- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-05
- Bylos Nr.
- e1-419-1007/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41209-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- T. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-41209-2023-6 ir baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. M. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., o būtent: 2023 m. spalio 25 d., apie 22.10 val., Šiauliuose, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, tampydama nukentėjusiąją G. J. po kambarį už plaukų, ne mažiau kaip tris kartus stumdama ją į sieną, koja įspirdama į pilvą, suduodama vieną kartą plaukų tiesintuvu į galvos sritį, sukėlė G. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kaktos ir nugaros poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos gleivinės pažeidimus su kraujosruva.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamosios T. M. kaltė įrodoma jos paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
3. Ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. spalio 26 d.) kaltinamoji T. M. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Turi du vaikus: G. J., gimusią (duomenys neskelbtini) m., ir M. K., gimusį (duomenys neskelbtini) m. Butą nuomojasi. G. tėtis G. J. gyvena užsienyje. Į Lietuvą grįžta retai, dėl to su dukra retai susitinka. M. tėtis M. K. gyvena Lietuvoje. Su vaiku bendrauja, susitinka, tik jie kartu nebegyvena. Vaikų teisių specialistas yra lankęsis pas juos šeimoje. Su vaikų teisėmis pradėjo bendrauti dėl to, kad buvęs vyras M. yra prieš ją smurtavęs. Ji prieš vaikus niekada nesmurtavo. Gali pasakyti, kad dukra G. šiuo metu turi problemų mokykloje, nes bendrauja su bloga kompanija. Dėl to, kaip tik vakar, tai yra 2023 m. spalio 25 d., buvo „(duomenys neskelbtini) progimnazijoje“, kurioje mokosi G. Bendravo su socialine darbuotoja dėl G. Po to ji grįžo į namus. Ji su sūnumi buvo namie, laukė G. pareinančios iš mokyklos. G. po pamokų turėjo grįžti apie 15.00 val., tačiau namo negrįžo. Kadangi dukra namuose buvo palikusi telefoną, nepavyko su ja susiekti. Apie 21.00 val. G. grįžo į namus. Ji nieko G. iš pradžių nesakė, nekonfliktavo. Be to, matė, kad pas G. blakstienų tušas „pabėgęs“, tačiau ant veido sužalojimų nepastebėjo. Po to, kai G. pradėjo kambaryje rengtis, ji pamatė pas G. supjaustytą kairę ranką. Ji dukros pradėjo klausti, kas čia yra, tačiau ji jai nieko nesakė. Dėl to žodžiu jos pradėjo konfliktuoti. Po žodinio konflikto dukrai sakė eiti ruošti namų darbus, tačiau ji neklausė, o sėdėjo prie veidrodžio. Dėl to jos vėl pradėjo pyktis. Ji paėmė veidrodį, kurį išnešė į kitą kambarį. Dėl to G. supyko, viena ant kitos šaukė. Žodžiu pasipykus, ji išėjo į kitą kambarį. Ir viskas. Buvo balkone ir telefonu kalbėjo su G. tėčiu G., kuriam nusiuntusi G. supjaustytą ranką tarėsi ką reikia daryti. Jai būnant balkone, po kokių 30 min, išgirdo, kad į duris kažkas skambina. Pamatė, kad atvyko pareigūnai. Atvykus pareigūnams G. pradėjo sakyti, kad ji prieš ją smurtavo, tačiau nieko panašaus nebuvo. Sūnus M. taip pat pradėjo sakyti, kad ji smurtavo, nors, kaip ir sakė, niekada to nėra buvę. Jos dukra G. bendrauja su jos buvusiu vyru M. K., kuris vaikus nuteikinėja prieš ją. Taip elgiasi dėl to, nes pyksta, kad ji nebegyvena su juo. Jis jai yra pasakęs, kad atims vaikus iš jos. Yra rašęs ne vieną grasinančią žinutę. Daugiau nieko pasakyti neturi.
4. Ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. gruodžio 12 d.) papildomos apklausos metu kaltinamoji T. M. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Dukrai ji nesudavė, prieš ją nesmurtavo, ji tokia grįžto į namus. Ji nematė gumbo kaktoje, nes ji greitai įėjo į kambarį. Iš kur atsirado sumušimai nugaros srityje, ji to irgi nežino. Namie konfliktavo dėl jos negrįžimo 5 valandą į namus ir dėl sužalotos rankos. Jos apsipyko. Buvo žodinis konfliktas, triukšmas. Pamačiusi supjaustytą ranką, nuėjo skambinti jos tėvui. Gumbo kaktoje nepastebėjo. Ji prieš dukrą nesmurtavo. Niekada nėra smurtavusi nei prieš sūnų, nei prieš dukrą. Ji mano, kad jos vaikai kalba apie tai, kad ji smurtavo prieš juos dėl to, nes G. nori gyventi pas močiutę, o M. pas tėvą, nors niekada to nesakė jai pačiai į akis. M. tėvas nori auginti sūnų, kurį pasiima dažnai. Niekas jai nėra iš šeimos narių išsakę jos problemos dėl alkoholio. Ji neturi problemos dėl alkoholio vartojimo.
