- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- A-143-1600-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Kybartų pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. (M. D.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovams Kybartų pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įsakymo bei sprendimo panaikinimo ir moralinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. D. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 4–6, 16–18) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kybartų pataisos namų direktoriaus 2009 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 7-10/112 „Dėl nuteistojo įrašymo į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą“; 2) panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2009 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 2S-2048 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kybartų pataisos namų, Kalėjimų departamento, 5 000 Lt moralinę žalą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. birželio 22 d. Kybartų pataisos namų Drausmės komisijos posėdyje buvo pasiūlyta įtraukti jį į linkusių pabėgti įskaitą. 2009 m. birželio 23 d. Kybartų pataisos namų direktorius pasirašė įsakymą, kuriuo jis įrašytas į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, teigė, jog 2007 m. balandžio 9 d. apie 4.30 val. jis nebuvo laikinai pasišalinęs iš Alytaus pataisos namų, o tą dieną nuo 4.30 val. iki 6.30 val. miegojo savo lovoje Alytaus pataisos namų besargybinių nuteistųjų būrio patalpose. Alytaus pataisos namų pareigūnai 2007 m. balandžio 9 d. nuo 4.30 val. iki 4.45 val. tikrino būrio patalpas, tačiau nieko įtartino nepastebėjo. Pažymėjo, jog 2009 m. liepos 2 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl, jo manymu, neteisėto įrašymo į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą, tačiau skundas nebuvo patenkintas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl tokių Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento priimtų administracinių aktų jam sutriko miegas, prasidėjo depresija, dėl to jis patyrė 5 000 Lt neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 49–50) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kybartų pataisos namai nurodė, kad Kybartų pataisos namų direktorius, priimdamas skundžiamą įsakymą, vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) V skyriaus nuostatomis bei atsižvelgė į Kybartų pataisos namų Drausmės komisijos 2009 m. birželio 22 d. posėdžio protokolą Nr. 1-50/576. Instrukcijos 124 punktas numato, kad į linkusiųjų pabėgti įskaitą teikiami įrašyti visi suimtieji ir nuteistieji, kurie buvo pabėgę, rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio suėmimo, laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo metu. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2007 m. balandžio 9 d. pareiškėjas, laikinai pasišalinęs iš Alytaus pataisos namų, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais nuteistaisiais, padarė plėšimą. Už šią veiką pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 2 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis šiais duomenimis, buvo nutarta siūlyti Kybartų pataisos namų direktoriui pareiškėją įtraukti į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą. Pažymėjo, jog pareiškėjas reikalavimą dėl moralinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl priimtų administracinių aktų jis patyrė emocinę depresiją, sutriko miegas, o tai neigiamai veikia jo sveikatą, tačiau nepateikė jokių objektyvių, žalos padarymą patvirtinančių įrodymų.
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 71–73) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2009 m. birželio 22 d. Kybartų pataisos namų Drausmės komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo įrašymo į linkusių pabėgti įskaitą, nes nuteistojo asmens byloje buvo duomenų (Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendis ir Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis), kad 2007 m. balandžio 9 d. jis savavališkai pasišalino iš besargybinių gyvenamųjų patalpų ir padarė nusikaltimą. Su Kybartų pataisos namų direktoriaus 2009 m. birželio 23 d. įsakymu bei jame nustatytais režimo reikalavimais pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. Kadangi Kybartų pataisos namų direktoriaus priimtas įsakymas neprieštarauja teisės aktams, jo panaikinti nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, jog pareiškėjas prašo priteisti jam 5 000 Lt moralinę žalą, tačiau nepateikia jokių objektyvių žalos padarymą patvirtinančių įrodymų. Kadangi nei Kybartų pataisos namai, nei Kalėjimų departamentas pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl neturtinė žala jam nebuvo padaryta.