- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-323-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01048-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Kreditorius
- UAB „ENTEKSAS“
- Skolininkas
- D. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-323-227/2014
Teisėja Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01048-2014-3
2014 m. gegužės 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „ENTEKSAS“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1896-452/2014, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal kreditoriaus UAB „ENTEKSAS“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui D. K. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „ENTEKSAS“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė iš skolininko D. K. priteisti 60.000 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 450 Lt žyminio mokesčio, 259,90 Lt notaro išlaidų, 826,20 Lt antstolio vykdymo išlaidų. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. priėmė teismo įsakymą, nutarė išieškoti iš D. K. 60.000 Lt skolos, 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-18) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų: 450 Lt žyminio mokesčio, 259,90 Lt notaro išlaidų, 826,20 Lt antstolio vykdymo išlaidų – UAB „ENTEKSAS“ naudai.
Kreditorius reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė areštuoti skolininko turtą pareikšto reikalavimo ribose. Nurodė, kad skolininkas nevykdo prievolės, vengia atsakomybės klaidingai nurodęs vekselyje asmens kodą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi kreditoriaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas nustatė, kad kreditoriaus prašymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, vien tik nurodymas, kad yra prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, nėra pagrindas jų taikymui. Pripažino, kad kreditorius nepateikė teismui įrodymų, kodėl galimai palankaus kreditoriui teismo įsakymo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, turėtų pasunkėti ar tapti nebeįmanomu, byloje nėra duomenų apie skolininko nemokumą, bandymus paslėpti, parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti turimą turtą. Sprendė, kad faktai, jog skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi, negrąžina skolos, nurodė klaidingą asmens kodą yra pagrindas kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, bet neįrodo, kad skolininkas gali bandyti paslėpti turtą, į kurį gali būti nukreiptas priteistų sumų išieškojimas. Prašymo tenkinimas žymiai padidintų bylinėjimosi išlaidas, o įstatymas įpareigoja teismą ir šalis laikytis ekonomiškumo principo (CPK 7 str.). Vadovavosi teisingumo ir protingumo principais bei darė išvadą, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Kreditorių informavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas byloje neužkerta kelio kreditoriui pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „ENTEKSAS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį, kuria skolininko atžvilgiu buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išspręsti klausimą iš esmės ir kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti – areštuoti skolininko nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o tokio nesant pakankamai, areštuoti skolininko lėšas banko sąskaitoje. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į pateiktus motyvus, kurie suteikia prielaidą, kad skolininkas savo veikimu arba neveikimu galimą teismo įsakymą gali pasunkinti arba padaryti neįmanomą, nes jau nuo kreditoriaus ir skolininko teisinių santykių pradžios skolininkas elgiasi nesąžiningai, t.y. pateikė paprastame neprotestuotiname vekselyje klaidingus asmens duomenis, tikrovės neatitinkantį asmens kodą, dėl ko, pateikus vekselį notarui, vykdomasis įrašas nebuvo gautas. Todėl manytina, kad skolininkas gali bandyti paslėpti, parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti turimą turtą, kad išvengtų kylančios laiduotojo prievolės ir atsakomybės, kuri kyla iš Lietuvos Respublikos įskaitomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo imperatyvių normų bei CK nustatytų prievolių. Kreditorius neturi jokių galimybių kaip nors patikrinti galimų faktų apie skolininko nemokumą, bandymus paslėpti, parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti turimą turtą, nes skolininkas yra fizinis asmuo, o fizinių asmenų duomenys bei jų atliekami veiksmai yra garantuojami ir saugomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo normomis. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turėjo atsižvelgti ir į skolos dydį (60000 Lt), kas objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl preziumuojama, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK337 str. 1 d. 2 p).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors skolininko veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, skolininko turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, skolininko elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti ieškovui (kreditoriui) galimai palankaus teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl reikalavimo didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo (skolininko) turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovas (kreditorius), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 str.). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (skolininko) finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju pirmosios instancijos teismas kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo CPK XXIII skyriaus normų nustatyta tvarka, t.y. išduodant Teismo įsakymą. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš D. K. 60.000 Lt skolos, 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-18) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų: 450 Lt žyminio mokesčio, 259,90 Lt notaro išlaidų, 826,20 Lt antstolio vykdymo išlaidų – UAB „ENTEKSAS“ naudai.
