Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės G. Z. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo universitetinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2009-08-31 iki 2010-07-30 būdamas akcininko sprendimu paskirtas į juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2006-05-23, direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, turėdamas tikslą apsunkinti nustatyti įmonės komercinę-ūkinę veiklą, įvertinti jos turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, siekė šių padarinių atsiradimo, t.y. pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas „atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą“, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatą „privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“ pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, to paties įstatymo 19 str. 1 d., 2 d. reikalavimus, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, žinodamas, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2009-08-31 iki 2010-07-30 vykdė ūkinę-komercinę veiklą, iš vykdomos veiklos gavo pajamų ir turėjo išlaidų; suvokdamas, kad netvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tyčia netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, t.y. sąmoningai: 1) nevedė 2009-08-31 visų didžiosios knygos sąskaitų iššifravimų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro; 2) nevedė 2009-09-01 – 2010-07-30 laikotarpio didžiosios knygos sąskaitų iššifravimų, gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų; dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-08-31 iki 2010-07-30. Tokiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

J. S. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., kaltu prisipažino visiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-01-24 apklaustas kaltinamasis J. S. parodė, kad 2009 metų viduryje jam kilo mintis įsigyti įmonę siekiant vykdyti statybinių medžiagų pirkimo ir pardavimo veiklą tarptautiniu mastu. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo jis buvo nuvykęs į buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą (duomenys neskelbtini), kur dirbo pats A. B.. Minėtoje vietoje buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir visų apskaitos dokumentų perdavimo aktas, kuriuos jis ir A. B. pasirašė. Tai galėjo būti 2009-08-31. Jis įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Jis neturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo ir apskaitos dokumentų priėmimo dokumentų. Jis atsimena, kad priėmė kažkiek segtuvų dokumentų. Jis iškarto buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis neužsiėmė veikla, susijusia su žemės sklypais, nes nebuvo tinkamų verslo sąlygų. Įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis kaip direktorius pats asmeniškai savarankiškai vykdė statybinių medžiagų pirkimo ir pardavimo veiklą. Pagrinde UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybinių blokelių pirkimą iš Lietuvos įmonių, metalo armatūros pirkimą iš Lenkijos įmonių bei šių gaminių pardavimą pagrinde Lietuvos įmonėms. Jis neatsimena ūkinių-finansinių operacijų sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybių dėl žemės sklypų ir tarpusavio skolų užskaitymų. Jis taip pat nieko neatsimena, ar jo, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų iniciatyva buvo tvarkomi reikalai dėl tarpusavio ūkinių finansinių operacijų. Šių visų aplinkybių jis neprisimena dėl to, kad visi šie reikalai vyko prieš kelis metus, paskutiniais metais jis dirba kitoje srityje, jis yra taksi vairuotojas. Jam būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi apskaitą tvarkė jis pats, pasitelkdamas savo pažįstamus, kurių duomenų neatsimena. Pasak jo, visa apskaita turėjo būti vedama pagal galiojančius įstatymus. Jis kartu su minėtais asmenimis pagal pirminius apskaitos dokumentus teikė visas reikalingas deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo vedama pagal galiojančius įstatymus ir mokesčių deklaracijos buvo teiktos pagal pirminius apskaitos dokumentus. 2010 metų viduryje jam kilo mintis parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nebuvo gerų verslo sąlygų. Kažkokiu būdu jis buvo susisiekęs su E. K., kuriam prireikė minėtos įmonės. Jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, ir E. K. adresu (duomenys neskelbtini), atliko įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo ir apskaitos dokumentų perdavimo veiksmus. Šie veiksmai galėjo įvykti 2010-07-30. Jis neturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo ir apskaitos dokumentų perdavimo E. K. dokumentų. Jis E. K. perdavė visus jo turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus. Jis neatsimena, kokie tiksliai ten buvo dokumentai. Jis atsimena, kad E. K. perdavė daugiau dokumentų, nei buvo perėmęs iš A. B., kadangi jo vadovavimo įmonei laikotarpiu atsirado papildomų apskaitos dokumentų. Kiek jis suprato, E. K. minėtus dokumentus laikė tuo pačiu adresu toje pačioje vietoje pas jo ir E. K. bendrus pažįstamus, kurių tikslių duomenų jis neatsimena (t. 2, b.l. 55-56).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-05-17 apklaustas kaltinamasis J. S. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009-08-31 iki 2010-07-30, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kurios akcininke buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kurios akcininku ir direktoriumi buvo jis pats, ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pats savarankiškai vykdė veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir pats savarankiškai organizavo ir vykdė įmonės apskaitos tvarkymą. Jis žinojo, kad jis kaip įmonės vadovas yra oficialiai atsakingas už apskaitos organizavimą, tinkamą apskaitos vedimą, apskaitos dokumentų saugojimą, žinojo, kad yra privaloma vesti apskaitos registrus. Vykdant veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jam rūpėjo tik pelnas iš įmonės vardu vykdomos statybinių medžiagų pirkimo ir pardavimo veiklos. Vykdant veiklą įmonės vardu jis nesirūpino tinkamu įmonės apskaitos tvarkymu. Jis visiškai nesirūpino įmonės apskaitos registrų vedimu, todėl jų ir nėra tarp įmonės apskaitos dokumentų, kurie, 2010-07-30 pardavus įmonę, buvo perduoti E. K.. Jis pats asmeniškai ir su jam padedančiais asmenimis, kurių vardų, pavardžių ir kontaktinių duomenų neatsimena, rengė ir rinko įmonės pirminius apskaitos dokumentus ir pagal juos teikė ataskaitas valstybinėms įstaigoms. Jis neatmeta galimybės, kad jam atmestinai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, Valstybinei mokesčių inspekcijai galėjo būti pateikti netikslūs duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir išlaidas. Dėl šių priežasčių Valstybinė mokesčių inspekcija galėjo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio neatitikimus. Dėl šių savo padarytų veiksmų jis pripažįsta savo kaltę visiškai, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir dėl šios jo atliktos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi (t. 2, b.l. 60).

