- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- I-9017-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02777-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Rytis Krasauskas, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- S. A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Ilona Ivašauskaitė
- Kategorijos
- 3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. A. S. prašė panaikinti Migracijos departamento 2014-12-29 sprendimą „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. S. atvykti į Lietuvos Respubliką“ Nr. (15/5-9)4U-362.
Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pilietis S. A. S. 2014-10-28 kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą ir pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kad pareiškėjas yra Lietuvoje įregistruotos UAB „Larena“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Migracijos departamentas 2014-12-18 sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. S. Nr. (15/4-1)31-1759(00309), o 2014-12-29 sprendimu Nr. (15/5-9)4U-362 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Šį sprendimą pareiškėjas gavo tik 2015-05-05, kai raštu kreipėsi į Migracijos departamentą prašydamas pateikti duomenis, ar jo atžvilgiu yra taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką.
Pareiškėjas teigė, kad jis nusprendė kurti verslą Lietuvoje. Kadangi verslo steigimo klausimai reikalauja specialių žinių, kreipėsi į specialistus užsiimančius įmonių steigimu. Vėliau paaiškėjo, kad dokumentai buvo parengti netinkamai ir dėl to Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o vėliau tuo pagrindu priėmė sprendimą dėl draudimo iki 2017-12-29 atvykti į Lietuvą ir šį perspėjimą įvedė į antros kartos Šengeno informacinę sistemą, kas sąlygojo, jog pareiškėjui yra draudžiama atvykti į Šengeno valstybes. Pareiškėjas nuolat laisvai keliauja po įvairias pasaulio ir Europos Sąjungos valstybes ir niekada nėra pažeidęs migracijos taisyklių ar padaręs kitų pažeidimų, dėl kurių jam būtų apribota jo galimybė keliauti po Šengeno valstybes.
Migracijos departamento 2014-12-29 sprendimas Nr. (15/5-9)4U-362 priimtas remiantis ĮUTP 133 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, bei Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintomis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis (toliau – Nacionalinio sąrašo taisyklės) ir Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamais nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), nurodant, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvoje ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą, neatitinka tikrovės.
ĮUTP 133 straipsnio 1 dalis neįtvirtina besąlyginio įpareigojimo užsieniečiams, kuriems buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, uždrausti atvykti į Lietuvą. Kriterijų sąrašą, kai asmeniui atsisakyta išduoti leidimą gyventi nustato Kriterijų vertinimo tvarkos II skyriaus antrasis skirsnis, pagal kurį asmeniui draudimas atvykti į Lietuvą nustatomas tuo atveju, kai buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktas atskirais atvejais numato, kad, atsižvelgus į tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie nei tvarkoje numatyti draudimo atvykti laikotarpiai.
Migracijos departamentas nurodė, jog pagrindinis pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką tikslas yra gauti leidimą laikinai gyventi, tuo siekiant legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje, o ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Tokia išvada buvo padaryta remiantis tuo, jog pareiškėjas neturi konkretaus verslo plano, kitų dokumentų, patvirtinančių įmonės vykdomą veiklą, įmonės registruotos buveinės adresas ir asmens gyvenamosios vietos adresas nėra tinkami, kadangi nurodytuoju įmonės registracijos adresu yra registruota daugiau kitų įmonių bei asmens gyvenamosios vietos adresu registruoti dar kiti žmonės. Laiko, kad Migracijos departamento išvada paremta tik prielaidomis. Tai, kad įmonės adresas sutampa su kitų juridinių asmenų buveinės adresais, nepatvirtina, jog įsigyta įmonė neketina užsiimti komercine ūkine veikla. Įmonių adresų sutapimas nei praktikoje užkerta kelią užsiimti komercine ūkine veikla, nei yra formaliai draudžiamas įmonių steigimą ir veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Užsienio šalių piliečiai, kurie ketina pradėti vykdyti verslą Lietuvoje, turi sunkumų atvykti gyventi į Lietuvą, todėl sudėtinga suderinti savo verslo vykdymo vietą ir gyvenamąją vietą. Dažniausiais užsienietis pasisamdo Lietuvoje veikiantį asmenį, kad pastarasis parengtų įmonės steigimo ir leidimo laikinai gyventi išdavimui būtinus dokumentus, suteikdamas ir reikiamus adresus. Gavus leidimą atvykti į Lietuvą bei pradėti vykdyti veiklą, asmuo turi galimybę susirasti tinkamą veiklos vykdymo bei gyvenamąją vietą. Tai patvirtino ir pareiškėjas apklausos metu paaiškindamas, kad nurodytas adresas yra laikinas, o gavus leidimą laikinai gyventi, įsikurs kitu adresu. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo valios pateikti migracinių reikalavimų neatitinkančius adresus, tokia situacija susiklostė dėl jam netinkamai suteiktų paslaugų.
