- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-1086-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“
- Kreditorius
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Skolininkas
- V. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Gitanos Andrijauskienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3561-800/2013 pagal pareiškėjos antstolės Gitanos Andrijauskienės prašymą dėl baudos suinteresuotam asmeniui uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“ direktoriui L. V. už antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą paskyrimo (išieškotoja – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, skolininkas – V. P.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė Kauno apylinkės teismui pateiktu prašymu, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsniu, prašė skirti uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“ (toliau – įmonė arba skolininko darbovietė) vadovui L. V. baudą – po 1 000 Lt už kiekvieną antstolės patvarkymo nevykdymo dieną išieškotojai, skaičiuojant nuo 2012-08-14. Prašyme nurodoma, kad antstolės kontoroje yra vykdomas vykdomasis dokumentas (b. l. 5) dėl 50 Lt baudos išieškojimo iš skolininko išieškotojai. Vykdant išieškojimą, 2012-08-08 į skolininko darbovietę išsiųstas patvarkymas (b. l. 27) dėl skolos išieškojimo iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio. 2012-08-14 šis patvarkymas įteiktas „buh. S. S.“ (b. l. 26 antra pusė). Tačiau iki šiol iš įmonės į antstolės depozitinę sąskaitą nepervesta nei viena įmoka. 2012-10-26 į įmonę išsiųstas paklausimas (b. l. 29) dėl antstolės patvarkymo nevykdymo. Paklausimas įteiktas 2012-11-07 suinteresuotam asmeniui – įmonės vadovui (b. l. 28 antra pusė), tačiau iki šiol atsakymo dėl patvarkymo nevykdymo negauta, taip pat nepervesta nei viena įmoka. Antstolė mano, kad įmonės vadovas (b. l. 30 antra pusė) sąmoningai nevykdo antstolės patvarkymo, taip vilkina išieškojimo procesą ir pažeidžia išieškotojos teises.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo prašo atmesti prašymą dėl baudos skyrimo. Jis nurodo, kad bendra išieškojimo suma iš skolininko buvo 14 237,71 Lt ir vykdymo išlaidų – 13 637,71 Lt. Visų išieškojimų įmonė negalėjo įvykdyti, nes, vykdant išieškojimą, pagal teisės aktus galima išieškoti tik dalį atlyginimo, o skolininkas gauna tik minimalų atlyginimą. Antstolės 50 Lt išieškojimas nesudaro net 1 procento, visi išieškojimai yra lygiaverčiai. Kažkam iš antstolės kontoros telefonu tai buvo paaiškinta ir nurodyta, kad negali pervesti išieškomų pinigų iš karto, nes yra vykdomi ir kitų antstolių išieškojimai. Apskaičiavus procentais, skolininko darbovietė turėtų pervedinėti po 0,17 Lt, o pavedimas kainuotų 3 Lt, taigi įmonei tai būtų neekonomiška. Antstolės raštu neinformavo, nes teisės aktai to nenumato, be to, ji to ir neprašė. Tačiau po pokalbio telefonu jis išsiuntinėjo visiems antstoliams pranešimus. Kiekvieną dieną skolininko darbovietė gauna vis naujų vykdomųjų dokumentų skolininko atžvilgiu. Kai gaus visą informaciją apie visus išieškojimus, tada įmonė galės apskaičiuoti ir išsiųsti pranešimus apie tai, kada galės mokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013-01-22 nutartimi (b. l. 33–24) antstolės prašymą dėl baudos skyrimo atmetė remdamasis šiais argumentais:
1. Nors antstolė nurodo, jog po minėto paklausimo įteikimo informacija dėl patvarkymo nevykdymo nėra gauta, tačiau suinteresuotas asmuo patvirtino bendravęs su antstolės kontoros darbuotojais telefonu, nurodė priežastis, kodėl negali vykdyti antstolės patvarkymo. Šie duomenys įrodo, kad antstolės patvarkymą dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ketinama vykdyti, įmonė reagavo į antstolės patvarkymus, tačiau šiuo metu negali to padaryti, nes vykdo kitus patvarkymus dėl skolų išieškojimo iš darbuotojo (skolininko) atlyginimo (b. l. 45–54).
2. CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau nei 50 proc. Iš įmonės pateiktų antstolių patvarkymų nustatyta, jog įmonė vykdo daugiau nei 6 antstolių patvarkymus, pagal kuriuos išskaitomos maksimalios leistinos sumos iš skolininkui priskaičiuoto atlyginimo (b. l. 45–54, 57–58).