5. Ikiteisminio tyrimo metu (2024 sausio 11d.) papildomos apklausos metu kaltinamoji T. M. nurodė, kad nori pripažinti kaltę dėl sukelto fizinio skausmo dukrai. Ji buvo blaivi įvykio metu. Pamena, kaip buvo. G. grįžo vėliau į namus nei buvo jai liepta ir sutarta. Konfliktas kilo ne tik dėl vėlyvo grįžimo, bet ir dėl to, nes ji pamatė, kad jos ranka sužalota. Ranka buvo supjaustyta. Prieš tai to nebuvo. Susižodžiavo kambaryje, kuriame miega vaikai. Viską matė sūnus M. Visiškai pripažįsta, kad konflikto metu atėmė iš jos veidrodį, sutraukė grandinėlę. Atėmė, nes nedarė namų darbų, ginčijosi, atsikalbinėjo. Jos su ja „pasitampė“. Galėjo ją patempti už plaukų. Buvo labai pikta, įsiaudrinusi, jai buvo šokas. Smulkiai to vakaro detalių nepamena, bet sutinka, kad dukrą patempė ir, kad abi nugriuvo ant žemės. Galėjo ir įspirti jai, bet dabar tikrai to nepamena, nepasakys ar tikrai. Bet jeigu taip sako, tai sutinka. Nelabai ir malonu prisiminti tokį atvejį. Tada žino, kad atsistojus, ji paėmė plaukų tiesintuvą, kuris pakliuvo jai po ranka ir kuriuo nepagalvojusi trinktelėjo G. per galvą. Vieną kartą tikrai, ne daugiau. Ji sutinka su savo kalte visiškai, sutinka su tuo, ką sako G. ir M. Dabar smulkiai jau nepasakys ir neatkartos savo veiksmų. Sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, kad sukėlė dukrai fizinį skausmą. Labai dėl to gailisi. Toks atvejis pirmas, anksčiau nėra smurtavusi. Gailisi, kad M. matė viską. Prašo esant galimybei ją su dukra G. sutaikyti, bylą nutraukti. Ji nori dukros nori atsiprašyti. Dabar nebendravo su vaikais ir nematė jų nuo įvykio. Labai dėl visko gailisi.
6. 2023 m. lapkričio 21 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo nepilnametė nukentėjusioji G. J. nurodė, kad viskas vyko namie, (duomenys neskelbtini), lapkričio mėnesį, bet tiksliai nepamena, apie 21 val. Įvykio vakarą ji grįžo į namus, pasidėjo kuprinę. Mama buvo neblaivi, supyko, kad grįžo 5 minutėmis vėliau. Išvadino „bomže“, nepasimokančia iš savo klaidų, kraustė jos kuprinę. Paėmė grandinėlę, kurios ji neleido imti, bet mama ją sulaužė. Ji supyko, paprašė, kad grąžintų pinigus. Tada mama pradėjo ją trankyti iš delno į dešinę smilkinio pusę, pataikė du kartus. Neskaudėjo, mėlynių nebuvo. Po to, paėmė už viršugalvio ir pradėjo tampyti už plaukų, bandė numesti nuo kėdės. Ji stūmė mamą nuo savęs. Galvos skausmas 10 balų skalėje būtų 7 balai. Ją pastūmusi mama pradėjo šaukti, kad ji kelia ranką prieš ją. Toliau mama trenkė į sieną ją nugara, 3 kartus. Skaudėjo nugarą, pečius. Skausmas buvo 6 balų. Mama tempė ją už pečių link žemės. Ji gynėsi. Parvertė mamą ant žemės. Tada mama ją bandė spardyti. Vieną kartą įspyrė į pilvą, skausmas buvo 8 balai. Kai trankė į sieną, buvo žymės ant nugaros. Mama atsistojo, o ji tupėjo. Tada mama paėmė plaukų tiesintuvą nuo stalo ir vieną kartą trenkė juo į kairę kaktos pusę. Buvo guzas, kuris išsilaikė apie 4 dienas. Skausmas buvo 8-9 balai. Kaimynai iškvietė policiją, nes buvo triukšmas. Brolis M. šaukė mamai, kad ji baigtų. Kai atvyko policija, mama laikė brolį už burnos, kad nesakytų nieko, nes bijojo, kad jų neatimtų antrą kartą. Brolis klykė, nes jis duso. Mama susigėdo ir atidarė duris policijai. Brolis viską matė ir pasakė policijai, kad mama sumušė ją. Be to, G. J. nurodė, kad mama nuo vaikystės ją muša, neprižiūri. Kai buvo mažesnė, ji galvodavo, kad mušti normalu, kad tėvai gali tą daryti. Ne vieną kartą yra mušusi daiktu, kur arklius muša. Prieš metus laiko, tiksliai nepamena kada, gal kokius 5 kartus yra mušusi. Močiutė, patėvis ir draugė apie tai žinojo.