Migracijos departamento prielaidas paneigia tai, jog asmuo nuolat keliavo po įvairias šalis be apribojimų. Šiuo atveju 3 metų draudimas, užkertantis kelią vykti ir į kitas Šengeno valstybes, yra neproporcingas pareiškėjo teisių ribojimas. Pareiškėjas jau ir taip patyrė neigiamas pasekmes, kai jam buvo priimtas sprendimas neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento sprendimas yra neproporcingas ir nepagrįstai suvaržantis pareiškėjo teises.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prašė skundą atmesti.
Paaiškino, kad Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius 2014-12-29 priėmė sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-362 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. S. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017-12-29. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 133 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, Nacionalinio sąrašo taisyklių 4, 5, 6, 11, 11 ir 12 punktais, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio 1 dalimi, Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus nuostatų, patvirtintų Migracijos departamento direktoriaus 2012-01-06 įsakymu Nr. 3K-6, 7.14, 7.15, 7.16, 11.5 papunkčiais, Kriterijų vertinimo tvarka ir atsižvelgus į Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2014-12-18 sprendimą Nr. (15/4-1) 31-1759 (00309) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. S.“.
ĮUTP 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtina ĮUTP įtvirtintą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą.
Nacionalinio sąrašo taisyklės nenustato pareigos Migracijos departamentui, gavus duomenų, patvirtinančių draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą, kreiptis į užsienietį, prašyti pateikti papildomą informaciją ar duoti paaiškinimus bei nenustato pareigos gauti išankstinę užsieniečio nuomonę dėl sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ar aiškintis, ar užsienietis gali keliauti po Šengeno valstybes darbo reikalais. Užsienietis turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą išbraukti jo duomenis ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes. Migracijos departamente nebuvo gautas pareiškėjo rašytinis prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo.
Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Migracijos departamento 2014-12-18 sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas vadovaujantis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustačius, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta. Migracijos departamento sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kopija pareiškėjui buvo išsiųsta (2014-12-18 pranešimas Nr. (15/4-6) 10K-60276), todėl ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai pareiškėjui žinomi ir suprantami.
Migracijos departamentas perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS) įvedė vadovaudamasis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsniu, kuris nustato, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi, remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo leista atvykti, remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.
Pažymėjo, kad aplinkybės dėl tikrovės neatitinkančius duomenų apie atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, buvo nustatytos Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2014-12-18 sprendime Nr. (15/4-1) 31-1759 (00309), kuriame buvo konstatuota, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas įteisinti savo buvimą, gaunant tam reikalingą asmens dokumentą. Šio Migracijos departamento sprendimo pareiškėjas apskundęs nebuvo, jis yra galiojantis. Pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pats turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, domėtis tiek įmonės veiklos vykdymo vieta, tiek kitais klausimais, susijusiais su jo įmonės veikla, ir užtikrinti, kad Migracijos departamentui teikiami duomenys atitiktų tikrovę. Tai, kad ne pats pareiškėjas rengė dokumentus ir įsteigė įmonę, o nusipirko juridinio asmens įsteigtą įmonę, savaime nepaneigia Migracijos departamento 2014-12-18 sprendime nustatytų aplinkybių bei nepatvirtina pareiškėjo ketinimų vykdyti Lietuvos Respublikoje teisėtą veiklą realumo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę vykti būtent į Lietuvos Respubliką.
Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Migracijos politikos tikslus įtvirtina Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Vyriausybės 2014-01-22 nutarimu Nr. 29. Migracijos departamento vertinimu, įvertinus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką tikslą, duomenis apie pareiškėjo patikimumą, atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą ir aplinkybes, ginčijamas sprendimas yra proporcingas siekiamiems tikslams.
