Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.9.1.; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

2024 m. gegužės 13 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. K. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam pačiam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,63 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. miške tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su draugu V. išgėrė maždaug 1 l degtinės. Apie (duomenys neskelbtini) val. nusprendė važiuoti namo. Sėdo už jam priklausančio automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairo, o V. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje. Pradėjęs važiuoti jautėsi apsvaigęs, tačiau nelabai stipriai. Išvažiavęs iš miško kelio į pagrindinį kelią ir pavažiavęs kelis kilometrus, pamatė, jog atvažiuoja policijos pareigūnai, kurie iškart įjungė švyturėlius. Pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu patikrino blaivumą. Neturi ir niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

Be paties kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) T. B. tarnybiniame pranešime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad pranešėja važiuoja paskui automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) važiuojantį link (duomenys neskelbtini), automobilis blaškosi po kelią. Vykstant nurodytu keliu, ties (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas ir sustabdytas minėtas automobilis, kurį vairavo V. K. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Jam alkoholio kiekio matuokliu pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 2,76 promilių neblaivumas. V. K. su padarytu pažeidimu sutiko. Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės.

Įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) protokole su fotolentele užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelias Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), kur stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. K.

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog (duomenys neskelbtini) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini).

Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) Eur.

Informacija iš valstybės įstaigos ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės patvirtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra V. K.. Pagal (duomenys neskelbtini) automobilio pirkimo – pardavimo sutartį jo kaina arba vertė yra (duomenys neskelbtini) Eur.

Neblaivumo nustatymo akte ir alkoholio matavimo prietaiso matuoklio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) V. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, jis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. V. K. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš vieną valandą, jam (duomenys neskelbtini) alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metrologinės patikros sertifikato numeris (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, antru tikrinimu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,76 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais V. K. sutiko, akte pasirašė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, jog (duomenys neskelbtini) su draugu V. šio vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo į mišką tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) val. abu išgėrė apie 1 litrą 40 laipsnių stiprumo degtinės. V. sėdo už automobilio vairo, o jis priekinėje keleivio sėdynėje, ir važiavo. Suprato, kad V. yra neblaivus, kadangi kartu su juo vartojo alkoholį. Išvažiavus iš miško kelio į pagrindinį kelią, pamatė, jog paskui jų automobilį važiuoja policijos pareigūnai, kurie įjungė švyturėlius ir sustabdė, patikrino V. blaivumą.

(Duomenys neskelbtini) A. B. (duomenys neskelbtini) nutarimu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) paskiriant turto saugotoju kaltinamąjį V. K. Automobilis kartu su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu grąžintas V. K., įpareigojant jį saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo V. K. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. K. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 2,76 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis V. K. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas, per pastaruosius 5 metus ((duomenys neskelbtini) duomenimis) nebaustas administracine tvarka, tačiau jam (duomenys neskelbtini) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, dėl to paties įvykio, dėl kurio nagrinėjama ir ši baudžiamoji byla. Sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog kaltinamasis V. K. neblaivus vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, savo veiksmais bei neblaivumo laipsniu neabejotinai keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei (kartu vežėsi ir keleivį), savo vairavimo stiliumi patraukdamas net aplinkinių dėmesį. V. K. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šios (duomenys neskelbtini) A. R. yra charakterizuojamas teigiamai. Charakteristikoje nurodoma, jog V. K. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gerai išmano (duomenys neskelbtini), pavestas užduotis atlieka laiku ir kokybiškai, drausminių nuobaudų neturi, (duomenys neskelbtini) alkoholinių gėrimų nevartoja, kolektyve draugiškas. V. K. psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytą sunkų neblaivumą, skirtinas areštas 30 parų. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, turi pastovią gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant jį būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei per visą bausmės laiką įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Atsižvelgus į V. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes (vairavimas esant sunkaus neblaivumo būklėje, kartu vežant keleivį, savo vairavimu atkreipiant net aplinkinių dėmesį), neturint teisės vairuoti, daroma išvada, kad proporcingumo principo nepažeis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas ketverių metų laikotarpiui. Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kadangi byloje nustatyta, kad nusikaltimą V. K. padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. K. galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymą V. K. atidėti devyniems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei paskirti pareigas per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – ketveriems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuoti V. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) A. B. (duomenys neskelbtini) nutarimu iki (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti V. K.