- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- 2YT-1092-772/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00282-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., V. G., J. G., S. Š., Valstybinės mokesčių inspekcijos, R. K., Nacionalinė žemės tarnyba
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos R. G. atstovams: adv. G. S. ir R. K., kartu ir suinteresuotas asmuo, neatvykus suinteresuotiems asmenims: A. G., V. G., J. G., S. Š., Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovams, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: R. K., A. G., V. G., J. G., S. Š. ir Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) ir Nacionalinė žemės tarnyba (toliau - NŽT).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. G. su pareiškimu 2016-01-08 kreipėsi į teismą ir prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui, po jos motinos E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Pareiškėja nurodė, kad palikėja visą jai priklausantį turtą pagal testamentą paliko dukrai R. G.. Pareiškėja teigė, kad palikėjos kiti vaikai R. K., A. G., V. G., J. G., S. Š. į jiems priklausančią motinos palikimo dalį nepretenduoja. Atskirai nurodė, kad po velionės motinos mirties ji negalėjo per įstatymo nustatytą terminą laiku kreiptis į vietos notarą, kadangi yra neįgali, neturi pakankamai žinių apie palikimo priėmimą, nes manė, jog turtas jai priklauso pagal testamentą savaime. Dėl to 2015 m. rudenį ji kreipėsi į vietos notarą, norėdama parduoti palikimą, kur sužinojo, jog ji pirmiausia, jį turi priimti. Nurodė, kad motina iki mirties jai teikė paramą. Kadangi dėl atsiradusio palikimo ji pavėluotai kreipėsi į vietos notaro biurą, notarė jai paaiškino, kad įpėdinė yra praleidusi 3 mėnesių terminą pateikti pareiškimą atsiradusiam palikimui priimti.
Pareiškėjos R. G. atstovės paaiškino teismui, kad testamentinė įpėdinė įgijo teisę į velionės motinos vardu atsiradusį palikimą, tačiau įstatymo nustatytą terminą ji yra jau praleidusi, todėl kreiptis į vietos notaro biurą pareiškėja jau nebegali. Papildomai paaiškino teismui, kad iki velionės motinos mirties pareiškėja reikalų susijusių su palikimo priėmimu neturėjo. Kadangi ji jau nebegali kreiptis į vietos notarą, nes yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą, todėl prašė teismo jį atnaujinti. Be to prašė teismo pripažinti, kad terminą kreiptis į vietos notaro biurą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, tuo pačiu atsižvelgiant į jos amžių ir sveikatos būseną. Prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti, kadangi ji nori užbaigti su paveldėjimu susijusių dokumentų sutvarkymą. Pareiškėjos atstovė advokatė papildomai nurodė, kad jokie kiti suinteresuoti asmenys nepretenduoja į jos klientės motinos palikimą, išskyrus testamentinę įpėdinę ir jie palikimo kitais būdais nėra priėmę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. K. paaiškino teismui ir pareiškime nurodė, kad neprieštarauja sesers prašymui atnaujinti terminą atsiradusiam palikimui priimti. Tuo pačiu teigė, kad į motinos vardu atsiradusį palikimą, tai yra į jai priklausančią palikimo dalį ji nepretenduoja.
Suinteresuoti asmenys A. G., V. G., J. G. ir S. Š. teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad neprieštarauja sesers prašymui atnaujinti terminą atsiradusiam palikimui priimti.
Suinteresuotas asmuo VMI teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad nereiškia pretenzijų į palikėjos palikimą, neprieštarauja, kad pareiškėjai terminas būtų atnaujintas ir prašė teismo procesinį sprendimą priimti savo nuožiūra. Taip pat prašė teismo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimo į bylą iki teismo posėdžio pradžios nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.
Pareiškėjos R. G. motina E. G. dar (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą jai mirties dienai priklausantį turtą, ji paliko dukrai (pareiškėjai) (7 b.l.).
Kaip matyti pagal byloje esančius duomenis, pareiškėjos motina E. G. mirė (duomenys neskelbtini) (4 b.l.). Pareiškėja yra velionės motinos dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) (6 b.l.). Pareiškėjos tėvas V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (5 b.l.). Iš teismui į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2009-05-08 išrašo matyti, kad pareiškėjos R. G. motinos E. G. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 5,54 ha žemės sklypą, iš kurio miško žemės plotas yra 5,42 ha ir 0,12 ha vandens telkinio plotas (9-10 b.l.). Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003-01-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos E. G. vardu nuosavybės teisės į 6,33 ha žemės sklypą, neatlygintinai jai perduodant 5,54 ha miško sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (11-12 b.l.). Šį jai priklausantį nekilnojamąjį daiktą testatorė (duomenys neskelbtini) testamentu paliko dukrai (pareiškėjai) R. G. (7 b.l.). Išskyrus pareiškėją, kiti asmenys dėl termino atnaujinimo palikimui priimti į teismą nesikreipė, todėl laikytina, kad pretenzijų šie įpėdiniai testamentinei įpėdinei neturi.
