Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. Š. ir V. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad 1964-04-30 pareiškėja V. Š. ištekėjo už P. Š., santuoka įregistruota Telšių rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)susilaukė sūnaus E. Š.. Po palikėjo mirties palikimas atsirado į 1/2 dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, įgyto pagal 1992-02-22 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 7-2146. Minėtas turtas buvo valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kiekvienam sutuoktiniui priklauso 1/2 dalis turto. Vaikas E. Š. bei anūkai E. Š. ir E. Š. taip pat nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo byla nėra užvesta. Po P. Š. mirties pareiškėja V. Š. ir E. Š. liko gyventi tame pačiame bute, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu priėmė visą P. Š. palikimą.

Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Iš pateiktos santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėja V. Š. ir mirusysis P. Š. santuoką sudarė 1964 m. balandžio 30 d. (6 b. l.). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad P. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. Š., būdama santuokoje su P. Š., įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įgytą pagal 1992-02-22 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 7-2146, todėl šis nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjos ir palikėjo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjas E. Š. yra V. Š. ir P. Š. sūnus (7 b. l.). Kitų vaikų mirusysis neturėjo, testamento nepaliko (9, 11 b. l.).

Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pareiškėjai, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad P. Š. testamento nebuvo sudaręs (9 b. l.), o jie palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Kaip minėta, P. Š. testamento nepaliko, jo sutuoktinė pareiškėja V. Š. ir sūnus E. Š. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusiojo palikimą, nes liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliai, juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už elektrą ir vandenį, teiktus į šį butą (18-27 b. l.), naudojosi namų apyvokos bei kitais bendrais daiktais, darė einamąjį remontą, t. y., palikimą priėmė pradėję faktiškai palikimą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. P. Š. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjams nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai V. Š. ir E. Š. mirusiojo P. Š. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėję faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.