Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-19 · Byla Nr. N-662-13-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-19
Bylos Nr.
N-662-13-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Stasys Gagys
Kategorijos
  • 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N662–13/2010Procesinio sprendimo kategorija 42.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimo V. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alytaus rajono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Institucija) 2008 m. liepos 4 d. V. C. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas Prienų rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojas, 2008 m. birželio 28 d. sumedžiojo šerną, kurio neapdorojo savo medžioklės ploto vieneto pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje ir atliekų nesumetė į pirminio žvėrių apdorojimo aikštelės duobę. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2008 m. liepos 4 d. nutarimu V. C. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 49 punkte ir ATPK 85 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė 50 litų baudą.

II.

V. C. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad sumedžiojus šerną buvo jau tamsus paros metas, todėl nebuvo galimybės sumedžiotą žvėrį apdoroti savo medžioklės plotų vienete. Šerną nugabeno ir apdorojo pas pažįstamus medžiotojus Vilniaus rajono medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete ir tam tikslui įrengtoje vietoje. Pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia sumedžioto žvėries apdoroti ir kituose medžioklės plotų vienetuose. Atkreipė dėmesį, kad šerną sumedžiojo ne jis, o kitas medžiotojas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimu skundą patenkino, Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Teismas nurodė Taisyklių 49 punktą ir priėjo prie išvados, kad V. C. pareikštas kaltinimas yra neišsamus (neaiškus), neatskleista pažeidimo esmė. Nustatė, kad V. C. pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo medžioklės vadovas, kartu su juo medžioklėje dalyvavo dar keturi asmenys, iš bylos duomenų matyti, kad administracinė atsakomybė V. C. buvo taikyta ne kaip medžioklės vadovui, bet kaip medžiotojui. Priėjo prie išvados, kad pareikštas kaltinimas iš esmės neatitinka faktinių pažeidimo aplinkybių, V. C. veika kvalifikuota neteisingai, administracinio teisės pažeidimo sudėties, numatytos ATPK 85 straipsnio 5 dalyje, V. C. veikoje nėra. Nutraukęs bylą ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teismas Institucijos atstovo argumentų dėl V. C., kaip medžioklės vadovo, neteisėtos veikos nenagrinėjo.

III.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Sutinka, kad V. C., kaip medžioklės vadovui, turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, tačiau nesupranta kaip teismas, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, konstatavo, jog V. C. nubaustas ne pagal tą ATPK straipsnį. Pabrėžia, kad nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra pažeidimo sudėties, numatytos ATPK 85 straipsnio 5 dalyje, yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, numatyta šio straipsnio 1 dalyje. Nurodo Taisyklių 49, 26.2 punktus, Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 7, 8, 12.2.1, 13 punktus ir pažymi, kad V. C. veika prieštarauja šiems teisės aktams.

V. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo nepatenkinti. Pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė naujų motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

V. C. nubaustas už ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už Taisyklių pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 1-4 dalyse nustatytų pažeidimų padarymą. Institucija nutarime, kuriuo paskyrė V. C. administracinę nuobaudą, nurodė, kad medžiotojas V. C. sumedžiojo šerną, kurio neapdorojo aikštelėje ir atliekų nesumetė į pirminio žvėrių apdorojimo aikštelės duobę.

Taisyklių 49 punkte, už kurio pažeidimą Institucija V. C. paskyrė administracinę nuobaudą, be kita ko įtvirtinta, kad medžioklės plotų naudotojas privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę. Kanopinių žvėrių dorojimo atliekos, plėšriųjų žvėrių kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę. Medžioklė leidžiama tik tuose medžioklės plotų vienetuose, kurių naudotojai yra gavę rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės apžiūros aktą, liudijantį aikštelės tinkamumą naudoti. Aikštelių tinkamumo naudoti terminą nustato rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas.

Byloje nustatyta, kad V. C. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo medžioklės vadovas (b. l. 20). Pagal Taisyklių 26.2 ir 26.13 punktus medžioklės vadovas privalo organizuoti medžioklę Taisyklių nustatyta tvarka, privalo užtikrinti, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos būtų sumetamos tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes bei laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 patvirtintų Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 7 punkte nustatyta, kad medžioklės plotų naudotojas privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelę. Reikalavimų 12.2.1 ir 12.2.2 punktuose įtvirtinta, kad po sumedžiojimo, kai medžiojamieji gyvūnai naudojami medžioklės plotų naudotojų asmeninėms reikmėms kanopiniai žvėrys visiškai išdorojami pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelėje, atskiriant maistui nenaudojamas dalis ir sumetant jas į šios aikštelės gyvūninių atliekų duobę, išdorojant šernus, paimami diafragmos mėginiai, kurie pateikiami veterinarijos gydytojui ištirti, ar šernai nėra užsikrėtę trichinelioze; smulkieji medžiojamieji gyvūnai gali būti visiškai apdorojami pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelėje, atskiriant nenaudojamas maistui dalis ir sumetant jas į gyvūninių atliekų duobę, arba juos maistui ar kitoms reikmėms vartosiantys asmenys gali juos išdoroti kitoje tam pritaikytoje vietoje, tinkamai utilizuodami maistui nenaudojamas dalis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. C. neneigia, kad sumedžioto žvėries neapdorojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui priklausančioje pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelėje, tačiau nurodo, kad šernas buvo nuvežtas ir apdorotas Vilniaus rajono medžioklės plotuose (b. l. 21-22). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas A. Š. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui priklausančios pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelės duobėje žvėriena nebuvo apdorojama (b. l. 32). Liudytojai D. R., I. N. parodė, kad sumedžiotas šernas buvo nuvežtas ir apdorotas Vilniuje (b. l. 32-33). Byloje nėra duomenų, kad sumedžioto šerno dorojimo atliekos būtų sumestos ne į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę. Tokių duomenų nepateikia ir Institucija. Nors apeliantas tvirtina, kad sumedžiotas šernas negalėjo būti išvežtas iš medžioklės ploto, tačiau pažymėtina, kad Institucijos pateiktos teisės aktų normos aiškiai nenumato pareigos kanopinių žvėrių dorojimo liekanas sumesti būtent į tą apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę, kuri yra sumedžioto žvėries medžioklės plote. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant teisės normų aktus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, taip, kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. N12-150/2004, Nr. N3-1257/2007, Nr. N444-220/2008, Nr. N575-339/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad nei Taisyklėse, nei Reikalavimuose nėra aiškiai detalizuota, kurioje pirminėje žvėrių apdorojimo aikštelės duobėje privalo būti sumestos dorojimo atliekos. Be to, teleologiniu metodu analizuojant Taisyklėse ir Reikalavimuose įtvirtintas atitinkamas teisės normas akivaizdu, jog pareiga sumedžiotus žvėris apdoroti ir dorojimo atliekas sumesti į tam skirtą vietą, kyla siekiant apsaugoti aplinką, laikytis veterinarijos, sanitarijos reikalavimų vykdant tokią veiklą, užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad V. C. būtų pažeidęs tokius teisės aktais nustatytų reikalavimų tikslus. Priešingai, byloje esantys liudytojų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, V. C. pateikti paaiškinimai rodo, kad sumedžiotas šernas buvo apdorotas laikantis teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad apelianto prašomas kaltinimo V. C. perkvalifikavimas iš ATPK 85 straipsnio 5 dalies į ATPK 85 straipsnio 1 dalį nagrinėjamu atveju, nenustačius V. C. veikoje administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime suformuluoto kaltinimo pagrįstumo, neturi reikšmės.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo nepatenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasStasys Gagys