Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-11 · Administracinė byla Nr. I-4255-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
I-4255-423/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
M. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4255-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00565-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui M. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-9).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2016-05-10 iki 2017-07-18 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN kamerų tipo patalpose. Teigė, kad nuolat trūko gyvenamojo ploto, patalpose buvo drėgna, šalta, neužteko natūralaus apšvietimo, veisėsi pelėsis ir buitiniai parazitai, nebuvo tinkamos ventiliacijos, lovos pasenusios ir nepatogios. Be to, pareiškėjui teko gyventi su rūkančiais asmenimis, nors jis pats yra nerūkantis. Dušu tebuvo leidžiama pasinaudoti kartą per savaitę. Vietoje tualeto buvo tik skylė grindyse. Taip pat pažymėjo, kad gyvenamųjų patalpų konstrukcijose buvo sveikatai pavojingo asbesto. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos. Dėl atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 22-27) nurodė, jog ploto norma, minimaliai tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo. Tupiamų tualetų įrengimas bei tai, kad pareiškėjui buvo leidžiama tik kartą per savaitę maudytis duše, neprieštaravo teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjo gyvenamosios patalpos papildomai buvo vėdinamos per langus. Patalpų būklė yra gera, gavus duomenis apie trūkumus, jie nedelsiant šalinami. Šildymas yra centralizuotas, nuteistiesiems taip pat gali būti išduodami elektriniai šildytuvai. Patalpas tvarko patys nuteistieji, iš jų yra paskiriamas vienas budėtojas, kuris nuolat turi palaikyti švarą. Tam yra išduodamos valymo priemonės. Pataisos namams kenkėjų naikinimo paslaugas nuolat teikia UAB „Utenos deratizacija“. Nuteistiesiems leidžiama rūkyti tik pasivaikščiojimo kiemeliuose. Be to, pareiškėjas ne kartą dideliais kiekiais pirko tabako gaminius, todėl akivaizdu, jog pats yra rūkantis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Be to, kalėdamas pataisos namuose, pareiškėjas nuolat, tyčia ir sistemingai pažeidinėjo bausmės atlikimo rėžimą, o teikdamas skundą dėl kalinimo sąlygų, piktnaudžiauja savo nuteistojo statusu ir procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2016-05-10 iki 2017-07-18.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Dėl gyvenamojo ploto normos

Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN kamerų tipo patalpose neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punktas nustato, kad kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Bylos duomenimis (b. l. 31-32) nustatyta, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 4 vienas (kameros plotas – 16,38 kv. m), kameroje Nr. 12 dviese (kameros plotas – 16,38 kv. m), kameroje Nr. 2 trise (kameros plotas – 36,73 kv. m), kameroje Nr. 13 vienas (kameros plotas – 16,38 kv. m), kameroje Nr. 1 vienas (kameros plotas – 36,73 kv. m), kameroje Nr. 5 vienas (kameros plotas – 7,61 kv. m). Taigi, pareiškėjui teko nuo 7,61 kv. m iki 36,73 kv. m ploto, t. y. ženkliai daugiau, nei reglamentuojama Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte.

Pareiškėjo teiginys, kad visose kamerose jis kalėjo su dar trimis asmenimis, nelaikytinas paneigiančiu atsakovės atstovo pateiktus duomenis (pažymas), kuriuose konkrečiai užfiksuota, kiek asmenų ginčo laikotarpiu gyveno minėtose kamerose (daugiausiai trys). Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių duomenų, nenurodė, su kokiais konkrečiai kitais asmenimis buvo kalinamas, todėl jo argumentai negali būti vertinami kaip paneigiantys atsakovės atstovo pateiktus įrodymus.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl minimalios ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo.

Dėl patalpų įrengimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo šalta, neužteko apšvietimo, ventiliacijos, veisėsi pelėsis, buitiniai parazitai.

Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.).

