Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis 7 klasių išsilavinimą, pensininkas, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2020-03-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2021-04-13 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2020-05-31 apie 18.30 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metė medinę kėdę į savo sutuoktinę R. V. ir taip jai sumušė kairę koją, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 21.00 val. tyčia tris kartus kumščiu sudavė jai į veidą, suėmęs už rankos pargriovė ant žemės ir kumščiu du kartus sudavė jai į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, abiejuose žastuose, kairėje blauzdoje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, danties nuskilimą viršutiniame žandikaulyje, kas nukentėjusiajai R. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio A. B. 2020-06-03 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo – R. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai: dešinės akies kraujosruva, galimai išmuštas viršutinis dantis. Smurtą patyręs asmuo susijaudinęs, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo – S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėjas A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jam paskambinusi teta pasakė, kad prieš jo mamą R. V. smurtavo jos sutuoktinis S. K.. R. V. paaiškino, jog 2020-05-31 d. apie 21.20 val. namuose (duomenys neskelbtini), sutuoktinis S. K. prieš ją smurtavo, sudavė į veidą ir galvos sritį keletą smūgių rankomis (kiek kartų ir kuria ranka negali pasakyti), išmušė dantį ir sumušė dešinę akį, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 35–42).

2020-06-04 daiktų apžiūros protokole užfiksuota taburetės apžiūra: taburetė yra rudos spalvos, medinė, 41 cm aukščio ir 31 cm pločio, su keturiomis kojelėmis, kurių aukštis 39 cm, plotis plačiausioje vietoje 4 cm. Taburetė yra dekoruota ornamentais (1 t., b. l. 43–44).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl savo šeimos nario nežymaus sveikatos sutrikdymo, pareikštas S. K., pasitvirtino.

Nors kaltinamasis S. K. kaltu neprisipažino, tačiau byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina kaltinamojo kaltę dėl R. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teismui nėra pagrindo abejoti išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiosios R. V. parodymais apie 2020-05-31 konfliktą namuose ir jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, kadangi juos patvirtina liudytojų K. K., M. S., O. V. ir A. V. parodymai. Visi liudytojai patvirtino matę išorinius sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno: praskelta apatinė lūpa, išmuštas priekinis dantis, kraujosruva paakyje, ištinęs veidas, kraujosruvas ant kojos ir rankų. Liudytojai K. K. ir M. S. pirmieji pamatė R. V. po smurto, kai ši iš karto po įvykio pasprukusi nuo S. K., paskambino jiems ir paprašė atvykti. Abu liudytojai teisiamajame posėdyje patvirtino, jog R. V. verkė, visa drebėjo, negalėjo nusiraminti po patirto smurto ir pasakė, kad ją sumušė S. K.. Liudytojai O. V. ir A. V. sužalotą nukentėjusiąją R. V. matė 2020-06-01 ir 2020-06-03, iš nukentėjusiosios sužinojo, kad ją sumušė S. K.. Liudytojas A. V., nukentėjusiosios sūnus, 2020-06-03 iškvietė policiją ir nufotografavo mamos kūno sužalojimus, o nuotraukas pateikė bylą tyrusiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Policijos pareigūno 2020-06-03 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti smurtą patyrusios R. V. sužalojimai: dešinės akies kraujosruva, galimai išmuštas viršutinis dantis, smurtą patyrusi nukentėjusioji buvo susijaudinusi, jautė baimę. Tai, kad R. V. buvo sužalota 2020-05-31 patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodomi ne tik detalūs R. V. kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, abiejuose žastuose, kairėje blauzdoje, kraujosruva apatinėje lūpoje, danties nuskėlimas viršutiniame žandikaulyje, bet ir jų susidarymo mechanizmas – išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. 2020-05-31 buvus konfliktą ir fizinį smurtą liudija ir pačios nukentėjusiosios telefonu padarytas garso įrašas, kuris patvirtina nukentėjusiosios R. V. parodymus apie kaltinamojo S. K. veiksmus ir konflikto eigą.