Kaltinimas J. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d., grindžiamas ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2006 metais jis įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tikslu vykdyti nekilnojamojo turto vystymo ir krovinių gabenimo veiklas. Jis šioje įmonėje buvo akcininku ir direktoriumi. Minėtą įmonę jis užregistravo savo gyvenamojo buto adresu (duomenys neskelbtini). 2007 metais jis nusprendė minėtas savo dvejas veiklas vykdyti atskirai atskiruose įmonėse. Logistikos veiklai vykdyti jis įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo tvarkoma šių įmonių buhalterinė apskaita. Šių įmonių buhalterines apskaitas tvarkė F. M. IĮ. 2009 metais įvyko krizė ir dėl šios priežasties nekilnojamojo turto vystymo veikla tapo neversli. 2009 metų viduryje, tikslios datos jis neatsimena, jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nereikalinga ir jis šią įmonę pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atsakingu asmeniu buvo J. S.. Jis nežino kokiam tikslui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo faktas ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo faktas įvyko kelių dienų bėgyje. J. S., lankydamasis (duomenys neskelbtini), kažkurią dieną paėmė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus. Iki realaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo J. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama tikrai tinkamai. Jis nežino nieko apie tai, kas toliau buvo veikiama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaip buhalterinė apskaita buvo tvarkoma (t. 2, b.l. 37).

Liudytojas E. K. parodė, kad 2010 metais jis turėjo konfliktą su SEB banku, nes bankas atėmė iš jo lizingo būdu pirktą automobilį, nors jis buvo už jį sumokėjęs. Bankas atsisakė su juo bendrauti dėl automobilio grąžinimo. Tuo metu 2010 metų vasarą jis ieškojo įmonių įsigijimui, kurios turi problemų su SEB banku ir šių įmonių atsakingi asmenys nenori patys toliau vykdyti veiklos. Tokiu būdu jis norėjo užtikrinti, kad pats bankas su juo kontaktuotu priverstinai. Tuo metu jis susirado vyriškį J. S., kuris jam pasiūlė įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo problemų su SEB banku dėl to, kad lizingo būdu pirko žemės sklypus, už dalį jų jau išsimokėjo, o už dalį liko skolinga. 2010 metų rugpjūčio pradžioje jis oficialiai nusipirko minėtos įmonės akcijas iš J. S.. J. S. buvo akcininku ir direktoriumi. Jis nesidomėjo įmonės praeita veikla. Jis tuo metu nežinojo nieko apie įmonės buveinę ir buhalterinės apskaitos tvarkytojus. Įmonę jis įsigijo už simbolinę kainą. J. S. įmonę pardavė, nes nenorėjo toliau vykdyti įmonės veiklą dėl problemų su banku. Kai jis nusipirko įmonę, akcininku ir direktoriumi tapo jis pats. Įsigijęs įmonę jis jokios veiklos nevykdė ir nesiruošė vykdyti. Įmonės problemos su banku pasireiškė tuo, kad įmonė įsigijo išsimokėtinai SEB banko pagalba 18 žemės sklypų, ir išsimokėjimo vykdyti nesugebėjo. Kitokių skolų įmonė neturėjo. Įmonės pirkimo metu buvo sudaryta įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Šio pirkimo metu jam buvo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Minėtų dokumentų buvo pilnai prikrautas lengvasis automobilis. Jis šiuo metu neprisimena ar buvo minėtų dokumentų aprašas. Kompiuterinių laikmenų su įmonės dokumentais nebuvo. 2012 metais jam buvo įteikti FNTT reikalavimai dėl įmonės dokumentų pateikimo. Jis vykdydamas reikalavimus pateikė FNTT visus turimus rastus dokumentus, kurie buvo išdėstyti reikalavime. Jis laiko visus įmonės dokumentus adresu (duomenys neskelbtini). Jis taip pat ieškojo registrų, tačiau jų nerado. Registrų realiai gali ir nebūti. Kai jis įsigijo įmonę, jam skambino iš Valstybinės mokesčių inspekcijos su reikalavimais pateikti PVM mokesčių deklaracijas. Jis telefonu atsakė, kad deklaracijų neteiks, kadangi nevykdo ir nevykdys jokios veiklos. Jis pats prašė telefonu, kad įmonė būtų išbraukta iš PVM mokėtojų registro. Jis laikotarpyje nuo 2010 metų rudens iki 2011 metų pavasario jokių laiškų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos negavo, nes tuo laikotarpiu dažnai keliavo po užsienį. Jis neatsimena su kuo jis bendravo iš mokesčių inspekcijos. Tuo metu iš jo niekas nereikalavo įmonės dokumentų. Jis pats nežiūrėjo valstybinių interneto svetainių dėl mokestinių pranešimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis PVM deklaracijų neteikė nuo 2010 metų rugpjūčio, nes nevykdė jokios veiklos. Apie įmonės veiklą iki jo jis nieko nežino ir nieko nežino apie galimus buvusius pažeidimus. Į visus klausimus apie įmonės veiklą iki jo galėtų atsakyti tik J. S. (t. 2, b.l. 49).

Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje E. K. parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur yra jo laikomi visi turimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, kuriuos jis perėmė iš J. S.. Parodymų patikrinimo vietoje buvo rasti pagrinde UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, buvę iki J. S. tapus direktoriumi. Parodymų patikrinimo metu buvo rastas ir paimtas juodos spalvos segtuvas su laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2009-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais, 411 lapų (t. 2, b.l. 23-25).

Kaltinimas J. S. taip pat grindžiamas šiais duomenimis: UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pažyma iš VĮ „Registrų centras“ duomenų saugyklos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų prašymais registruoti Juridinių asmenų registre, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelių akcininkų sprendimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pažyma apie darbuotojus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pažyma iš VĮ „Registrų centras“ duomenų saugyklos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų prašymais registruoti Juridinių asmenų registre, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pažyma apie darbuotojus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pažymomis (t. 1, b.l. 145-195).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento I juridinių asmenų patikrinimo skyriaus I poskyrio 2013-04-10 Specialisto išvada Nr. (4.65)-86-12 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje nustatyta, kad tyrimui buvo pateikti pirminiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir tik dalis 2009 metų rugpjūčio mėnesio buhalterinės apskaitos registrų, o nepateikti: 2009 metų rugpjūčio mėnesio visų didžiosios knygos sąskaitų iššifravimai ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio faktūrų registras; 2009-09-01 – 2010-09-30 laikotarpio didžiosios knygos sąskaitų iššifravimai, gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio faktūrų registras, todėl negalima įvertinti pateiktų pirminių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-09-30 ir nustatyti, ar jie apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Dėl šių priežasčių negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-08-01 – 2010-09-30 laikotarpio finansinės veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė: Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1679 redakcija) nuostatas, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 4 d. nuostatas, kad jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima naujas ūkio subjekto vadovas; Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nuostatas, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (t. 2, b.l. 31-32).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad J. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis laikotarpiu nuo 2009-08-31 iki 2010-07-30 būdamas akcininko sprendimu paskirtas į juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, turėdamas tikslą apsunkinti nustatyti įmonės komercinę-ūkinę veiklą, įvertinti jos turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, siekė šių padarinių atsiradimo, žinodamas, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2009-08-31 iki 2010-07-30 vykdė ūkinę-komercinę veiklą, iš vykdomos veiklos gavo pajamų ir turėjo išlaidų; suvokdamas, kad netvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tyčia netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, t.y. sąmoningai: 1) nevedė 2009-08-31 visų didžiosios knygos sąskaitų iššifravimų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro; 2) nevedė 2009-09-01 – 2010-07-30 laikotarpio didžiosios knygos sąskaitų iššifravimų, gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų; dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-08-31 iki 2010-07-30. Kaltinamojo veika pagal LR BK 222 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, nes J. S. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, sąmoningai pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 19 str. 1 d., 2 d., 21 str. 1 d. reikalavimus.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo nėra.

Dėl J. S. nusikalstamų veiksmų valstybės biudžetui turtinė žala nepadaryta.

Kaltinamasis J. S. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, 88).

Prokurorė siūlo kaltinamajam už veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d., skirti 50 MGL (6500 Lt) baudą.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad J. S. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str.); į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į kaltinamojo asmenybę – baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 72-82), VšĮ Respublikonėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b.l. 86), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l. 87), teistas (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-10 teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. ir skirta 19 MGL dydžio bauda) (t. 2, b.l. 68-69). Atkreiptinas dėmesys, kad J. S. buvo teistas už nusikaltimą finansų sistemai, teigiamų išvadų nepadarė, todėl prokuroro siūlomas baudos dydis yra teisingas ir nėra priežasties jo mažinti (LR BK 47 str.). Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam baudą įpareigojant sumokėti per 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL, t.y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą.

Įpareigoti J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 50 MGL, t.y. 6500 Lt dydžio baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 2, b.l. 62, 63), iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, palikti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavęs prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.