Kadangi minėtos Higienos normos nuostatos nereglamentuoja natūralaus apšvietimo koeficiento gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini teisiškai nepagrįstais. Tuo tarpu byloje nėra tiesioginių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nusiskundimus dėl prasto dirbtinio apšvietimo, šalčio, netinkamos ventiliacijos, buitinių parazitų veisimosi. Vis dėlto, teismas pažymi, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje (b. l. 57) nėra duomenų apie pareiškėjui atsiradusius regėjimo sutrikimus, blakių įkandimus ar kitokius negalavimus, sukeltus minėtų veiksnių. Užfiksuota, jog ginčo laikotarpiu jis nesikreipė į sveikatos priežiūros specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad šildymo sistema pataisos namuose centralizuota, o esant poreikiui, nuteistieji aprūpinami oro šildytuvais (b. l. 32-33). Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas neteigia, kad buvo pateikęs prašymą pataisos namų administracijai ar pareigūnams dėl papildomo šildytuvo išdavimo, o pataisos namai būtų atsisakę tokį prašymą tenkinti. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėjo gyvenamosios patalpos galėjo būti vėdinamos per langus. Pareiškėjas neteigė, kad tokia galimybė jam buvo nesudaryta, todėl šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti netiesėtus atsakovės veiksmus. Dėl pelėsių veisimosi teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 47 punktas, tiek Higienos normos HN 76:2010 58 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, todėl tvarkingos ir švarios aplinkos palaikymas priklausė nuo paties pareiškėjo valios.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų Visuomenės sveikatos centro ar kitų kompetentingų institucijų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar Pravieniškių PN administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pareiškėjas šioje dalyje neįrodė žalos atsiradimo fakto. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti išvadą apie atsakovo veiksmų neteisėtumą dėl netinkamos patalpų būklės bei to sąlygotą žalos atsiradimą, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinių mazgų ir maudymosi laiko.

Skunde teigiama, kad tualetai buvo tupiami, o maudytis duše buvo leidžiama tik kartą per savaitę.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę, pats pareiškėjas nurodo, jog tokia galimybė jam buvo suteikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šioje dalyje.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose atskirai ir aiškiai nurodyta, jog tualetas gali būti ir tupiamas. Darytina išvada, jog teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad tualetas turi būti sėdimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl laikymo su rūkančiais asmenimis.

Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistieji gali rūkyti pataisos namų kiemeliuose. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme į vietų, kuriose uždrausta rūkyti, sąrašą, nėra įtraukti pataisos namų pasivaikščiojimo kiemeliai. Tačiau, šiuo atveju taip pat vertinama, ar pareiškėjas kreipėsi į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, prašydamas imtis atitinkamų veiksmų, bei ar yra duomenų, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo. Nenustačius tokių aplinkybių, vertinama, jog pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką nebuvo pažeista ir pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų konstatuoti nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-856-492/2018). Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, teismas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog buvo nerūkantis. Priešingai, iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio (b. l. 38-40) matyti, kad jis reguliariai perka tabako gaminius, todėl galima daryti išvadą, jog pats pareiškėjas yra rūkantis. Be to, byloje nepateikta jokių duomenų, kad kitų nuteistųjų rūkymas pasivaikščiojimo kiemelyje paveikė jo sveikatą ar sukėlė kokius kitus padarinius, t. y. ar dėl pareiškėjo pasivaikščiojimų metu kartu su kitu rūkančiu nuteistuoju pablogėjo jo sveikata, ar pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą su skundais dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su jo buvimu kartu su rūkančiu asmeniu. Pareiškėjo sveikatos istorijoje tokių duomenų nėra (b. l. 57).

Dėl asbesto.

Pareiškėjo argumentai dėl asbestinio šiferio keliamo pavojaus nelaikytini pakankamais neturtinės žalos atsiradimui ir atsakovės atstovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti, kadangi asbesto dulkės yra pavojingos tik ardant ar laužant asbestines konstrukcijas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad asbesto pataisos namų konstrukcijose apskritai nėra. Jokių kitų įrodymų apie asbesto egzistavimą pataisos namų teritorijoje arba jo sukeltą realią žalą sveikatai pareiškėjas nepateikė. Tokių duomenų nėra ir jo sveikatos istorijoje (b. l. 57). Skundo argumentai šioje dalyje laikytini tik subjektyvia jo paties nuomone ir hipotetinėmis prielaidomis, todėl yra atmestini.

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. L. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė