- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-19
- Bylos Nr.
- 2S-974-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Albinas Čeplinskas, Ramūnas Mitkus
- Skolininkas
- J. S., J.
- Kreditorius
- AB DnB NORD banko
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įkeisto turto savininkės UAB „Vicus“ ir skolininko J. S. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4553-285/2011 pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą skolininkams J. S, R. S., įkeisto turto savininkei UAB „Vicus“ dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius pareiškimu prašė išieškoti skolininkų 3 692 492,48 EUR skolą bei 133 Lt žyminė mokestį iš kreditoriui hipotekos lakštais įkeisto nekilnojamojo turto.
Kreditorius nurodė, jog skolininkai laiku ir tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal 2008-04-08 Kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2008-05 (toliau – Sutartis), pagal kurią skolininkams buvo suteiktas 3 475 440,22 EUR kreditas, todėl kreditorius 2010-02-05 raštu bei 2010-07-21 raštu pranešė skolininkams bei įkeisto turto savininkui, kad neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų per nustatytą terminą, kreditorius pradės priverstinė skolos išieškojimą. Skolininkams ir toliau nevykdant įsipareigojimų, kreditavimo sutartis nutraukta 2010-09-02.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi areštavo UAB „Vicus“ nuosavybės teise priklausantį turtą:
1,2248 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0469, esantį Klaipėdos m.; 1,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0493, esantį Klaipėdos m.; 0,4900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0522, esantį Klaipėdos m.; 0,4600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0470, esantį Klaipėdos m.; 0,9600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0148-7316, esantį Klaipėdos m.; 0,4973 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0575, esantį Klaipėdos m.; 0,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0699-8069, esantį Klaipėdos m.; 0,6133 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0260-8582, esantį Klaipėdos m.; 1,0200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0699-7806, esantį Klaipėdos m.; 0,7500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0696-1944, esantį Klaipėdos m.; 0,9500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0544-5886, esantį Klaipėdos m.; 0,9500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0544-5903, esantį Klaipėdos m.; 0,6500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0480, esantį Klaipėdos m.; 0,6800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0465, esantį Klaipėdos m.; 0,4900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0504, esantį Klaipėdos m.; 0,3400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0262-4020, esantį Klaipėdos m.; 1,1100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0560, esantį Klaipėdos m.; 0,5600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0533, esantį Klaipėdos m.; 0,3855 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0243-4578, esantį Klaipėdos m.; 0,5200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0265-4197, esantį Klaipėdos m.; 0,4964 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0262-2359, esantį Klaipėdos m.; 1,1395 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0543, esantį Klaipėdos m.; 0,9900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0181-9950, esantį Klaipėdos m.; 1,0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0120, esantį Klaipėdos m.; 1,9600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0440, esantį Klaipėdos m.; 2,7684 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0147-7641, esantį Klaipėdos m.; 1,8500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0453, esantį Klaipėdos m.; 0,7500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0147-7096, esantį Klaipėdos m.; 0,7200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0147-7212, esantį Klaipėdos m.; 0,8700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0316-0634, esantį Klaipėdos m.; 0,7200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2101-0039-0462, esantį Klaipėdos m.; 0,6015 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0099-0047, esantį Klaipėdos m.; 0,9982 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0545-4968, esantį Klaipėdos m.
Teismas įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Įkeisto turto savininkė UAB „Vicus“ ir skolininkas J. S. atskiraisiais skundais prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus prašymą atmesti.
Šalies argumentai
Apeliantai nurodo, jog dėl ekonominės krizės skolininkai negalėjo tinkamai vykdyti savo prisiimtų prievolių pagal Sutartį, todėl skolininkai ne kartą kreipėsi į kreditorių ir įkeisto turto savininkę, informuodami apie tai. Tarp skolininkų ir kreditoriaus buvo priimtas preliminarus susitarimas dėl skolos mokėjimo terminų atidėjimo, tačiau kreditorius nesilaikė tokio susitarimo ir, neinformavęs skolininkų, kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skolininkas J. S. išvyko į užsienį, siekdamas pritraukti užsienio kapitalo įmones, galinčias investuoti į nekilnojamojo turto projektą, kurio vykdymui skolininkai ir paėmė paskolą. Apeliantų nuomone, kreditorius pažeidė teisėtų lūkesčių ir kooperacijos principus, nesąžiningai naudojasi savo teisėmis, nebendradarbiavo su skolininkais.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskiruosius skundu prašo juos atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kreditorius nurodo, jog hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra nustatyta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, nagrinėti skolininko, įkeisto turto savininko ir kreditoriaus ginčus dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo. Tai, kad skolininkas kreipėsi į kreditorių prašydamas atidėti skolų mokėjimo terminus, nereiškia, jog tarp šalių vyko derybos. Kreditorius nesutinka su skolininko ir įkeisto turto savininkės nuomone, kad jis piktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo tuo atveju, kai skolininkai netinkamai vykdo savo prievoles pagal kredito sutartį, kreditoriui suteikia CK 4.192 str. 1 d. bei CPK 558 str.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. CPK 560 straipsnyje nurodyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti hipoteka apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir terminais, o skolininkui šio reikalavimo neįvykdžius, kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą ta pačia tvarka kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio, 6.221 straipsnio, 6.222 straipsnio nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesyba. Kaip matyti iš kreditoriaus pateiktų duomenų, 2010-02-25 raštu (b. l. 22) kreditorius kreipėsi į skolininkus ir įkeisto turto savininkę su pretenzija, kuria reikalavo grąžinti nesumokėtas paskolos dalis ir nurodė, jog priešingu atveju, kreditorius pradės priverstinį skolos išieškojimą. Skolininkams ir toliau nevykdant savo įsipareigojimų pagal Sutartį, 2010-07-21 kreditorius informavo skolininkus ir įkeisto turto savininkę, kad šiems tinkamai neįvykdžius savo prievolių ir nesumokėjus einamos skolos dalies, praėjus 10 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos Sutartis bus nutraukta (b. l. 41). Kaip nurodo kreditorius, Sutartis buvo nutraukta 2010-08-02. Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, kad šios aplinkybės priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankamos prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie Kauno miesto apylinkės teismo veiksmai pilnai atitiko CPK 558 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į išieškojimo pagal hipotekos taisykles ypatumus, hipotekos teisėjas turi laikytis CPK 558 straipsnyje nustatytos tvarkos. Nors skolininkai ir įkeisto turto savininkė atskiruosius skundus grindžia tuo, jog kreditorius elgėsi nesąžiningai, pažeidė kooperacijos principą, kolegija pažymi, kad klausimai, susiję su skolininkų prisiimtų įsipareigojimų vykdymu bei banko veiksmų nutraukiant sutartį atitikimu bankui keliamiems veiklos vykdymo standartams, šioje byloje esmės nesudaro ir neturi jokios realios įtakos iš hipotekos teisinių santykių kylančioms procedūroms. Skolininkams neginčijant fakto, kad kreditorius nepagrįstai nutraukė sutartį, tačiau teismui užkirtus kelią kreditoriui vykdyti priverstinį išieškojimą, susidarytų tokia situacija, kad kreditorius, formaliai nutrūkus šalis siejusiam materialiniam teisiniam santykiui, negalėtų įgyvendinti iš hipotekos teisinių santykių kylančių savo teisių. Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas ((hipoteka) CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad pareikšti atskirieji skundai yra nepagrįsti ir neturi įtakos priimtos hipotekos skyriaus nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl ko jie atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atskiruosius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.