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu (b. l. 120–122) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad suimtųjų ir nuteistųjų, linkusiųjų pabėgti ar užpulti, priežiūros ypatumus reglamentuoja Instrukcija. Teismas nustatė, jog Kybartų pataisos namų direktorius, priimdamas 2009 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 7-10/112 „Dėl nuteistojo įrašymo į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą“, vadovavosi Instrukcijos V skyriaus nuostatomis, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bei atsižvelgė į Kybartų pataisos namų Drausmės komisijos 2009 m. birželio 22 d. posėdžio protokolą Nr. 1-50/576. Teismas vadovavosi Instrukcijos 124, 125 punktais, įvertino Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį. Teismas pabrėžė, jog šis atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotomis aplinkybėmis. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 straipsnio 4 dalimi, kadangi teismo nuosprendyje neginčijamai nustatytas savavališko pasišalinimo iš Alytaus pataisos namų besargybinių nuteistųjų būrio patalpų faktas, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjas įrašytas į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą, yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai nuteistieji S. Š. ir M. S. tvirtino, jog pareiškėjas nebuvo pasišalinęs iš Alytaus pataisos namų besargybinių gyvenamųjų patalpų, tačiau tokie liudytojų parodymai paneigti teismo nuosprendžiu; tarp šių liudytojų ir pareiškėjo susiklostę draugiški ir tuo pačiu tarpusavyje įsipareigojantys santykiai, dėl to jie yra suinteresuoti bylos baigtimi pareiškėjui naudinga linkme. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad liudytojai yra šališki, subjektyvūs, siekia pareiškėjui palankaus sprendimo, todėl jų parodymus vertino kaip neatitinkančius tikrovės. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento priimtų aktų neteisėtumą, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, neatsižvelgiant į tai, ar konstatuojamas turtinės žalos padarymas. Reikalavimas atlyginti žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Vien teiginio, jog atsakovų veiksmai sukėlė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, sutriko miego procesas, žalai atlyginti nepakanka. Būtina įrodyti, kad tokie atsakovų veiksmai tiesiogiai paveikė besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento administracijų veiksmai buvo pagrįsti bei teisėti, t. y. šių įstaigų pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti. Esminės sąlygos atsirasti valstybės civilinei deliktinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, t. y. valdžios institucijų neteisėtų aktų, nėra. Nenustačius šios sąlygos, negali būti pripažinta, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų pareiškėjas patyrė žalą, todėl jo skundas dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.). Teismas pabrėžė, jog atsakovų skundžiami aktai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys Bausmių vykdymo kodekso nuostatų reikalavimus. Teismo nuomone, nurodytų argumentų pagrindu nėra jokio teisinio pagrindo patenkinti skundą, naikinant skundžiamą įsakymą ir sprendimą bei priteisiant neturtinę žalą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 128–132) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo skundą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymi, jog nebuvo pabėgęs iš besargybinių nuteistųjų būrio, tik laikinai pasišalino ir tuoj pat sugrįžo, dėl to negalėjo būti įtrauktas į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą pagal Instrukcijos 124 punktą. Atsižvelgiant į tai, prašo apginti jo teises ir atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 137–138) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Kalėjimų departamentas nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo Kybartų pataisos namų 2009 m. birželio 23 d. įsakymo matyti, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Instrukcijos V skyriaus nuostatomis ir šio atsakovo Drausmės komisijos 2009 m. birželio 23 d. protokoliniu nutarimu. Iš pastarojo nutarimo matyti, kad faktiniu skundžiamo įsakymo priėmimo pagrindu buvo nurodyta aplinkybė, jog 2007 m. balandžio 9 d. pareiškėjas savavališkai pasišalino iš nesargybinių gyvenamųjų patalpų ir įvykdė nusikaltimą (b. l. 51, 52). Todėl nagrinėjamai bylai aktualu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) pateikti Instrukcijos V skyriaus nuostatų aiškinimą ta prasme, ar paminėtame protokoliniame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pagrindu įrašyti pareiškėją į linkusiųjų pabėgti nuteistųjų įskaitą.