Teismo nuomone, minėtos aplinkybės įrodo, kad antstolės 2012-08-08 patvarkymas dėl 50 Lt skolos išieškojimo iš įmonės darbuotojo (skolininko) darbo užmokesčio negalėjo būti vykdomas dėl objektyvių priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Antstolė atskiruoju skundu (b. l. 86–88) prašo panaikinti 2013-02-22 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės remiantis šiais motyvais:
1. CPK 733–743 straipsniuose nurodyta išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka. Vadovaujantis CPK 733–743 straipsniais, skolininko darbovietei buvo pateiktas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio. Patvarkyme nurodoma, kad išieškojimas vykdomas trečios eilės išieškotojui. Įmonės vadovas teismui pateikė ir kitų antstolių patvarkymus dėl skolų išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio. Visi antstoliai išieškojimus vykdo trečios eilės išieškotojams. CPK 754 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jei išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Įmonė neišskaitė skolininko reikalavimui tenkančios sumos ir jos nepervedė į antstolės depozitinę sąskaitą, kaip nurodyta CPK ir antstolio patvarkyme dėl skolos išieškojimo. Įmonė, išskaitydama iš skolininko darbo užmokesčio lėšas ir dėl nesuprantamų priežasčių teikdama prioritetus kitiems ne pirmesnės, o tos pačios eilės išieškotojams, pažeidė CPK nuostatas.
2. Teismas įmonės vadovo nurodytą priežastį, kad jis telefonu bendravęs su antstolės kontoros darbuotojais, vertina kaip svarbią nevykdant patvarkymo dėl skolos išieškojimo ir kaip ketinimą vykdyti patvarkymą. Teismas visiškai nesigilino į antstolio patvarkymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos priedas Nr. 6), kuriame nurodyta, kad „jeigu pinigus bus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, privalote apie tai pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis“. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nuo antstolio patvarkymo pateikimo įmonei (2012-08-14) iki prašymo nubausti už antstolio patvarkymo nevykdymą (2013-01-17) praėjo 156 dienos, o išieškotoja negauna jai priklausančių lėšų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 90–92) prašo palikti 2013-02-22 nutartį nepakeistą ir antstolės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš antstolės 500 Lt už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą šiais motyvais:
1. Nutartimi konstatuota, kad antstolės patvarkymo nebuvo atsisakyta įvykdyti, priešingai, teismas nustatė, kad įmonė reagavo į antstolės patvarkymus, kad apie nevykdymo priežastis informavo antstolę telefonu. Pareiškėja neneigia fakto, kad su ja buvo bendrauta telefonu, tačiau nurodo, kad teismas nesigilino į antstolio patvarkymą, kuriame nurodyta, kad „jeigu pinigus bus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, privalote pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis“. Toks pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas, nes antstolei apie pinigų nepervedimo priežastis buvo pranešta telefonu. Patvarkyme nėra nurodyta, kokia tvarka turi būti pranešta antstoliui apie tai, kad pinigai negali būti perversti. Pagal susiklosčiusią praktiką su antstolių kontoromis paprastai yra bendraujama telefonu. O tai, kad rašytinius prašymus įmonė išsiuntė visiems išieškojimą iš skolininko vykdantiems antstoliams tik po šio civilinio proceso, tik parodo, kad suinteresuotas asmuo siekia, kad ateityje neįvyktų tokių nesusipratimų, t. y., kad nebūtų pagrindo teigti, jog su antstoliais susiekta nebuvo ir kad jie nebuvo informuoti apie patvarkymų vykdymą.
2. Tiek civilinis procesas, tiek vykdymo procesas yra grindžiamas ekonomiškumo principais, todėl vykdant antstolių nurodymus taip pat yra privalu vadovautis ekonomiškumo principu. Tuo atveju, jeigu įmonė kiekvieną mėnesį pervestų po 0,17 Lt į antstolės depozitinę sąskaitą, įmonė dėl tokio nurodymo vykdymo patirtų nuostolių, nes vien už pavedimą turėtų sumokėti 3 Lt, t. y. beveik 18 kartų didesnę sumą, nei pervedama išieškoma suma. Toks antstolio patvarkymo vykdymas ne tik neatitiktų ekonomiškumo principo, tačiau ir prieštarautų protingumo principui. Todėl reikalauti, kad įmonė savo nuostolių sąskaita vykdytų pinigų pervedimus už skolininką darbuotoją, nėra pagrindo.
