- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 1-391-269/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01296-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kaltinamasis
- N. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
N. A. (N. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. A. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus, o būtent:
jis, 2013 m. liepos 19 d., apie 05.11 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas M. A. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9., 14.; 133., 134. punktų reikalavimus, numatančius, kad „«.. eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui.. »„ draudžiančius, kad „«..Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems.. »„ nurodančius, kad „«..Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties..», tai yra nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas lengvas 0,82 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, neatsižvelgęs į važiavimo ir kelio sąlygas nepasirinko greičio, iškilus grėsmei eismo saugumui nesugebėjo šio automobilio sustabdyti ir suvaldyti, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.
Eismo įvykio metu nukentėjo automobilyje važiavę keleiviai J. M., kuriam dėl didelės (20x15 cm.) plėštinės galvos viršugalvio srities žaizdos, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir E. Š., kuriam dėl daugybinių kūno sumušimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
N. A. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013-07-19 vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)", važiavo apie 90 km/h greičiu. Buvo išgėręs. Šalia jo, priekinėje keleivio sėdynėje, automobilyje dar važiavo J. M., o galinėje E. Š... Kadangi vairuojamo automobilio priekinė dešinės pusės padanga buvo kiek nuleista, automobilį nuolat „traukė" į dešinę, kažkuriuo momentu nesuvaldė vairuojamo automobilio, jį užnešė į kelkraštį ir apsuko. Po to automobilis atsitrenkė į medį. Apie įvykusį eismo įvykį pagalbos telefonu pranešė pro šalį važiavęs ir sustojęs jam nepažįstamas vyras. Vairuotojo pažymėjimo ir teisės vairuoti jis neturėjo. Padarytą žalą jis nukentėjusiems žalą atlygino. Prašo nutraukti bylą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (b.l. 66, 69, 122-124).
Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:
įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu saulėta, švinta. Kelių eismo įvykio rūšis nuvažiavimas nuo kelio ir atsitrenkimas į medį. Įvykio vietoje yra kelio vingis į dešinę, eismas nereguliuojamas, kelio dangos tipas asfaltas, kuris apžiūros metu yra sausas. Važiuojamosios dalies plotis 7,0 m., kelkraščio dešinėje ir kairėje 1,0 m. Kelių eismo įvykio vietoje yra kelio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) „Ribotas greitis". Važiuojamoji dalis paženklinta kelio ženklinimo linijomis 1.1. ir 1.6. (siaura ištisinė linija), (artėjimo linija). Griovių plotis,gylis dešinėje ir kairėje,- 2/1 m., kelio aplinka miško masyvas. Apžiūra atliekama pagal automobilio „(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptį, link (duomenys neskelbtini). Automobilis „(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi griovyje iš kelio dešinės pusės ribų. Nuo kairės pusės priekinio rato iki kelio važiuojamosios dalies krašto 3,1 m. atstumu, nuo kairės pusės galinio rato iki kelio važiuojamosios dalies krašto 3,4 m. atstumu. Po eismo įvykio automobilis stumdomas iš vietos nebuvo. Dešiniajame kelkraštyje ir griovyje yra automobilio „(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavimo nuo kelio žymės. Stabdymo žymių neaptikta, transporto priemonės judėjimo krypties žymės matomos pagal automobilio padėtį po eismo įvykio. Pagrindiniai duomenys apibūdinantys transporto priemonės susidūrimo vietą,- pagal žymes ant medžio (b.l. 17-27).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., nedraustas. Išoriniai sugadinimo požymiai: automobilis visiškai sugadintas po eismo įvykio, deformuotas visas kėbulas, sudaužyti visi langų stiklai ir žibintai. Priekinių ir užpakalinių ratų vėžių plotis 1,3 m., padangų protektoriaus brėžinys paprastas, galinė kairės pusės ir priekinė dešinės pusės „M. A.", (duomenys neskelbtini), galinė dešinės pusės ir priekinė kairės pusės „(duomenys neskelbtini), KET reikalavimų neatitinka. Automobilis nepakrautas, rankinis stabdis neįjungtas, svirtelė ties 5 pavara. Vairo mechanizmas po eismo įvykio sugadintas, judesiai nepersiduoda į priekinius ratus, pagrindinio stabdžio dėl sugadinimų patikrinti negalima, rankinio stabdžio dėl eismo įvykio metu padarytų sugadinimų patikrinti negalima. Apšvietimo prietaisai, veidrodžiai, valytuvai, langų stiklai sugadinti eismo įvykio metu (b.l. 28-29 ).
VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad N. A. gim. (duomenys neskelbtini) m. kraujyje paimtame 2013-07-19 07.20 val. rasta 0,82 %o (promilės) etilo alkoholio (b.1.73).
2013-07-19 05,35 vai. alkoholio matuokliu „(duomenys neskelbtini)" Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad N. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. iškvepiamame ore 2013-07-19 05.35 val. rasta 1,05 %o (promilės) etilo alkoholio (b.l. 71 ).
J. M. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriame VTMT teismo medicinos specialisto išvada nurodyta, kad J. M. nustatyta didelė (20x15 cm.) plėštinė galvos viršugalvio srities žaizda, kuri padaryta paveikus kontakto vietoje briauną turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimo padarymo galimybė aptariamo eismo įvykio metu neatmetama. Sužalojimas vertinamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes tokių didelių plėštinių žaizdų gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų (b.l. 54, 111).
E. Š. medicininių dokumentų apžiūros protokolu kuriame VTMT teismo medicinos specialisto išvada nurodyta, kad E. Š. nustatyta daugybiniai kūno sumušimai, kurie galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimo padarymo galimybė aptariamo eismo įvykio metu neatmetama. Sužalojimas vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (b.l. 61).
Nukentėjusiojo J. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-07-18 atvažiavo jo pažįstamas N. A.. Kartu su juo automobilyje dar buvo E. Š.. Jie abu pasiūlė kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini), pas ten gyvenančias pažįstamas merginas. Jis sutiko, sėdo į „(duomenys neskelbtini)" automobilį ir kartu išvažiavo. Automobilį vairavo N. A., E. Š. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o J. M. galinėje. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini) k. jie buvo pas tas merginas. N. ir E. gėrė alų, o jis pats alkoholio nevartojo. Paryčiui, apie 05.00 vai. jie nusprendė važiuoti namo. N. sėdo vairuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)". J. M. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, šalia vairuotojo, o E. atsisėdo galinėje sėdynėje, per vidurį, visi prisisegė saugos diržais. Važiuojant keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), N. vairuojamo automobilio greitis buvo apie 130 km/h. J. M. paprašė N. A., sumažinti greitį, bet N. neklausė ir greičio nemažino. T. K. k., kelio vingyje į kairę N. vairuojamo automobilio ratai įvažiavo į dešinės pusės kelkraštį, automobilį pradėjo mėtyti ir automobilis nulėkęs į dešinę nuo kelio atsitrenkė į medį. Kai automobilis sustojo, jis pats išlipo iš automobilio, pajuto, kad skauda kojas ir kraujuoja galva, todėl prašė N. iškviesti medikus. Šis sustabdė pravažiuojantį automobilį, kuriuo važiavę žmonės suteikė medicininę pagalbą. Dėl šio įvykio, kurio metu jis buvo sužalotas, N. A. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (b.1. 50).
Nukentėjusiojo E. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-07-19 apie 05.11 vai. jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini), link namų esančių (duomenys neskelbtini) automobilyje, kurį vairavo N. A.. Jis sėdėjo galinėje sėdynėje, saugos diržu prisisegęs nebuvo. Šalia automobilį vairavusio N. A., keleivio vietoje važiavo J. M.. Jie abu buvo prisisegę saugos diržais. Važiuojant apie 90 km/h greičiu, automobilio dešinės pusės ratas pateko į kelkraštį, po to kelis kartus vertėsi. Po eismo įvykio jam iš nosies bėgo kraujas ir skaudėjo šonkauliai, tačiau jis N. A. jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereikš (b. l. 59, 103, 106, 113).
