Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios I. L. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, I. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu (kuriuo ji nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos)) paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė I. L. paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi subendrintos I. L. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, kuriuo ji nuteista pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, kuriuo ji nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, kuriuo ji nuteistas pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, paskirtos bausmės. Galutinė subendrinta bausmė I. L. paskirta laisvės atėmimas 4 metams.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi I. L. prašymą atmetė.

Nuteistosios I. L. skundas netenkinamas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, kadangi minėtas įstatymas suteikia teismui teisę atidėti bausmės vykdymą ir asmeniui, nuteistam už sunkius nusikaltimus, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad I. L. nuteista už trijų nesunkių, aštuonių apysunkių ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu ketveriems metams, t. y. atsižvelgęs į tai, kad yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kartu teisingai pažymėjo, kad šio straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2014).

Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais.

Nors, kaip minėta, I. L. nuteista už trijų nesunkių, aštuonių apysunkių ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymą laisvės atėmimu ketveriems metams, tačiau bylos duomenys liudija, kad jai galutinė bausmė paskirta subendrinus keturiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, anksčiau jai buvo priimta ir daugiau apkaltinamųjų nuosprendžių, nors ankstesniais nuosprendžiais pripažinus I. L. kalta nusikalstamų veikų padarymu, jai buvo skiriamos švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės – laisvės apribojimas, tačiau ji toliau darė nusikaltimus, yra ne kartą bausta administracine tvarka, ir tai rodo, kad nuteistoji linkusi nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro. Aukštesniojo teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus I. L. polinkius. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino I. L. prašymo sušvelninti jai paskirtą bausmę. Keisti ar naikinti skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį nuteistosios skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kartu pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kad nuteistoji dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jai paskirtos bausmės. Be to, įstatymai suteikia nuteistiesiems teisę gauti reikalingą gydymą laisvės atėmimo vietose, o esant būtinumui, – specializuotose gydymo įstaigose. Taip pat pažymima, jog tai, kad I. L. šiuo metu negali pati pasirūpinti savo vaiku, yra jos pačios netinkamo elgesio – nenoro laikytis įstatymų reikalavimų – rezultatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistosios I. L. skundą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.