Visi šie teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad 2020-05-31 S. K. smurtavo prieš nukentėjusiąją R. V.. Ir nors kaltinamasis S. K. nepripažindamas savo kaltės teisiamajame posėdyje pareiškė neprisimenantis įvykio aplinkybių, teismas pažymi, kad teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. K. suvokė daromos nusikalstamos veikos pavojingumą ir galėjo suprasti savo veiksmus bei juos valdyti. Šiuo metu S. K. konstatuojamas lengvas kognityvinis sutrikimas, tačiau jis gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvados patvirtina, kad S. K. yra pakaltinamas. S. K. suvokė, jog mesdamas taburetę, suduodamas smūgius kumščiu gali sutrikdyti nukentėjusiosios R. V. sveikatą ir to norėjo, tai yra, nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Įvertinus kaltinamojo S. K. veiksmais sukeltus padarinius (nežymiai sutrikdyta R. V. sveikata) ir tai, kad S. K. ir R. V. pagal BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatas yra šeimos nariai (sutuoktiniai), S. K. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismas pažymi, kad 2021-04-13 išregistravus S. K. iš probuojamųjų asmenų registro, jo teistumas pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą neišnyko, kadangi 2020-05-31 jam padarius naują nusikaltimą, teistumo išnykimo eiga nutrūko ir teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą atlikimo (BK 97 str. 8 d.).

Skirdamas bausmę S. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Vertinant S. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas antrą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo laikomas recidyvistu. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2020-03-18 nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu dėl smurto to paties asmens, savo sutuoktinės R. V., atžvilgiu. Kaltinamasis nėra baustas administracine tvarka, yra sulaukęs pensinio amžiaus.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. K., pakartotinai smurtavusiam savo sutuoktinės atžvilgiu, skirtina pati griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant už vidurkį didesnį bausmės dydį.

Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-03-18 nuosprendį S. K. pasibaigė 2021-04-13, išregistravus jį iš probuojamųjų asmenų registro, tačiau šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką jis padarė 2020-05-31, tai yra, dar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl privaloma taikyti BK 64 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) nuostatas, nustatančias, jog jeigu naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina. Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas pasirenka dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Paskyręs laisvės atėmimo bausmę, teismas pažymi, kad S. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra sulaukęs pensinio amžiaus, turi sveikatos problemų (2t., b. l. 89). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog S. K., būdamas garbaus amžiaus, nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas, teismo vertinimu, užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, S. K. skirtini BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyti įpareigojimai: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi kaltinamasis S. K. smurtinį nusikaltimą įvykdė savo šeimos narės (sutuoktinės) atžvilgiu, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² str.).

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su R. V. – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju S. K. laikinajame sulaikyme nuo 2020-06-03 17.25 val. iki 2020-06-04 14.30 val. išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Nukentėjusioji R. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 823,40 eurų turtinės ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 83–87). Įvertinus tai, kad R. V. žalą patyrė dėl nusikalstamų S. K. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (BPK 109 str.).

Turtinę žalą nukentėjusioji grindė tuo, kad įvykio metu S. K. sudaužė jos kompiuterį (planšetę) Samsung Tab 4 (16 GB). Ji nunešė planšetę remontuoti, planšetę apžiūrėjus buvo nustatyti tokie kompiuterio pažeidimai: perlaužta atminties kortelė, sugadintas atminties kortelės lizdas, deformuotas korpusas, atitrūkusi SIM kortelės lizdo jungtis, atšokęs lietiminis stiklas, nuo plokštės atšokęs imtuvas/siųstuvas. Pažeidimus teko šalinti dėl ko patyrė 115,40 eurų turtinę žalą. Nukentėjusioji taip pat nurodė turėjusi 708 eurų išlaidų odontologo paslaugoms apmokėti.