Liudytojos M. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013 metų liepos mėnesį ji nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)", kurio įregistruoti savo vardu nespėjo. Nuolat kartu gyvenančiam sūnui N. A. šiuo automobiliu naudotis neleido. Eismo įvykio išvakarėse sūnus N. A. paprašė automobilio, todėl ji perdavė kartu su sūnumi buvusiam ir vairuotojo pažymėjimą turinčiam jo draugui J. M. savo automobilį, kad šis jos sūnų ir jo galėtų nuvežti į (duomenys neskelbtini) m. Vėliau, kai sūnus paskambino ir pranešė apie įvykusį eismo įvykį ji nepatikėjo, tačiau beveik iškart paskambinusi jam dar kartą, pati sužinojo, kad N. sėdi policijos automobilyje, po eismo įvykio. Dėl automobilio sugadinimo ji N. A. jokių pretenzijų neturi (b.1.58 ).
Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 1-3, 30-34, 48, 52).
Spręsdamas esminį klausimą, ar kaltinamasis pažeidė kelių eismo taisykles, teismas atsižvelgė į tai, kad jis būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės vairavo automobilį, neatsižvelgęs į važiavimo ir kelio sąlygas, nepasirinko greičio, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir suvaldyti, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Dėl to buvo apgadintos transporto priemonės ir sužaloti du žmonės, t.y. J. M. nesunkiai, o E. Š. nežymiai buvo sutrikdyta sveikata. Įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent kaltinamojo veiksmai, prieštaravę KET 9., 14., 133., 134. p. reikalavimams. Kiekvienas šių KET pažeidimų ir jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais.
Padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu (BK 16 str. 3 d.). Nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Tokiu atveju asmuo veikia nusikalstamai nerūpestingai. Šioje byloje, vairuodamas neblaivus, neturėdamas vairuotojo teisių ir vairavimo įgūdžių,- kaltinamasis pasielgė nusikalstamai nerūpestingai, nes galėjo ir turėjo numatyti, kad tokie jo veiksmai prieštarauja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams,- todėl būtent ši kaltės rūšis yra jo veikoje.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad N. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.
Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą vieną neatsargų nusikaltimą ir baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimą atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė nukentėjusiųjų, susitaikė su jais ir pastarieji turtinių pretenzijų jam neturi. Jis neteistas, legaliai nedirba, sutinka savo noru Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą už nukentėjusiųjų gydymą, anksčiau nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, vieną kartą baustas administracine tvarka, bet ne už KET pažeidimus, nusikaltimą padarė neblaivus po dvejų mėnesių kai jam suėjo (duomenys neskelbtini) metų, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys nusikalstamų veikų, tokiu būdu kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiems susitaikius ir jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės žalos atlyginimas ir uždrausimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 str.), (b.l. 75-84).
Nuosprendžiu automobilio grąžinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi automobilis grąžintas jo savininkei liudytojai M. A. (b.l. 37-39).
Vilniaus teritorinių ligonių kasos 610, 27 Lt (176 eurų) civilinis ieškinys atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą už nukentėjusiųjų gydymą byloje nesprendžiamas, nes priimtinas neapkaltinamasis nuosprendis (b.l. 42-48, 109, 114).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.
nusprendė:
N. A. (N. A.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. kaltininkui ir nukentėjusiems susitaikius BK 38 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą Nr. 1-391-269/2014 nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d., 68 str. N. A. (N. A.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d., 69 str. N. A. (N. A.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 610, 27 Lt (176 eurų) turtinės žalos atlyginimą, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir įpareigoti per dešimt mėnesius, mokant kiekvieną mėnesį, Vilniaus teritorinės ligonių kasai (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) į Valstybinių ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas (duomenys neskelbtini).
Vilniaus teritorinių ligonių kasos 610, 27 Lt (176 eurų) civilinį ieškinį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą už nukentėjusiųjų gydymą byloje nespręsti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.