Testamentas – tai asmeninis vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma testatoriaus sudarytas sandoris dėl jo turto (turto dalies) paveldėjimo po mirties, kurį testatorius gali bet kada pakeisti, papildyti arba panaikinti (atšaukti) ir kurio teisiniai padariniai atsiranda testatoriui mirus. Paveldimas gali būti tik tas turtas, kuris priklausė palikėjui nuosavybės teise palikimo atsiradimo momentu. Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro (CK 5.28 str. 1d.). Vienas testamento egzempliorius lieka jį patvirtinusioje įstaigoje, o kitas atiduodamas testatoriui. Visi pas notarą esantys testamentai turi būti paskelbti po testatoriaus mirties. Pareigą paskelbti testamentą turi palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį. Paprastai notaras apie testatoriaus mirtį sužino tada, kai į jį kreipiasi įpėdiniai dėl palikimo priėmimo. Testatoriaus mirties faktas patvirtinamas mirties liudijimu, kuris turi būti pateiktas notarui. Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, pareiškimą paduodami palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Velionė E. G. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos vardu atsirado palikimas pagal testamentą. Šį palikimą pagal testamentą įgijo teisę paveldėti velionės dukrą (pareiškėja) R. G.. Aukščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad įpėdinės (pareiškėjos) teisės į motinos vardu atsiradusi palikimą, turėjo būti realizuota per tris mėnesius po motinos mirties, tačiau dėl nepakankamo kiekio informacijos ji nebuvo įstatymo nustatytu terminu realizuota ir laiku nesikreipta į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti. Taip pat šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėja praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą palikimui, atsiradusiam po jos motinos E. G. mirties, priimti.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Kaip jau minėta 2000 m. CK nustato, kad asmuo turintis teisę į palikimą privalo per tris mėnesius dėl jo priėmimo kreiptis į vietos notarą (CK 5.50str. 3d.). Pareiškėja būdamas mirusios motinos testamentine įpėdine, įgijo teisę paveldėti palikėjos vardu esantį ir jai priklausantį palikimą pagal testamentą. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str. 1d.). Kadangi pareiškėjos
velionė motina testamentiniu įpėdiniu yra nurodžiusi pareiškėją R. G., tai ji įgijo teisę paveldėti velionės E. G. testamente nurodytą jai priklausiusį turtą, kuris atsirado po jos mirties. Palikimo atsiradimo dieną testamentinė įpėdinė R. G. įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, o savo valią jį priimti turėjo išreikšti įstatymo nustatytu laiku kreipdamasi į vietos notarų biurą.
Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Įstatymu nustatytas trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50str. 3d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117str. 4d.) arba prailginamuoju, tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis parleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.
Remiantis paminėtu prailgintinas pareiškėjai R. G. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą mirusios motinos E. G. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas reikalingas pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.
Tuo pačiu atkreiptinas ir notarės dėmesys, kad palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį ir gavęs testatoriaus mirties liudijimą, privalo paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie tai pranešti žinomiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims (CK 5.33 str. 1 d.).
Kai testamentą tvirtino notaras ir vienas jo egzempliorius yra pas jį, pranešama testamente nurodytiems įpėdiniams, nes jie notarui žinomi. Testamento paskelbimo laikas pranešamas ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Tai gali būti įpėdiniai, kurie turi teisę į privalomąją palikimo dalį, įpėdiniai pagal testamentą, testamentinės išskirtinės gavėjai, konkrečių testamento ir testatoriaus pavedimų vykdytojai.
Jeigu testamentą surašė pats testatorius ir perdavė saugoti užklijuotame voke pagal CK 5.31 straipsnį, notaras testamento turinio nežino ir testamento paskelbimo laiką ir vietą praneša žinomiems įpėdiniams pagal įstatymą ir kitiems suinteresuotiems asmenims (palikėjo šeimos nariams, asmenims, gyvenusiems kartu su palikėju).
Notaras neturi teisės atplėšti voką, kuriame testatorius jam perdavė saugoti savo asmeninį testamentą, iki paskirto testamento paskelbimo laiko (dienos, valandos). Vokas atplėšiamas tik paskelbiant testamentą, dalyvaujant pakviestiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims arba jiems nedalyvaujant, jeigu jie neatvyko.
Skelbiami visi testamentai, kurie yra pas notarą (notaro patvirtinti, notarui perduoti CK 28 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų patvirtinti testamentai).
Dėl testamento paskelbimo surašomas protokolas, kuriame nurodoma: protokolo surašymo vieta ir data, asmuo, surašęs protokolą, asmenys, dalyvavę skelbiant testamentą. Šių asmenų duomenys įrašomi remiantis asmens dokumentais (pasu, vairuotojo pažymėjimu ir kt.), nurodoma, kokie asmenys buvo kviečiami. Jeigu įpėdiniai nebuvo kviečiami, nurodoma kodėl (pvz., kad nebuvo žinoma įpėdinio ar įpėdinių gyvenamoji vieta). Protokole įrašoma, kad yra testatoriaus mirties liudijimas arba jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta kopija. Kai testamentas buvo perduotas notarui ar konsuliniam pareigūnui saugoti užklijuotame voke, protokole trumpai aprašomas vokas (ant voko esantys užrašai ir žymos, parašai, vokas pažeistas ar nepažeistas). Šie duomenys palyginami su testamento priėmimo saugoti akto duomenimis. Paskui pažymima, kad vokas buvo atplėštas ir testamentas paskelbtas. Aktą pasirašo asmuo, surašęs protokolą, ir notaras ar konsulinis pareigūnas, paskelbę testamentą. Protokolas patvirtinamas notaro ar konsulato antspaudu. Įpėdinių prašymu į protokolą gali būti įrašomi jų pareiškimai. Jeigu yra keli testamentai, skelbiami jie visi ir surašomas vienas protokolas.
Notaras ar konsulinis pareigūnas, paskelbę testamentą, įpareigojami nustatyti įpėdinių, kurie nedalyvavo skelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir pranešti jiems testamento turinį. Šį aukščiau nurodyta procedūra įpareigoja notarą pirmiausia, paskelbti testamentą, o tik po to atsiradus ekstraordinarioms aplinkybėms, siūloma testamentiniam ar kitiems suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą. Prie tokių aplinkybių paprastai nėra priskiriamas termino praleidimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 270, 576- 578 str., str.
nutaria:
Atnaujinti pareiškėjai R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymu nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po jos motinos E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.