7. 2023 m. gruodžio 1 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nepilnametis nukentėjusysis M. K. nurodė, kad viskas įvyko spalį, dienos nepamena, apie 20 val. G., jo sesė, grįžo vėlai. Mama bandė paimti jos daiktus. Sesė laikė grandinėlę, o mama ją nutraukė. Mama trenkė sesei su tiesintuvu. Sesė sėdėjo prie sienos. Paskui sesė bandė apsiginti nuo mamos. Mama bandė muštis bet kaip. Buvo smūgiai, nugara raudona, kaktoje guzas. Pirma mama trenkė į nugaros vidurį, apie 10 kartų. Sesė buvo apsiverkusi. Prašė, kad mama atstotų. Tada atvažiavo policija, kurią kaimynai iškvietė. Tą dieną mama buvo prisigėrusi, tai matėsi iš akių. Mama tampė sesę už surištos kasos. Jis per kokius 3 metrus buvo namuose. Prieš metus jis bandė įleisti sesę. Mama rūkė balkone. Mama trenkė jam prie akies, buvo „mėlynė“. Niekas nematė, nes buvo namuose. Jam įleidus sesę, mama piktai pažiūrėjo ir jam trenkė. Kai mama su sese stumdėsi, jam skambino tėtis, bet telefonas buvo pas mamą, kurį buvo iš jo atėmusi. Atvažiavus policijai mama bėgo išjungti šviesas, uždarė duris ir skaudžiai paėmė jam už burnos, kad nešauktų. Burna buvo raudona 4 dienas. Per nosį galėjo kvėpuoti, per burną ne. Mama sesę yra mušusi koja, su diržu. Kuomet mama jį laikė už burnos, jis ant mamos buvo supykęs. Jautėsi išsigandęs, apsiverkęs ir nuliūdęs.
8. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 24 d. liudytojas G. J. nurodė, kad nuo 2022 m. lapkričio 15 d. T. M. šeimai taikoma atvejo vadyba. Praeitų metų lapkritį buvo gautas skyriuje pranešimas, kad mama namuose neblaivi, konfliktas šeimoje, auga du mažamečiai vaikai. Pavesta taikyti atvejo vadybą. Šeimoje lankėsi pagal poreikį, nuo 1 iki 2 kartų per savaitę. Atvykimai nebuvo derinami iš anksto su T. M.. Lankė šeimą darbo dienomis, darbo valandomis. Apsilankymų metu jis pastebėjo tokias problemas, kaip ilgai neatidaromos durys, moteris kramtydavo gumą, kad užmaskuotų galimai alkoholio kvapą. Įtarimų, kad konkrečiai apsvaigusi nebuvo. Jo žiniomis, iš buvusio jos draugo ar vyro M. K., moteris girtaudavo po darbo valandų, vakarais. Tokią informaciją vyras gaudavo iš vaikų – G. J. ir M. K.. Būtent M. tėvas M. K. ir suteikė tokią informaciją. Būdavo, kad neįsileisdavo arba tuo metu jos tiesiog nebuvo namuose. Apsilankymų metu pastebėjo, kad aplinka dalinai tvarkinga, labai švaru nebūdavo. Akivaizdžiai alkoholio butelių jis nėra matęs. Gal prieš pusę metų, laiko tiksliai nepasakys, kiek pati T. jam sakė, jos su G. buvo tarpusavyje apsistumdžiusios. Tai pasakė kažkurio apsilankymo metu. Jokio smurto nebuvo, tai patvirtino ir pati mergaitė. Barnis įvyko dėl mergaitės nesitvarkymo. Ir, kiek pamena, kad T. teigė, jog ją dukra G. pastūmė. Kiek bendravo su G., kiek lankėsi šeimoje, G. jam pasirodė gana ramaus būdo, užsidariusi. Jokių sužalojimų pas mergaitę ant rankų riešų jis nėra matęs. Mama tokios problemos neišsakė. Jei gerai pamena, tokią informaciją gavo iš G. ugdymo įstaigos. G. ne kartą sakė, kad mama girtauja. Ir patvirtino, kad girtauja vakarais, kad nebedirba. Dėl smurto, kad mama muštų, skriaustų, nei G., nei M., jam nėra sakę. Pamena, kad yra išsakę, kad ne visada mama paruošia namie maisto. Dar buvo problema, kad mama vaikų nepakeldavo ryte, neišleisdavo į mokyklą. Tai ta problema buvo tokia didesnė, nes ir mokykla reagavo, skundėsi vėlavimu, neatvykimu. Su T. ne kartą apie tai kalbėjo. Aiškino, kad tai jos pareiga, kad ji užtikrinti privalo. Jos pasiaiškinimai buvo, kad pramigo. Paskui ta problema kažkiek sprendėsi, situacija gerėjo. Dėl neparuošto maisto, tai buvo