Kadangi nukentėjusiosios R. V. patirtą turtinę žalą patvirtina į bylą pateiktas kompiuterio (planšetės) Samsung Tab 4 (16 GB) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išduotas defektavimo aktas, PVM sąskaita-faktūra, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, čekiai, patvirtinantys mokėjimą (1 t. b. l. 88–110), laikytina, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajai R. V. padaryta turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su kaltinamojo S. K. nusikalstamais veiksmais (sugadintas kompiuteris (planšetė), nuskeltas dantis), kaltinamajam kyla pareiga šią žalą atlyginti

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismui nekyla abejonių, jog dėl S. K. panaudoto fizinio smurto R. V. jautė fizinį skausmą. Nukentėjusioji jautė baimę ir stresą, nes buvo sumušta savo pačios namuose savo sutuoktinio, ir tai buvo ne pirmas smurto atvejis artimoje aplinkoje. Nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai yra užfiksuoti 2020-06-03 nukentėjusiosios sūnaus A. V. padarytose nuotraukose bei teismo medicinos specialisto išvadoje. Dalis sužalojimų buvo padaryti veido srityje: kraujosruvos dešinės akies vokuose, apatinėje lūpoje, danties nuskėlimas viršutiniame žandikaulyje, kiti – rankų žastuose ir kairėje blauzdoje. Akivaizdžiai matomas sužalotas veidas neabejotinai kėlė nukentėjusiajai diskomfortą ir nenorą rodytis aplinkiniams, kas sumažina asmens bendravimo galimybes. Be to, dėl nuskelto priekinio danties nukentėjusiajai teko gydytis odontologijos klinikoje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, lankytis kelis kartus dėl danties atstatymo. Dėl patirto fizinio smurto pašlijo ne tik fizinė sveikata, bet pablogėjo ir psichologinė savijauta: išgyveno didelį nerimą, prasidėjo nemiga, dėmesio stoka, atminties spragos, dėl ko pagalbos kreipėsi į Moterų teisių asociaciją (specializuotą kompleksinės pagalbos centrą), kur jai iki šiol teikiama psichologinė pagalba (2 t., b. l. 143) bei į UAB ,,Bendrosios medicinos praktika“ gydytoją psichiatrą, diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, tikslesniam diagnozės patikslinimui pacientę nukreipiant psichologiniam ištyrimui (2 t., b. l. 185). Nukentėjusiosios į bylą pateikti medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad 2021-03-15 ir 2021-04-12 ji kreipėsi oftalmologo konsultacijos dėl akies skausmų, tačiau nustatytos diagnozės ir gretutiniai susirgimai (senatvinė prasidedanti katarakta, akipločio defektai, presbiopija, astigmatizmas, hipermetropija (toliaregystė), glaukomos įtarimas) šiuo atveju nesietinas su 2020-05-31 patirtu sužalojimu – poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose. R. V. patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad S. K. nusikalstami veiksmai nežymiai sutrikdė R. V. sveikatą, reikšminga yra tai, kad S. K. sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą veikdamas tiesiogine tyčia, be to, smurtaudamas jos atžvilgiu jau ne pirmą kartą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis S. K. yra pensinio amžiaus, nedirbantis. Įvertinus visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas tik iš dalies – nustatomas 1000 eurų neturtinės žalos dydis.

Nukentėjusiosios R. V. atstovė prašė teismo iš kaltinamojo S. K. priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas atstovės paslaugoms apmokėti, į bylą pateikė išankstines sąskaitas už teisines paslaugas ir mokėjimo patvirtinimus, pagrindžiančius, jog atstovavimo išlaidas sudaro 1875,50 eurai (1 t., b. l. 109–110; 2 t., b. l. 114–117; 124–126; 138–140; 172–174). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo atstovė rengė vieną procesinį dokumentą (civilinį ieškinį), atstovavo nukentėjusiąjai keturiuose posėdžiuose teisme, byla nėra sudėtinga ar išskirtinė teismų praktikos taikymo atžvilgiu, laikytina, kad iš kaltinamojo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra neproporcingai didelės. Jos mažintinos iki 1000 eurų atsižvelgiant ir į tai, kad S. K. yra pensininkas, nedirbantis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinė plokštelė su garso įrašu paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-03-18 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. K.:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 72² straipsniu, skirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme S. K. išbūtą laiką nuo 2020-06-03 17.25 val. iki 2020-06-04 14.30 val. (vieną parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant S. K. nesilankyti (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su R. V. – nuosprendžiui įsitesėjus panaikinti.

R. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. K. 823,40 eurus turtinei ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš S. K. 1000 eurų nukentėjusiosios R. V. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.