nuo atsakovės namo dalies ir jokių sąsajų su jai priklausančia namo dalimi neturi. Pažymėtina, jog bendraturčio teisės atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namo dalies rekonstrukciją būtinos įgyvendinimo sąlygos yra siejamos ne tik su kitų bendraturčių sutikimu, bet ir su prievole laikytis teisės normose nustatytų taisyklių. Todėl bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio rekonstrukcijos, bendraturčio veiksmais, gali nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Byloje tokių teisės normų pažeidimų nenustatyta.

39. Byloje nenustatyta faktų, nepateikta specialistų išvadų, kitų patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad priestato pastatymas pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

40. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertinus aplinkybių ir įrodymų visetą, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė esminių jos bendrosios nuosavybės teisių pažeidimų, sudarančių pagrindą jos atsisakymą duoti sutikimą ieškovei atlikti statinio rekonstrukcijos darbus pripažinti motyvuotu. Todėl patikslintas ieškinys tenkintinas.

41. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 31 EUR žyminio mokesčio. Todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 31 EUR žyminio mokesčio.

43. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2200 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 300 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

44. Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, kai teismui yra pateiktas prašymas dėl šių išlaidų priteisimo bei įrodymai, patvirtinantys patirtas išlaidas. Pagal teisinį reglamentavimą bei susiformavusią teisminę praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 str. reglamentavimu bei atsižvelgia į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, įvertina konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, priteistino ar ginčijamo turto ir piniginių lėšų sumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir teikimo pastovumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias šiam klausimui nagrinėti aplinkybes. Priteistinas atstovavimo išlaidų dydis negali viršyti Rekomendacijose numatyto maksimalaus apmokėjimo dydžio, o taip pat pabrėžtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato teisinei pagalbai apmokėti gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio šalies išlaidavimo ir, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies – jų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 2200 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus bylos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, ieškovo parengtų procesinių dokumentų kiekį ir pobūdį, atsižvelgiant į sugaištą laiką atstovaujant teismo posėdyje, į Rekomendacijas, į tai, kad advokatas išlaidas skaičiavo tik už ieškinio parengimą, kurios neviršija Rekomendacijų, už teisines konsultacijas ir dokumentų analizę, ir papildomai neskaičiavo ieškovei išlaidų už dubliko parengimą, atstovavimą teismo posėdyje, nors faktiškai šios paslaugos buvo suteiktos, atsižvelgiant į tai, kad advokatas buvo tinkamai pasirengęs bylos nagrinėjimui, teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų. Todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 2200 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

45. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

46. Byloje susidarė 18,25 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pašto išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovei E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę be bendraturtės atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, nustatyta tvarka gauti specialiuosius architektūros reikalavimus ir parengti rekonstravimo projektą pagal projekto vadovo E. P. parengtus projektinius pasiūlymus bei gauti leidimą rekonstruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1m, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2231 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,25 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.