pavieniai atvejai. Dar M. tėvo teigimu, mama neprižiūri sūnaus higienos. Jis asmeniškai nagų, kūno švaros, netikrino. Rūbai aprengti tvarkingi. Apranga ir avalynė tinkama pagal sezoną. Jokių sumušimų ant vaikų jis nėra matęs, įtarimų, kad mama muštų vaikus, neturėjo. Vaikai taip pat nesiskundė, kad prieš juos būtų smurtaujama. Jie turėjo galimybę apie pasisakyti, nes kalbėdavo su jais atskirai. Pagrindinė problema buvo mamos alkoholio vartojimas. Tai pagrindinis vaikų nusiskundimas mama. Moteris alkoholio problemos nepripažįsta, neigia, kad yra išgėrusi, kad galimai su kvapu yra. Drąsiai sakydavo, kad gali kviesti policiją ir ji prasipūs. Kviesti policijos jam nėra tekę, nes nebuvo tikras, ar ji vartojusi. Moteris atrodė normaliai, bendraudavo adekvačiai. Jokios pagalbos dėl alkoholio problemos nepriimdavo. Kad mama sumušė G., gavo informaciją iš vaikų teisių tarnybos. Vaikai yra paimti iš mamos. Atvejo vadyba dar yra taikoma, lankysis pas T. šeimoje kitą savaitę. Telefonu bendravo. Ji drąsiai teigia, kad ji nebuvo girta, kad niekas jai girtumo nenustatė. Dėl smurto ji jam užsiminė tiek, kad M. K. nuteikinėja vaikus prieš ją. Ji pati aiškino, kad smurto prieš vaikus nenaudojo, jokios kaltės nepripažįsta ir nepripažins. Dar M. K. teigimu ji labai prigąsdino vaikus, kad neleis M. matytis su tėvu, todėl, galimai, G. bijojo pasisakyti, kad ją skriaudžia. M. K. sūnumi rūpinasi, neturi jokių pastabų jam. Jis augino ir prižiūrėjo T. dukrą G., kuri nėra jo biologinė dukra. Kartu su M. prižiūrėjo, kai 2023 metų vasarą apie mėnesį laiko namuose buvo rasta neblaivi mama. Jis laikinai globojo vaikus.
9. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 3 d. liudytoja M. J. parodė, kad yra T. M., kuri buvo susituokusi su jos sūnumi G. J., buvusi uošvienė. Išsiskyrė jau senokai. G. J. yra jos anūkė, kuriai dabar (duomenys neskelbtini) metų. T. turi dar vieną vaiką M. su kitu vyru M. K. Jos sūnus G. gyvena Lietuvoje, bet dirba užsienyje. Taip pat dažnai važinėja ir į Vokietiją. Sūnui išsiskyrus su marčia, ji nuolat bendravo ir augino anūkę G. Ji padėjo užauginti mergaitę, nes jos gyveno tame pačiame bendrabutyje. Matėsi kasdien, pastoviai matydavo ir vaiką. Kol T. M. gyveno su sūnumi, labai didelės problemos dėl alkoholio ji pas T. nematė. Jeigu išgerdavo, tai kartu su sūnumi, su draugais, bet taip nebuvo dažnai. Gerti pradėjo pagimdžiusi sūnų M. G. atbėgdavo pas ją, pasakydavo, kad mama girta miega, brolis verkia. Ji nueidavo, sužiūrėdavo vaiką, užmigdydavo. Atsikėlusi T. galvodavo, kad pati viską padarė. Kad T. geria, matė ir tai buvo problema. Mėgino sakyti, bet nesiklausė. Pradėjus užtarti G., ji atgal rėkdavo, kad per daug ją lepina. T. išsiskyrus su antru vyru M. K., G. pradėjo skųstis, kad mama smurtauja. Išsiskyrusi su K. grįžo gyventi netoli jos. G. yra sakiusi, kad mama duodavo per veidą, už plaukų patampydavo, stumdydavo. Pasiginčydavo, matyt, ir motina vaikui užduodavo. Buvo radusi pas G. neva elektroninę cigaretę, tai gavo lupti nuo motinos. Bet G. jai sakė, kad ten ne jos cigaretė. Nekalbėdavo su mergaite, nemoka ji to, nemokina. Yra sakiusi, kad valgyti namie nebuvo. Ėjo prašyti kaimynų duoti valgyti. Atėjus pas ją visada pasiūlo pavalgyti. Ji žinodavo, kad T. vaikų neprižiūri, nes nuolat geria. Matydavo, kad vaikus išskiria – G. atstumia, be meilės, kitaip bendraudavo nei su sūnumi. M. labiau mylėjo. Iki įvykio, gal savaitė iki šios bylos, G. pas ją gal savaitę gyveno. Mama jos neįleido į namus, gal girta miegojo, negirdėjo, mergaitė raktų neturėjo. Naktį permiegojo pas draugę, kitą