Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-291-350-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-30
Bylos Nr.
1A-291-350-2012
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00359-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Nukentėjusysis
A. S.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas, Mykolas Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-291-350/2012Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00359-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6, 2.4.6.3.4, 2.1.15.1.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2012 m. balandžio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ričardo Gilio ir Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant:prokurorui Broniui Šiaudiniui,gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,nukentėjusiajam A. S.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nuosprendžio, kuriuo V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dviems metams šešiems mėnesiams su 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) Lt užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta. Iš V. V. A. S. priteista 1000 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas V. V. pagal BK 145 str. 2 d. buvo kaltintas tuo, kad 2011 m. vasario 25 d., 2011 m. vasario 26 d., 2011 m. kovo 1 d. sistemingai baugino nukentėjusįjį A. S. panaudodamas psichinę prievartą, rašydamas SMS žinutes iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo A. S. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: 2011-02-25 15.19 val., išsiuntė SMS žinutę tekstu „Ar ramiai miegasi naktimis? Matau tave, seku, neilgai liko kankintis. Įžeidei rebiatas užsakei žmona ir neatsiskaitei. Kada??? tik klausimas...“: 2011-02-26 8.54 val., išsiuntė SMS žinutę tekstu „Ar ramiai miegi??? Dujos-didele jėga, ir jokie užraktai nepadeda, deja. Kaip žmonos nužudymo užsakovui turėtu būti žinoma. Aš tave matau, o tu manęs ne. Iki susimatymo...ten.,.“ ; 2011-02-26 09.39 val., išsiuntė SMS žinutę tekstu: „Žiūrėk tik nenusividuriuok pirmą laiko. Rebiatos pakalbėt trokšta“; 2011-03-01 17.07 val., išsiuntė SMS žinutę tekstu: „Ziurek ka darai, apsisikai jau iki ausų, kaip žmogžudystes užsakovas turėtum suprasti kad nedaug liko iki...riebiatos pakalbėt trokšta. As tave seku ir matau“.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nuosprendį V. V. atžvilgiu ir priimti jo atžvilgiu naują nuosprendį, kuriuo V. V. būtų pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė, numatyta šio straipsnio sankcijos ribose. Be to, prašo pilnai tenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš V. V. jo naudai 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

A. S. teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis neteisėtas, todėl naikintinas. Mano, kad V. V. teisme išreikštas gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jo prisipažinimas yra deklaratyvus, todėl šios aplinkybės nepagrįstai pripažintos lengvinančiomis. Apelianto teigimu, nors kaltinamasis ir pripažino rašęs SMS žinutes, tačiau neigė, jog tokiu būdu naudodamas psichinę prievartą siekė sistemingai bauginti nukentėjusį, priešingai - jis tvirtino norėjęs tokiu elgesiu tik atkreipti policijos pareigūnų dėmesį, nes manė, kad yra klausomasi jo telefoninių pokalbių, tačiau neketino grasinimų apeliantui realizuoti.

Apelianto nuomone tai, kad nuoširdų gailestį atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės išreiškė tik suteikus paskutinį žodį, rodo, jog V. V. nepripažįsta būtino BK 145 str. 2 d. dispozicijos elemento - sistemingo žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą, kas negali būti laikomas kaltininko prisipažinimu padarius įstatymo draudžiamą veiką. Visos šios aplinkybės anot apelianto rodo, kad V. V. negalėjo būti atleistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes neatitinka BK 40 str. 2 d. nurodytų sąlygų.

A. S. pabrėžė, kad netgi po teismo nuosprendžio paskelbimo, jam V. V. diktuojant savo banko sąskaitos numerį, kur jis turėjo pervesti priteistą neturtinę žalą, šis pareiškė, kad jis tais pinigais dar pasprings, kas apelianto nuomone rodo, jog V. V. dėl savo veiksmų nesigaili, jokių išvadų nedaro.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Teigia, kad iš gaunamų SMS žinučių turinio jis suprato, kad yra sekamas, kad gresia pavojus jo sveikatai ir gyvybei, dėl šių priežasčių jis labai pergyveno, buvo sukrėstas, pašlijo jo sveikata, jautėsi nesaugiai. Kadangi V. V. iki šiol nurodo, jog yra įsitikinęs, kad būtent jis kaltas dėl jo sesers žūties, todėl jis bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos, svarsto galimybę išvykti gyventi į užsienį. Todėl mano, kad iš V. V. priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas iki 50 000 Lt.

Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo V. V. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo atmesti A. S. skundą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistu. Nurodo, kad nors ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad manydamas nukentėjusįjį esant prisidėjus prie sesers žūties, dėl šios situacijos patirdamas stresą siuntė A. S. grasinančio turinio SMS žinutes. Nors tokių grasinimų, kurie buvo nurodyti siųstose SMS žinutėse realizuoti niekuomet neketino ir nenorėjo pakenkti nukentėjusiajam ir toks jo siekis realizuoti žinutėse išsakytus grasinimus nėra nustatytas, tačiau jis kaltės, kad sistemingai baugino nukentėjusį neneigė ir neneigia iki šiol.

Skirtingai nei nurodo nukentėjusysis, jokių replikų dėl priteistos neturtinės žalos jis nepareiškė. Tuoj po nuosprendžio priėmimo ir nelaukiant jo įsiteisėjimo padarytas pervedimas nukentėjusiajam dėl jam priteistos neturtinės žalos patvirtina, kad jo gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos tikrai buvo nuoširdus.

V. V. nuomone, nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvai dėl tariamai jo patirtos baimės, sveikatos sutrikimų yra visiškai deklaratyvūs, todėl neturtinės žalos padidinimas iki 50000 Lt, kaip to reikalauja nukentėjusysis, yra aiškiai peržengiantis bet kokias teisingumo ir protingumo ribas ir rodo tik nukentėjusiojo siekį bet kokiu būdu jam pakenkti, bet negauti tinkamą satisfakciją dėl realiai patirtos žalos.

Teismo posėdyje atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas advokatas prašo skundą atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 40 str. taikymo

Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas V. V. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą visiškai pagrįstai, esant visoms tokiam sprendimui priimti būtinoms sąlygoms, numatytoms BK 40 str. 1 ir 2 dalyse, tame tarpe esant ir apeliaciniu skundu ginčijamoms aplinkybėms - kad V. V. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, t.y. apeliacinis skundas šioje dalyje yra visiškai nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje V. V. pripažintas kaltu, kad, naudodamas psichinę prievartą, t.y. siųsdamas grasinančio turinio SMS žinutes, sistemingai baugino nukentėjusįjį ir V. V. visiškai prisipažino atlikęs jam inkriminuotus veiksmus - siuntęs atitinkamo turinio žinutes. Pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d. sudėtis yra formalioji, t.y. baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka atlikti įstatymo uždraustus veiksmus, o pasekmių atsiradimas ar neatsiradimas (šiuo atveju ar asmuo, kuriam buvo adresuotos žinutės išsigando, ar ne) jokios reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Be to, iš V. V. parodymų akivaizdu, jog jis suvokė, kad A. S. siuntė būtent bauginančio turinio žinutes ir tai, teigdamas, jog neketino realiai nukentėjusiajam kenkti (t.y. daryti ką rašė žinutėse), taip pat patvirtino.

Gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo reiškia, jog kaltininkas neigiamai vertina savo poelgį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo reikalauti, kad kaltininkas savo gailestį išreikštų tam tikromis, kokiais nors konkrečiais kriterijais apibrėžtomis, emocijomis, kurios objektyviai atspindėtų ir rodytų asmens vidinę būseną, iš ko būtų galima spręsti, ar asmuo savo nusikalstamą poelgį tikrai vertina neigiamai, ar ne. Be to, šiuo atveju aplinkybė, kad V. V. dar iki nuosprendžio įsiteisėjimo atlygino visą priteistą neturtinę žalą, rodo jo siekimą kuo greičiau sušvelninti veikos padarinius.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Sutinkamai su civilinio kodekso 6.250 straipsniu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, įstatymas konkrečiai apibrėžia, kas yra laikoma neturtine žala, kada tokia žala atlyginama ir kokiais kriterijais vadovaujantis nustatomas jos dydis.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį - 1000 litų pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad „kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką po nelaimingo atsitikimo su šeimos nariu, kas turėjo tiesioginės įtakos kaltinamojo veiksmams, kaltinamojo veiksmai apsiribojo tiktais keturių žinučių rašymu, po to šie veiksmai savanoriškai buvo nutraukti, turtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta“.