Pareiškėjo asmens byloje yra duomenys tik apie vieną jam išduotą Šengeno vizą (Vokietijos Federacinės Respublikos). Šengeno konvencijos 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai valstybė narė ketina išduoti leidimą gyventi, ji sistemingai vykdo paiešką Šengeno informacinėje sistemoje. Kai valstybė narė nagrinėja, ar išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, kuriam pagal duotą perspėjimą draudžiama atvykti, ji pirmiausia konsultuojasi su perspėjimą davusią valstybe nare ir atsižvelgia į jos interesus; leidimas gyventi išduodamas tik dėl labai svarbių priežasčių, ypač dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų. Kai leidimas gyventi išduodamas, perspėjimą davusi valstybė narė perspėjimą atšaukia, bet atitinkamą užsienietį gali įtraukti į savo nacionalinį neįleidžiamų asmenų sąrašą. Šengeno konvencijos 25 straipsnio 3 dalis nustato, kad 1 ir 2 dalys taikomos ir ilgalaikėms vizoms. Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas. Jeigu Šengeno valstybės kompetentingos institucijos spręstų klausimą dėl leidimo gyventi pareiškėjui išdavimo ir pradėtų konsultacijas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, Migracijos departamentas svarstytų galimybę išbraukti pareiškėjo duomenis iš C.SIS. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl leidimo gyventi konkrečioje valstybėje išdavimo, iš esmės nurodydamas tik hipotetinę būtinybę vykti į kurią nors valstybę.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, priimto remiantis ankstesniu Migracijos departamento sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, konstatavus, kad pareiškėjo siekiant gauti leidimą laikinai gyventi pateikti duomenys neatitinka tikrovės, atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-10-28 pareiškėjas padavė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 52-56). Prašymo pagrindu nurodytas ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas yra įregistravęs įmonę kaip savininkas, yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ir jo pagrindinis atvykimo tikslas yra darbas įmonėje. Nurodyta, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o įmonės UAB „Larena“ adresas (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus (b. l. 57-76). 2014-10-29 pareiškėjas buvo apklaustas dėl ketinamos vykdyti veiklos (b. l. 77-81, 50-51).
Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2014-12-18 sprendimu Nr. (15/4-13I-1759(00309) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. S.“ (b. l. 40-42) nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Šiame sprendime Migracijos departamentas išdėstė, jog pareiškėjas leidimo laikinai gyventi prašė ĮUTP 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kaip UAB „Larena“ savininkas ir vadovas. UAB „Larena“ registruota adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu nuolat steigiamos įmonės, kurios parduodamos užsieniečiams, siekiantiems teisėtos veiklos pagrindu įteisinti buvimą Lietuvos Respublikoje. Šiuo adresu yra registruota virš 900 juridinių asmenų. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad įmonės buveinė yra laikina, tačiau kitos buveinės nenurodė. Užsienietis nenurodė, kas užsiims buhalterinės apskaitos tvarkymu, netinkamai nurodė UAB „Larena“ savininkus, verslo planas neišsamus, jame pateikta informacija ne apie UAB „Larena“, o apie UAB „The Fabric Masters“ veiklą. Nėra pateikta informacijos ketinamą vykdyti veiklą Lietuvoje, finansinių planų, prekių kiekių, neaiškus, kur bus gaminamos ir sandėliuojamos prekės. Pareiškėjos pateiktos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), yra 61 užsieniečio, kuris kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nurodyta gyvenamoji vieta. Dėl to padaryta išvada, kad pagrindinis užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra ne teisėtos veiklos vykdymas, bet siekimas legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjo siekiant gauti leidimą laikinai gyventi pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Migracijos departamentas 2014-12-18 sprendimas Nr. (15/4-13I-1759(00309) pareiškėjui jo nurodytu adresu išsiųstas 2014-12-18 (b. l. 43).
Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius 2014-12-29 sprendimu Nr. (15/5-9)4U-362 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. S. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (b. l. 13-14) uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017-12-29. Atsakovas pasirėmė Migracijos departamentas 2014-12-18 sprendimu Nr. (15/4-13I-1759(00309), patikrino registruose duomenis apie pareiškėjui išduotus dokumentus, paiešką, draudimą atvykti, nacionalinės Šengeno sistemos duomenis. Draudimas priimtas remiantis ĮUTP 133 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, Nacionalinio sąrašo taisyklių 4-6, 11-1, 11-3 ir 12 punktais, Kriterijų vertinimo tvarka bei Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 dalimi.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 ir Kriterijų, kuriais vadovaujamais nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33.
ĮUTP 133 straipsnio, reglamentuojančio draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, 1 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šis reglamentavimas reiškia, kad sprendimui dėl uždraudimo atvykti pakanka bent vienos iš nurodytų sąlygų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas (Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis).
Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomas panaikinti Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2014-12-29 sprendimas Nr. (15/5-9)4U-362 buvo priimtas atsižvelgus į Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2014-12-18 sprendimą Nr. (15/4-13I-1759(00309) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. S.“. Iš šio sprendimo matyti, kad juo, padarius išvadą, jog pagrindinis užsieniečio atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką tikslas yra ne užsiimti teisėta veikla, o tik legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje, buvo atsisakyta išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. S. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Konstatuota, kad siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi veiklos pagrindu, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Sprendimas apskųstas nebuvo ir yra galiojantis. Remiantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, priimtas sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje sudaro pagrindą uždrausti atvykti į šią valstybę.
Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Pareiškėjas jokių nei šeiminių, nei ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika neturi. Pareiškėjo turima įmonė jokios ekonominės veiklos nevykdo. Pareiškėjas yra pateikęs duomenis, kad jis yra (duomenys neskelbtini) verslininkas, valdantis įmonę „Fabric Masters“, pats turintis sąskaitą banke, kurioje palaikomas didelis depozitas (b. l. 90-111). Pareiškėjas taip pat yra pateikęs ketinimų bendradarbiauti laiškus su Vokietijos ir Ispanijos verslininkais. Visgi, šie dokumentai nepatvirtina faktų, jog pareiškėjas turėjo realių ketinimų užsiimti ekonomine veikla Lietuvos Respublikoje. Turėdamas Lietuvos Respublikoje veikiančią įmonę UAB „Larena“ ir rimtus ketinimus pradėti verslą, pareiškėjas tai galėjo padaryti ir neturėdamas leidimo laikinai gyventi. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių dokumentų, kad jis palaiko verslo ryšius su Europos šalimis, tuo pačiu Lietuvos Respublika galėtų būti vieta verslo ryšiams su regionu palaikyti. Teismo psoėdžio metu pareiškėjo atstovė tik nurodė, kad pareiškėjas ketino veikti tekstilės pramonės srityje, tačiau jokių konkrečių verslo duomenų – produkcijos, susitarimų nurodyti negalėjo. Daroma išvada, kad pareiškėjas ryšių su Lietuvos Respublika neturi.
Pareiškėjas skunde teigia, jog jo atžvilgiu buvo galima vadovautis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, numatančiu išimtį iš bendros taisyklės. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nurodyta, kad atskirais atvejais, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo atvykti laikotarpiai. Šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių nebuvo nustatyta. Jau anksčiau išdėstyta, kad pareiškėjas apskritai neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Vienas iš pareiškėjo motyvų buvo tas, kad jis turi keliauti verslo tikslais, tačiau pateiktuose duomenyse apie jo turėtas vizas iš Šengeno zonos šalių, pareiškėjas yra turėjęs tik 2010 metais Vokietijos išduotą vizą bei 1998 metais Olandijos išduotą vizą (b. l. 121-175). Kad šių vizų išdavimas būtų susijęs su pareiškėjo verslo reikalais duomenų nėra, paskutinius 5 metus pareiškėjas į Šengeno zoną nevyko, tai rodo, jog verslo kelionės nėra aktualios.
Jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėjo atžvilgiu netaikyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nenustatyta, įvertintos visos aplinkybės, kurios turi būti vertinamos sutinkamai su Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktu. Pareiškėjas 2014-10-29 buvo apklaustas dėl jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ketinant užsiimti teisėta veikla. Šios apklausos metu jis galėjo paaiškinti visas su pateikti prašymu bei įmonės veikla susijusias aplinkybes. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2014-12-18 sprendimas Nr. (15/4-13I-1759(00309) bei jame nustatytos aplinkybės sudaro skundžiamo sprendimo pagrindą, todėl paaiškinimų davimas šio sprendimo priėmimo metu prilygintinas asmens išklausymui ir skundžiamo sprendimo procedūroje. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas turėjo visas procesines galimybės papildyti savo paaiškinimus, pateikti naujus dokumentus, išsamiai pristatyti verslo planą (pareiškėjui jau buvo žinoma Migracijos departamento pozicija ketinimo vykdyti verslą klausimu), tačiau jokių įrodymų, kurie leistų teismui susidariusią padėtį vertinti kitaip nei padarė Migracijos departamentas, nebuvo pateikta.
Kadangi Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2014-12-18 sprendime Nr. (15/4-13I-1759(00309) buvo konstatuota, kad siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, bei atsižvelgiant į Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punkte įtvirtintus kriterijus bei įvertinus tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų apie pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai uždraudė (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. S. atvykti į Lietuvos Respubliką.
Nacionalinio sąrašo taisyklių 1 punktas nustato, kad šios taisyklės nustato užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (C. SIS) tvarką. Nacionalinio sąrašo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo C. SIS teikia Migracijos departamentas. Į šį sąrašą duomenys įrašomi Migracijos departamento priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (5 punktas). Pagal Nacionalinio sąrašo taisyklių 11¹ punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 1990-06-19 Konvencijos dėl 1985-06-14 Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – Šengeno konvencija) 96 straipsnyje nustatytus pagrindus. Duomenys iš sąrašo C. SIS pateikiami, Migracijos departamentui priėmus atitinkamą sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį. Pagal šio straipsnio 1 dalį, duomenys apie užsieniečius, kurie pagal duotą perspėjimą yra neįsileistini, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kuris grindžiamas kompetentingų administracijos institucijų arba teismų sprendimais pagal nacionalinės proceso teisės normas.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 3 dalį perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Taigi, Europos Sąjungos teisė leidžia priimti administracinį sprendimą, kurio pagrindu įvedamas perspėjimas dėl draudimo atvykti, kai asmeniui atsisakoma išduoti leidimą gyventi. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 21 straipsnis numato, kad prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė įvertina jo proporcingumą, t. y. nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į C. SIS.
Įvertinus tai, kad pareiškėjas ryšių su Lietuvos Respublika neturi, verslo Šengeno zonos valstybėse nevykdo, jokių ryšių su šia zona nenustatyta, žinomai neteisingų duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi nustatytas galiojančiu Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2014-12-18 sprendimu Nr. (15/4-13I-1759(00309), kurio pareiškėjas net neskundė, tai perspėjimo įvedimas yra pagrįstas ir proporcingas.
Pareiškėjas teigia, kad dokumentai, kurie buvo pateikti siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, netinkamai buvo parengti ne dėl jo kaltės. Su tokia pozicija teismas nesutinka, kiekvienas asmuo yra atsakingas dėl administravimo organams pateikiamos informacijos. Siekdamas gyventi Lietuvos Respublikoje ir čia turėti verslą pareiškėjas galėjo išsamiau pasidomėti darbo bei gyvenimo galimybėmis, tačiau to nedarė ir UAB „Larena“ veiklos nepradėjo vykdyti. Nesutiktina su pareiškėjo pozicija dėl atsakomybės perkėlimo tarpininkams. Pareiškėjas turi galimybę kontroliuoti tarpininkų darbų atlikimą, priimti sprendimus dėl įmonės veiklos ar savo gyvenamosios vietos. Perkėlus atsakomybę dokumentus rengusiam asmeniui bet kokio administracinio sprendimo priėmimas būtų labai apsunkintas, nes administravimo subjektas negalėtų spręsti dėl realios dėl administracinio sprendimo ar paslaugos gavimo besikreipiančio asmens valios. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui neišduotas nustačius jo ketinimų verstis teisėta veikla Lietuvos Respublikoje nerealumą. Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti informaciją apie būsimą verslą, tačiau nepateikė. Iki šiol taip pat ir šiame procese pareiškėjo ketinimų realumą rodantys dokumentai nėra pateikti. Todėl jo kreipimasis dėl leidimo laikinai gyventi pareigūnams sukėlė pagrįstas abejones dėl neteisėtos migracijos. Tokios galimybės užkardymui draudimas atvykti yra pakankamai proporcinga priemonė.