dieną vėl mama neįsileido. M. atrakino jai duris ir įleido sesę kai mama nematė. Tada ir M. gavo nuo motinos per galvą. Pats vaikas taip sakėsi jai. Ji pabendrauja ir su M. Ant G. pasakė, kad „valkata dink“. Tada G. atėjo pas ją, viską papasakojo. Mergaitė liko pas ją gyventi, o sekmadienį, spalio 22 d. motina liepė jai pareiti namo. Mergaitė išėjo namo pas motiną. Tai dar iki tos spalio 25 d. įvykio, pirmadienį ar antradienį, dar pykosi jos su motina, kažkas ten vyko, nes mergaitė susipjaustė ranką peiliuku. G. apie tai nekalba. Mergaitė viską pasakojo VTAS. Ji pati tiek neklausė, be to, ir vaikas jai nenori tiek pasakoti. Bet G. viską papasakos per apklausą, dabar jaučiasi geriau. Namuose motina dažnai girta būdavo, nuolatiniai pykčiai. Ji mergaitės nenuteikė, sakydavo, kad tai jos mama, kad turi ją mylėti vis tiek. Kai G. sakydavo, kad mama sudavė, tai ji tikrai labai rimtai taip nepriimdavo, galvodavo gal kepštelėjo, kad pati G. prisidirbo. Nebuvo tokių minčių, kad kažkam pranešti reiktų. Nenorėjo kenkti anūkės mamai, kuri vis tiek buvusi artima. Bet ji tai tiki, kad abu vaikai nemeluoja, kad sako teisybę. Taip vaikai ant mamos nesakytų, jeigu būtų viskas gerai. Ji viską neigia, kaltina, kad jos susimokė prieš ją, kad vaikai susimokė, yra primokinti. Niekas nesusimokė, nieko nemokino, visi tiek laiko tylėjo, nors jau buvo bėdų. Palaikydavo ją. Norėjo, kad vaikai augtų su mama. Ji sutinka auginti G. iki pilnametystės, jos turi ryšį su mergaite. Ji nori tikėti, kad gaus teismo leidimą auginti vaiką. Su tėvu irgi palaiko ryšį, bendrauja, jis jai padės auginti G. Dar papildo, kad spalio 25 d. vakare, ji buvo atbėgusi iki T. namų, nes M. parašė tėvui M. K., kad mama muša sesę. Tada jai paskambinęs M. K. paklausė, ar pas ją G. Kai ji nubėgo, policija jau buvo atvažiavusi. G. sėdėjo ant kėdės ir verkė, ant galvos matėsi guzas. M. sėdėjo ant lovos. G. klausė, „kas čia atsitiko?“. Tai išgirdusi girta T. pradėjo šaukti, kad G. pati tokia grįžo iš kažkur, o M. tai išgirdęs pasakė, kad „mama, nemeluok, tu davei G. du kartus per galvą su tiesintuvu“. Suprato, kad su plaukų tiesintuvu. T. buvo girta, nepūtė į alkotesterį. Laukė vaikų teisių atvykimo. Ji išėjo į lauką, laukė, kol atvyks vaikų teisės, kalbėjosi. Atvyko M. K., kuris pasiėmė sūnų M., o G. išsivežė GMP. Nuo tada G., kurią atvežė vaikų teisės, gyvena pas ją.
10. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 31 d. liudytoja V. U. nurodė, kad T. M. šeima nuo 2022 m. lapkričio 15 d. yra patirianti riziką ir šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Šeimoje auga du mažamečiai vaikai – G. J. ir M. K. Šeimoje yra buvusi ne vieną kartą dėl pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Su G. yra kalbėjusi. Ji sakydavo, kad su mama nesutaria, mama pikta, šaukia, neduoda valgyti kiek ji nori. Buvo signalai dėl nepriežiūros. Pasikalbėjus mama žadėdavo susitvarkyti. Dėl smurto nebuvo pranešimų, bet įtarimų buvo, kad nėra gerai. Dažnai būdavo anoniminiai pranešimai. Būdavo nurodoma, kad moteris girta, dažnai vartoja alkoholį, girdisi namie konfliktai. Kiek yra kalbėjusi su M. K. tėvu, kad, jeigu žino, jog sūnaus mama girta, neprižiūri vaikų, kad jis praneštų, kreiptųsi į skyrių. Iš tėvo pranešimų ir skundų nebuvo. Jis sakydavo socialinėms darbuotojoms, kad moteris vartoja alkoholį, neprižiūri vaikų. G. J. tėvo mama, močiutė M. J., dabar yra skyriuje pateikusi paaiškinimą, kad ir mergaitės mama neįsileisdavo į namus, ne kartą girdėjo, kad anūkė skriaudžiama mamos. Jai nuvykus, ji rasdavo T. blaivią, susitvarkiusią. Ji ją