Iš to darytina išvada, kad teismas, šioje baudžiamojoje byloje spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, kreipė dėmesį išimtinai tik į nusikaltimo padarymo motyvus (kaip juos suvokė veiką padaręs asmuo), į žinučių kiekį bei tai, jog žinutes A. S. V. V. siuntė trumpą laiko tarpą, bet visiškai neatsižvelgė ne tik į tai, kad V. V. veiką padarė vedamas itin žemų paskatų – keršto, vadovaudamasis tik savo visiškai niekuo nepagrįsta nuomone apie galimą A. S. prisidėjimą prie savo žmonos (V. V. sesers) žūties (byloje nėra jokių duomenų apie priežastinį ryšį tarp kokių nors A. S. veiksmų ir D. S. mirties) ir kad toks jo pasirinktas elgesio variantas siekiant nustatyti tiesą apie D. S. mirties aplinkybes yra visiškai nepriimtinas, tačiau neatsižvelgė net į žinučių siuntimo aplinkybes, siųstų žinučių turinį bei į nusikaltimu sukeltas pasekmes, t.y. visiškai nebuvo vertintas žinučių turinys, iš kurio akivaizdu, jog jos privertė A. S. jausti pastovią grėsmę savo gyvybei ir kad jomis buvo siekiama, jog tokią būseną A. S. išgyventų kiek įmanoma ilgiau. Pastarąją aplinkybę įrodo ir tai, jog V. V. žinutes siuntė iš naujai įsigyto telefono aparato, naudodamasis nauja išankstinio apmokėjimo SIM kortele, todėl A. S. negalėjo žinoti, kad žinučių autorius yra būtent V. V., o policijos pareigūnams nustatyti žinučių autorių taip pat prireikė ilgo laiko tarpo.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo abejoti, jog A. S. patyrė jo apeliaciniame skunde nurodytą neturtinę žalą, t.y. jausmą, jog yra sekamas, pagrįstą baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Nėra jokio pagrindo netikėti, jog dėl gautų iš V. V. žinučių A. S. juto didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, todėl, nors patirtos neturtinės žalos tikslai įvertinti pinigine išraiška neįmanoma, tačiau akivaizdu, jog apylinkės teismo nustatytas jo patirtos neturtinės žalos dydis pinigine išraiška yra aiškiai neadekvatus.

Nustatant neturtinės žalos dydį be aukščiau išdėstytų kriterijų kolegija atsižvelgia ir į kaltininko turtinę bei šeimyninę padėtį, t.y. kad V. V. turi savo verslą, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kad jo sutuoktinė yra ribotai darbinga, kad duktė studijuoja.

Dėl šios priežasties nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.) ir A. S. priteistas neturtinės žalos dydis didinamas iki 20 000 litų.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusįjį A. S. atstovavo advokatas, kuriam nukentėjusysis už suteiktas teisines paslaugas po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pagal pateiktus mokėjimo dokumentus sumokėjo 900 litų. Nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą šias nukentėjusiojo atstovui sumokėtas sumas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš V. V.. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis turi teisinį išsilavinimą, todėl kolegija pripažįsta, jog jam teisinė pagalba šioje byloje buvo būtina ir dėl to atstovavimo byloje išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas patenkinamas tik iš dalies, jo ryšium su apeliaciniu skundu turėtos proceso išlaidos iš V. V. išieškotinos taip pat tik iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,-

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti.

Iš V. V. A. S. priteistą neturtinės žalos dydį padidinti iki 20 000 (dvidešimties tūkstančių) litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš V. V. A. S. 400 litų proceso išlaidų.

Teisėjai Algirdas GaputisValdas Petras MeidusRičardas Gilys