Šengeno konvencijos 25 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad kai valstybė narė ketina išduoti leidimą gyventi, ji sistemingai vykdo paiešką Šengeno informacinėje sistemoje. Kai valstybė narė nagrinėja, ar išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, kuriam pagal duotą perspėjimą draudžiama atvykti, ji pirmiausia konsultuojasi su perspėjimą davusia valstybe nare ir atsižvelgia į jos interesus; leidimas gyventi išduodamas tik dėl labai svarbių priežasčių, ypač dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų. Kai leidimas gyventi išduodamas, perspėjimą davusi valstybė narė perspėjimą atšaukia, bet atitinkamą užsienietį gali įtraukti į savo nacionalinį neįleidžiamų asmenų sąrašą. Pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 3 dalį, 1 ir 2 dalys taikomos ir ilgalaikėms vizoms. Panašios nuostatos įtvirtintos ir ĮUTP 26 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie tokį užsienietį turi būti perkelti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad jeigu Šengeno kompetentingos institucijos spręstų klausimą dėl leidimo gyventi ar ilgalaikė vizos pareiškėjui išdavimo ir pradėtų konsultuotis su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, Migracijos departamentas svarstytų galimybę išbraukti pareiškėjo duomenis iš C. SIS. Be to, jeigu kita Šengeno valstybė išduotų pareiškėjui leidimą gyventi arba vizą, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje būtų atšaukiamas. Taigi, pareiškėjo teisė keliauti į Europos Sąjungą, nors šiuo metu ir apsunkinta, tačiau nėra negalima. Nors pareiškėjas tvirtina, kad į C. SIS įvestas perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi užkirto kelią pareiškėjui keliauti po Šengeno erdvę, tačiau nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių vykimo į Šengeno valstybes būtinumą. Jo nurodyta galimai ateityje kilsianti būtinybė vykti į kurią nors Europos Sąjungos valstybę yra hipotetinė. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, Sprendimas neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, tai asmuo gali daryti pasitelkdamas atstovus ar nuotoliniu būdu.
Nacionalinio sąrašo taisyklių 16 punkte nustatyta, kad duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu Migracijos departamentui pateikiamas: motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo arba motyvuotas rašytinis valstybės institucijos arba įstaigos siūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo. Gavęs šių taisyklių 16 punkte nurodytą prašymą (siūlymą) išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo, Migracijos departamentas raštu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu (Nacionalinio sąrašo taisyklių 17 punktas). Taigi, pareiškėjas turi teisę pateikti atsakovui motyvuotą rašytinį prašymą išbraukti jo duomenis už užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo prašyme nurodyti visas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo atstovė pažymėjo, jog toks prašymas pateiktas nebuvo, nes įprastai Migracijos departamentas tokius prašymus atmeta. Tokia priežastis negali būti laikoma tinkamai pagrįsta. Migracijos departamentas jokio išankstinio nusistatymo pareiškėjo atžvilgiu nerodė, netinkamų veiksmų neatliko. Pareiškėjas buvo detaliai apklaustas. Tai, kad jis nesugebėjo nurodyti konkretaus verslo plano bei gyvenimo sąlygų, tenka paties pareiškėjo atsakomybei. Vien faktas, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) verslininkas, nereiškia, kad jis ketino verstis teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2014-12-29 sprendimas Nr. (15/5-9)4U-362 pagal pobūdį yra individualus administracinis aktas, kadangi tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Taigi, jis turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas aiškiai nurodė priežastį, lėmusią jo priėmimą – sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą. Sprendime taip pat nurodytas teisinis jo priėmimo pagrindas, todėl pareiškėjas turėjo suvokti minėto Migracijos departamento sprendimo faktinius bei teisinius pagrindus ir priėmimo motyvus.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas pagrįstai S. A. S. uždraudė iki 2017-12-29 atvykti į Lietuvos Respubliką ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedė perspėjimą dėl draudimo jam iki šio termino atvykti bei apsigyventi. Prašomas panaikinti atsakovo 2014-12-29 sprendimas Nr. (15/5-9)4U-362 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. S. atvykti į Lietuvos Respubliką“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.