Instrukcijos 124 punkte (bylai aktuali 2007-06-12 įsakymo Nr. V-162 redakcija) nurodyta, kad į linkusiųjų pabėgti įskaitą teikiami įrašyti visi suimtieji ir nuteistieji, kurie buvo pabėgę, rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio suėmimo, laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo metu. Pagal Instrukcijos 123 punktą, informacijos šaltiniai apie suimtojo arba nuteistojo sumanymą pabėgti yra: suimtojo arba nuteistojo asmens byloje esantys dokumentai (123.1 p.); duomenys apie teistumą už pabėgimą (123.2 p.); suimtųjų arba nuteistųjų pažintinė apklausa tardymo izoliatoriuje, pataisos įstaigoje (123.3 p.); suimtųjų arba nuteistųjų laiškai (123.4 p.); tardymo izoliatoriaus, pataisos įstaigos darbuotojų, suimtųjų arba nuteistųjų ir kitų asmenų žodinė informacija (123.5 p.); kiti informacijos šaltiniai (123.6 p.).
Pasisakydama dėl šių teisės normų aiškinimo, kolegija pirmiausia pažymi, kad kalinio (šiai asmenų kategorijai pareiškėjas priklausė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose 2007-04-09) pabėgimas yra BK 241 straipsnio numatytas tyčinis nusikaltimas, todėl šio nusikaltimo padarymo faktas gali būti nustatytas BPK nustatyta tvarka priimant atitinkamą procesinį sprendimą. Kalbant apie Instrukcijos taikymą, pažymėtina, kad duomenys apie teistumą už pabėgimą yra vienas iš joje numatytų informacijos šaltinių apie suimtojo arba nuteistojo sumanymą pabėgti (123.2 p.). Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo teistumas už pabėgimą (tuo atveju, kai pabėgimas įvyko paskutinio laisvės atėmimo metu) yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas įrašyti nuteistąjį į linkusiųjų pabėgti nuteistųjų įskaitą. Šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje aukščiau paminėtas įsiteisėjęs Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendis negali būti laikomas tokiu pagrindu, nes šiuo nuosprendžiu pareiškėjas nebuvo nuteistas pagal BK 241 straipsnį. Nuosprendyje (o būtent juo kaip šiai bylai reikšmingu informacijos šaltiniu remiasi atsakovai) nurodyta, kad pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais 2007 m. balandžio 9 d. apie 4.30 val. „laikinai pasišalino iš Alytaus pataisos namų“. Tačiau ši faktinė aplinkybė teismo buvo nustatyta kaip kito (BK 180 str. 1 d. numatyto) nusikaltimo padarymo aplinkybė, bet, kaip pažymėta aukščiau, nebuvo šią baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo vertinama BK 241 straipsnio taikymo požiūriu. Tai reiškia, kad aptariamas nuosprendis nėra reikšmingas Instrukcijos 123.2 punkto taikymo prasme.
Kolegija taip pat pažymi, kad Instrukcijos 123 punkte yra nurodytas neužbaigtas informacijos apie suimtojo arba nuteistojo polinkį pabėgti šaltinius sąrašas. Todėl paminėta, Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje nurodyta, faktinė aplinkybė gali būti vertinama ir ne teistumo už BK 241 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą aspektu. Tai darydama, kolegija pažymi, kad Instrukcijos 123 punkte numatytos informacijos vertinimas yra retrospektyvus, t. y. visais atvejais yra vertinama bent kokia informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį. Tačiau taip pat pažymėtina, kad pats įrašymas į paminėtą įskaitą yra prevencinė, t. y. nukreipta į ateitį, priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią suimtųjų arba nuteistųjų asmenų pabėgimui. Todėl visais atvejais, vertinant tokio pobūdžio informaciją, turi būti laikomasi protingumo bei proporcingumo kriterijų.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad aptariamame nuosprendyje nurodytas faktas Instrukcijos taikymo požiūriu akivaizdžiai parodo pareiškėjo polinkį pabėgti, į kurį gali (turi) būti reaguojama atsakovo pasirinktu būdu. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu tiek ta apimtimi, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo, tiek ir ta apimtimi, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad pastarasis pareiškėjo skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo.
Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.