3. Teismas išsamiai išnagrinėjo antstolės patvarkymo nevykdymo priežastis ir pagrįstai nustatė, kad įmonė ir jos vadovas neatsisakė vykdyti antstolio nurodymo ar kliudė jo įvykdymui, tačiau vykdyti antstolės patvarkymą trukdė objektyvios priežastys, t. y. tai, kad iš darbuotojo darbo užmokesčio jau buvo išieškoma pagal kelis antstolių patvarkymus. Visgi pareiškėja atskirajame skunde nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir nenurodė argumentų, kurie teismo nutartį paneigtų, darytų nepagrįstą ar neteisėtą. Be to, nesuprantamas antstolės siekis, kad suinteresuotam asmeniui būtų paskirta bauda. Antstolio pagrindinė pareiga yra vykdyti vykdomuosius dokumentus. Teismui išsiaiškinus ir nustačius, kad įmonė antstolio patvarkymo neatsisako vykdyti ir ketina jį įvykdyti ateityje, vadovaujantis ekonomiškumo ir protingumo principais, baudos skyrimas suinteresuotam asmeniui praranda savo tikslą – užtikrinti, kad antstolio nurodymas būtų įvykdytas. Šiuo atveju darytina prielaida, kad pareiškėja siekia baudos suinteresuotam asmeniui paskyrimo vedama asmeninių ambicijų ir piktavališkumo, o ne įstatyme numatytų tikslų. Toks antstolės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimų nevykdo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą teismas skiria juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.).
Nurodytomis teisės normomis yra siekiama užtikrinti antstolių privalomų nurodymų tinkamą vykdymą, užkirsti kelią galimiems trukdymams antstoliams vykdyti įstatymų jiems pavestas funkcijas. Todėl kiekvieną kartą skiriant baudą pagal nurodytą CPK straipsnį reikia vertinti, ar asmuo iš tiesų nevykdo antstolio reikalavimo, ar iš tiesų kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus ir dėl kokių priežasčių asmuo nevykdo antstolių nurodymų, t. y. ar toks asmens elgesys yra sąlygotas objektyvių priežasčių, ar vis tik asmuo sąmoningai siekia trukdyti antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes. Skiriant baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą itin svarbu įvertinti baudos sukeliamas pasekmes, ar iš tiesų yra būtina taikyti tokios rūšies procesinio pobūdžio poveikio priemonę.
Šioje byloje neginčijama, kad, skolininko darbovietės vadovas, reaguodamas į antstolės patvarkymą, apie jo nevykdymo priežastis informavo antstolę telefonu. Įmonės vadovas teismui pateikė ir kitų antstolių patvarkymus dėl skolų išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio (b. l. 45–54), pagal kuriuos CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka išskaitomos (b. l. 57–58) maksimalios leistinos sumos iš skolininkui priskaičiuoto atlyginimo (b. l. 30). Visi antstoliai pagal šiuos vykdomuosius dokumentus išieškojimus vykdo trečios eilės išieškotojams. CPK 754 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jei išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Byloje neginčijama, kad, vykdydama antstolės patvarkymą dėl 50 Lt išieškojimo, įmonė kiekvieną mėnesį turėtų pervesti po 0,17 Lt į antstolės depozitinę sąskaitą, o dėl tokio nurodymo vykdymo, akivaizdu, kad būtų patiriami neproporcingi nuostoliai, nes vien už bankinį pavedimą turėtų būti sumokama 3 Lt, t. y. beveik 18 kartų didesnė suma, nei pervedama išieškoma suma. Toks antstolio patvarkymo vykdymas ne tik neatitiktų ekonomiškumo principo, tačiau ir prieštarautų protingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, protinga ir sąžininga būtų reikalauti pervedinėti tik tokias sumas, kurios bent jau nebūtų mažesnės už bankinio pavedimo mokestį. Tačiau įmonės vadovui nurodytina, jog, susisteminus visą gautą informaciją apie visus atsiųstus vykdyti išieškojimus, atlikti paskaičiavimai turėtų būti operatyviai nusiųsti antstolei su informacija apie realias galimybes įvykdyti išieškojimą.
Skiriant vieną iš griežtesnių teismo nuobaudų rūšių – baudą, šios nuobaudos skyrimui turi būti keliami aukšti pagrįstumo reikalavimai, o dėl įrodymų nepakankamumo atsiradę neaiškumai turėtų būti taikomi asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas skirti nuobaudą, naudai. Nagrinėjamu atveju antstolė atskirajame skunde nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir nenurodė argumentų, kurie paneigtų vadovo nurodomos patvarkymo nevykdymo priežasties objektyvumą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, baudos skyrimas skolininko darbovietės vadovui jau šioje vykdymo veiksmų stadijoje, prieš tai pakartotinai nepareikalavus pateikti konkrečios informacijos, būtų neproporcingas baudimas, kuris prasilenktų su protingumo standartais. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti skolininko vadovo kaltės dėl antstolio reikalavimų neįvykdymo, todėl nuobaudos skyrimas laikytinas nepagrįstu ir netikslingu.
CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad antstolė, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, turėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pateikdama pareiškimą dėl baudos skyrimo antstolė vykdė įstatymo reikalavimą užtikrinti antstolio reikalavimų privalomumą ir kartu vykdomojo dokumento greitą ir realų įvykdymą, todėl nėra jokio pagrindo iš jos priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-02-22 nutartį palikti nepakeistą.