įsileisdavo, bendraudavo. Bet ji visada neigė problemas šeimoje, bėdas, nepriežiūrą vaikų, alkoholio problemą ar smurtą, ir dabar neigia. Ji aiškina, kad abu vaikai prieš ją susimokė. Yra dabar gavusi raštą iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kad G. neturi priemonių mokyklai, rašo ant lapelių, neatlikti namų darbai, nedalyvauja jokiose veiklose, ekskursijoje nebūna, kad mama nesidomi mokslais, nesijungia prie Tamo ir t.t. Situacija yra bloga. Kiekvieną kartą kalbant su vaikais, jie sako, kad mama vartoja alkoholį kiekvieną dieną. Jos girtumas nėra užfiksuotas, nes iki kol ateina informacija iki jų, tai praeina kelios dienos. O iš karto, kai praneša anonimas, ji neįsileidžia į namus, nepatenkama į butą. Dėl pastarojo įvykio paaiškina, kad spalio 25 dieną, vakare, po darbo valandų, buvo pranešta anonimiškai apie triukšmą namuose pas T. M., kad galimai girtaujama, yra mažamečiai vaikai. Nuvykus į įvykio vietą, vyko budintys VTAS pareigūnai, rado moterį namuose. Pranešime buvo nurodyta, kad moteris, vaikų mama akivaizdžiai neblaivi, bet girtumą nusistatyti atsisako. Budėtojams kalbant su vaikais, mergaitė išsakė, kad mama tampė už plaukų po kambarį, kelis kartus galvą trenkė į sieną, bei kažkokiu daiktu trenkė į galvos sritį. Kiek sakė specialistai, mergaitė buvo išsigandusi, pasimetusi. Matėsi akivaizdus sumušimas, patinimas dešinėje kaktos pusėje, kitoje pusėje prie smilkinio ir prie kaklo - rausvi įbrėžimai. Dar, kai pati vežė mergaitę į teismo med. ekspertizę, matėsi prie lūpos gyjantis šašas. Kalbant su M. K., jis specialistams patvirtino, kad mama mušė seserį ir kad daiktas, su kuriuo trenkė jai į galvą, buvo plaukų džiovintuvas. G. dar papasakojo, kad mama vartoja kiekvieną dieną alkoholį, kad ji turi išnešti tuščius butelius, namie netelpa. Mergaitė patvirtino, kad mama ją dažnai namie muša. Papildomai kalbant su G. spalio 30 d., ji jai pasakė, kad dabar jaučiasi pas močiutę geriau, tačiau su baime prisimena kas buvo, nenori grįžti namo. Pas G. ant rankos riešo pamatė savęs žalojimosi žymes. Reagavę į įvykį, informaciją perdavė budėtojai. Mergaitės paklausė, kodėl ji niekam nesisakė ir neprašė pagalbos. Ji jai atsakė, kad bijojo, kad nesulauks jokios pagalbos. Kaip ji aiškino, save ji žalojo tada, kai mama ją mušdavo, taip ji nusiramindavo. Mažametė išreiškė pageidavimą, kad ją paimtų iš mamos ir, kad negrąžintų. Jos močiutė sutiko globoti mergaitę. M. K. perduotas biologiniam tėvui M. K., kuris vaiku rūpinasi. M. K., kad jį muštų ir skriaustų mama, to neišsakė. Bet jis labai aiškiai pasakė, kad matė kaip mama mušė seserį, kad jis parašė sms žinutę savo tėčiui ir, kad po kurio laiko atvyko policija. Kas iš tikrųjų pranešė policijai apie triukšmą namuose, to nežino. Vaikas pasakojo, kad mama supratusi, jog už durų policijos pareigūnai, pasakė, jog durų neatidarys. Tada jis, M., pradėjo garsiai šaukti, kad pareigūnai išgirstų, jog yra namuose, ir išgirdo. T. M., kiek žino, yra gudri, išvengia apsilankymų, nes neįsileidžia, liepdavo vaikams tyliai sėdėti ir nejudėti. Kiek dabar žino, ji neįsileido dukros su močiute, kad jos pasiimtų rūbus, avalynę, mokyklos daiktus, nors ir vyko su policija, degė šviesa, bet neįsileido. Su mama yra problematiška susitarti. Ji piktybiškai vengia, neįsileidžia, ne visada atsiliepia, neperskambina. Apie ankstesnius smurto atvejus šeimoje prieš vaikus nebuvo jokių konkrečių faktų, nes vaikai nesipasakojo. Nors vaikams ne kartą buvo sakiusi, aiškinusi, kad jeigu skriaudžia skambintų, praneštų socialinei, mokyklai. Bet vaikai nesiskundė.
11. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 6 d. liudytojas M. K. nurodė, kad su T. M. turi sūnų M., kuriam (duomenys neskelbtini) metai. Su T. nebegyvena kartu. Gruodį bus metai kai išsiskyrė. Negyvena dėl jos alkoholio problemos. Žmogus vartoja nuolat alkoholį, gydytis atsisako, visiems meluoja, kad viskas gerai, bet nieko gero. Dėl neblaivumo, jo nuomone, tinkamai ir vaikais nepasirūpino. Sūnų lankydavo, nedraudė matytis. Alimentus mokėdavo. Iš T. dėl jos girtumo vaikai buvo laikinai paimti vasarą. Laikinai gyveno M. ir jos dukra G. pas jį. G. yra iš pirmos jos santuokos. Mergaitę priėmė kaip savo, augino neišskirdamas. Vaikai vasarą pas jį prabuvo ilgokai. Jie pasakodavo, kad mama geria, maisto ne visada būna. Matė, kad neprižiūrėti, nemaudyti, nagai nekirpti, nuolat vėluodavo į mokyklą, nepasiruošę buvo pamokoms, trūko priemonių. Vaikai daug visko pasakodavo, tačiau, kad nuolat būtų smurtauta, to nesakė. Gal ir minėjo, kad ausį patempė, pastūmė, bet jie tiek daug visko pasakojo, kad jis jau gerai ir nepamena. Iš dabartinio atvejo, kiek pasakojo M., tai mama G. neįleido į namus, o M. atidarė jai duris. Tai gavo per veidą nuo mamos, kad įleido seserį. Tas G. neįleidimas į namus, buvo kelios dienos iki įvykio, kai pradėjo šį tyrimą. Tą vakarą, buvo spalio mėn. pabaiga, vakare, jam parašė sūnus M. į Discord programėlę, kad mama muša G. Jis rašė, „mama puolė G. ir padarė guzą galvoje“, ir „durnas jis, durnas“, kad „G. gali vos pajudėti“. Vaikas prašė jį kviesti policiją, prašė jį tą padaryti. Jis nekvietė policijos, o pats sėdo į automobilį ir atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes iš pietinio važiavo. Jis vaikui skambino. M. pakėlė ragelį, sakė, kad jau atvyko policija. M. jam pasakojo, kad mama jam burną dengė, kad neišgirstų policija ir neįleistų. Kas iškvietė policiją, jis nežino. Jis matė G., matė galvoje gumbą, veidas lyg subraižytas, jei gerai pamena. Vaikas nusiverkęs, M. irgi ašarojo. Vaikų mama buvo girta, taip jam sakė vaikai, o pats nematė. Vaikai patys jam sakė ir buvusi T. uošvienė M. J. irgi sakė, kad T. viską neigė, kalbėjo, kad G. iš kažkur grįžo jau sumušta. Ji visus kaltina dėl savo problemų, nors pati, jo nuomone, „pragėrė“ vaikus. Jam M. pasakė, kad mama ant G. supyko, nes grįžo vėliau. Jos susipyko ir mama sudavė jai į galvą iš plaukų tiesintuvo. Jis pats buvo labai išsigandęs. Bet jo, lyg ir, nemušė. Jis geriau pats viską papasakos. Dabar mama girta siuntinėja jam pranešimus, garso įrašus, kad jis toks ir anoks, kad, kiek nori jis pinigų, kad grįžtų pas ją, kad jie vyktų į kelionę, į užsienį. Ji labai negražiai kalba ant jo, vaiką šantažuoja. Kuomet pasiėmė M., vaikas buvo nepraustas, nagai nekarpyti, higienos trūko. Kol jis gyveno su T., ji jam matant vaikų nemušė, neskriaudė. Žinojo, kad to niekada neleistų. Visos problemos prasidėjo jam išėjus. Ji nusivažiavo, gydymo nenori. Jis jai tapo priešu, nes neleisdavo gerti, mėgino ją gelbėti, tačiau viskas veltui.
12. 2023 m. spalio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. spalio 25 d., apie 22.10 val., Šiauliuose, adresu: (duomenys neskelbtini), T. M. tyčia, tampydama nukentėjusiąją dukrą G. J. po kambarį už plaukų, ne mažiau kaip tris kartus stumdama ją į sieną, koja įspirdama į pilvą, suduodama vieną kartą plaukų tiesintuvu į galvos sritį, sukėlė G. J. fizinį skausmą.
13. 2023 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūra, kurios metu apžiūrėtas daugiabutis namas bei kambarys, kuriame buvo smurtauta. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta.
14. 2023 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad ant smurtą patyrusio asmens – G. J. veido, virš antakio yra patinimas, stebima akivaizdi baimė.
15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2023 m. spalio 26 d. išvadoje Nr. G 1570/2023(04) nurodyta, kad G. J. nustatyti sužalojimai: kaktos ir nugaros poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės pažeidimas su kraujosruva. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Nustatyti kūno sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
16. 2023 m. lapkričio 8 d. – 2023 m. lapkričio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų 8 failų apžiūra. Protokole užfiksuotas G. J. ir M. K. paaiškinimai policijos pareigūnams.
17. 2023 m. gruodžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas skambučio 2023 m. spalio 25 d. 22:04:47 val. į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, kurio metu užfiksuotas anonimiškas moters skambutis, kuriuo ji pranešė apie galimą smurtą prieš vaikus.
18. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, jog aprašytas pokalbis su G. J. 2023 m. spalio 25 d. 23.12 val. G. J. pasakojo, jog buvo lauke, grįžusi namo savo kambaryje dėliojosi daiktus. Į kambarį įėjo neblaivi mama, kuri atėmė dėžutes su makiažu, nutraukė rankoje turėtą grandinėlę, paėmė telefoną ir pradėjo „daužyti“. Daužymą nurodė, jog mama griebė už plaukų ir daužė į sieną, tiksliai nepamena, kiek kartų, bet mano, kad apie tris. Jai skaudėjo. Patirtą skausmą įvardija 9 balais iš 10. Nurodė, kad mama dažnai muša, vartoja alkoholį kiekvieną dieną. Ji turi išnešti tuščią tarą, nes nėra vietos kur dėti. Ant G. J. dešinės pusės kaktos srityje stebima hematoma, kitoje pusėje prie smilkinio, prie kaklo rausvi įbrėžimai. 2023 m. spalio 30 d. 8.00 val. pokalbio metu su G. J. užfiksuota, kad jaučiasi geriau, tačiau su baime prisimena, kaip mama su ja elgėsi. Dėl rankų pjaustymosi G. paaiškino, kad, kai mama ją muša, po to, ji pjaustosi, nes nežino kaip kitaip nusiraminti. Nori ir toliau gyventi pas močiutę. Jai ten patinka, ja rūpinasi. Susitinka su tėčiu, kuriam apie mamos elgesį nėra sakiusi. Nori būti paimta iš mamos, nenori su ja gyventi, pastoviai bijoti, kad mama jos nemuštų, negirtautų.
19. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, jog aprašytas pokalbis su M. K. 2023 m. spalio 25 d. 23.15 val.. M. K. pasakojo, kad buvo namie, iš lauko grįžo sesuo G. J.. Motina įėjusi į jų kambarį pradėjo mušti seserį. Matė, kaip motina trenkė jai plaukų tiesinimo žnyplėmis į galvos sritį, paėmusi už plaukų trenkė seserį į sieną keletą kartų. Įvykio metu jis buvo ant savo lovos ir stebėjo. Išsigando ir pranešė savo tėvui, gyvenančiam atskirai. Po kurio laiko atvyko policija. Mama suprato, kad policija ir pasakė, kad durų neatidarys. Tada jis pradėjo garsiai šaukti, kad pareigūnai nenueitų. Bendravimo 2023 m. spalio 26 d. 15 val. metu, M. išreiškė, kad pas tėtį jam labai saugu, nenori grįžti pas mamą. Jis nurodė, kad kai mama skriaudė seserį, jo nemušė. Jis nori gyventi pas tėtį.
20. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 3 numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.
21. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 3 dalyje, atskleisti ir T. M. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, T. M. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai ir kiti. T. M. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius, kadangi smurtaudama ji sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai G. J.. Kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
22. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. T. M. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.
23. Nukentėjusiųjų atstovams pagal įstatymą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.
24. Prokurorė prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti T. M. kalta įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 45 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti T. M. 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams ir įpareigojant būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei paskirti įpareigojimus: tęsti darbą ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką – 1 dieną, ją prilyginant 1 arešto parai. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 9 mėnesius. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
25. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.), bausmės tikslus.
26. T. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog kaltinamoji nusikalto neteista. Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus bausta, baudas sumokėjusi. Sodros duomenimis, nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. dirba MB (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamoji būtų įrašyta į psichikos sveikatos centro įskaitą ir priklausomybės ligų įskaitą. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
27. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus prokurorės prašomą, BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo terminą nustačius mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, numatytą BK 49 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
28. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme T. M. išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 25 d. 23 val. 20 min. iki 2023 m. spalio 26 d. 14 val. 05 min. (1 para), ir laikytina ją atlikus dalį bausmės – 1 arešto parą.
29. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
30. Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju siekis sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart pasiektinas neizoliavus jos nuo visuomenės, o atidėtos arešto bausmės vykdymą kontroliuojant paskyrus intensyvią priežiūrą, pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę, padėsiančias keisti kaltinamosios elgesį.
31. Pažymėtina, jog kaltinamoji intensyvios priežiūros metu privalės laikytis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsnyje numatytų draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
32. BK 72² straipsnyje numatyta, jog teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinamoji smurtavo šeimos nario atžvilgiu, dėl ko jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, jam įvykdyti nustatytinas 9 (devynių) mėnesių terminas.
33. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.
34. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
35. Civilinis ieškinys nepareikštas.
36. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos (DVD diskai), esantys prie baudžiamosios bylos medžiagos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
T. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti T. M. galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, T. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad T. M. privalo būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti T. M. – tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (ir alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką T. M. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 25 d. 23 val. 20 min. iki 2023 m. spalio 26 d. 14 val. 05 min. (vieną parą), ir laikyti ją atlikus dalį bausmės – 1 (vieną) arešto parą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, T. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti T. M., jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsniu, intensyvios priežiūros metu jis privalo laikytis draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus: kompaktinius diskus, laikomus prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, palikti saugoti kartu su byla.
Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.