CPK 433 str.1d.5p. numato, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas ir motyvuotas prašymas, jeigu yra pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir duomenys apie skolininko turtą. Pareikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorius nurodė, kad skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi, vengia atsakomybės klaidingai nurodęs savo asmens kodą vekselyje, kreditoriui skolininko turto sudėtis nežinoma. Pirmosios instancijos teismas tokį prašymą laikė nemotyvuotu ir nepagrįstu, su kuo sutikti negalima. Byloje nustatyta, kad 2013-12-04 buvo pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, pagal kurį vekselio davėjas UAB „SDJ Baltic“ įsipareigojo iki 2014-01-31 sumokėti kreditoriui 60.000 Lt, visos vekselio sumos apmokėjimas buvo užtikrintas laidavimu, vekselis buvo visiškai laiduojamas D. K.. 2014-02-05 Vilniaus m. 30-ajame notarų biure išduotas vykdomasis įrašas, pagal kurį reikalaujama iš UAB „SDJ Baltic“ išieškoti 60.259,90 Lt bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už nesumokėtą vekselio sumą nuo mokėjimo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo įvykdymo dienos. Kreditorius nurodo, kad dėl neteisingo D. K. asmens kodo negalėjo būti išduotas vykdomasis įrašas šiam skolininkui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuomone, kad neteisingas asmens duomenų įrašymas vekselyje, rodo galimai nesąžiningą skolininko elgesį dar vekselio pasirašymo metu, skolininkas vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus kreditoriui, į jam siųstus pranešimus dėl vekselio neapmokėjimo skolininkas nereagavo, kas kelia pagrįstų abejonių, kad teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Taip pat įvertintina, kad reikalavimo suma yra 60.000 Lt. Ar suma yra didelė, būtina vertinti atsižvelgiant į ginčo subjektus ir kitas aplinkybes, susijusias (lemiančias) su konkretaus subjekto turtine padėtimi, nes objektyvus didelės sumos slenksčio nustatymas negalimas. Kreditorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokia yra skolininko turtinė padėtis, gaunamos pajamos. Tačiau įvertinant, kad skolininkas yra fizinis asmuo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad duomenų apie jo turto sudėtį gavimas kreditoriui yra sudėtingas, o nesant tokių duomenų pripažintina, kad nepaneigta, jog reikalavimo suma skolininkui yra didelė. Didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi esant kreditoriui palankiam sprendimui, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimo užtikrinimui, galėtų kilti reali grėsmė teismo įsakymo įvykdymui.
Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti savalaikis, t. y. jos taikomos kai iškyla grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui, nes kitu atveju vėlesnis tokių priemonių taikymas gali būti bereikšmis, pripažintina, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas kreditoriaus įvardintas aplinkybes ir motyvus laiko pagrįstais ir duodančiais pagrindo manyti, kad netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iškiltų reali grėsmė galimo sprendimo įvykdymui. Todėl, panaikinus skundžiamą nutartį klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1d. 2 p.). Kreditoriaus prašymas tenkinamas.
CPK 145 straipsnyje nustatyta tvarka: pirma areštuoti nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, parduoti, dovanoti ir atlikti bet kokius kitus veiksmus, išskyrus būtinus turto išsaugojimui. Šio turto nesant ar nepakankant reikalavimui užtikrinti, likusiai daliai reikalavimo sumos areštuoti skolininko kilnojamuosius daiktus, o jų nepakankant - pinigines lėšas, esančias banke skolininko vardu, paliekant teisę skolininkui atsiskaityti tik su kreditoriumi ir mokėti privalomuosius einamuosius mokesčius valstybei (CPK 145 str.1 d. 1p ir 3p). Skolininkui leistina naudotis piniginėmis lėšomis - po 1000 Lt/mėn, esančiomis banko sąskaitose. Kadangi kreditorius neįvardino konkretaus skolininko turto ir teismui skolininko turtas nežinomas, tai skolininkui priklausantį turtą suras ir aprašys, neviršijant reikalaujamos sumos, kreditoriaus pasirinktas antstolis (CPK 148 str. 4 d.). Teismo nuomone, taikomos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Išaiškinama, kad skolininkas gali pasinaudoti CPK 148 straipsnio 2 dalyje suteikta teise: įnešti į teismo specialią sąskaitą ginčo sumą, arba įkeisti turimą turtą ieškovo naudai ir prašyti teismo panaikinti ar pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str. 3 d).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Kreditoriaus UAB „ENTEKSAS“ prašymą tenkinti. Reikalavimo užtikrinimui (60.000Lt) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti: skolininkui D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį, o jo nesant ar jo nepakankant ieškiniui – 60.000 Lt užtikrinti, areštuoti likusiai sumai kilnojamąjį turtą ir šio turto nepakankant – skolininko sąskaitoje esančias lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis. Uždrausti skolininkui areštuotą turtą parduoti, dovanoti, keisti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias visas teises. Areštavus pinigines lėšas, esančias banke, jas naudoti privalomiems įsipareigojimams vykdyti bei atsiskaitymui su kreditoriumi, leidžiant naudotis 1.000 Lt/mėn pinigų suma.
Areštuotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą perduoti saugoti turto savininkui, o pinigines lėšas – kredito įstaigai, kurioje tos lėšos yra saugomos.
Teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai. Pavesti kreditoriaus pasirinktam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta, surasti, aprašyti skolininko areštuotiną turtą bei paskirti jų saugotoją.
Įvykdžius šią nutartį, įpareigoti antstolius apie tai nedelsiant informuoti (raštu) Panevėžio miesto apylinkės teismą ir Turto arešto aktų registrą, kartu pateikiant su tuo susijusius dokumentus: areštuoto turto aktą ir kt.
Pažeidus laikinąsias apsaugos priemones, kaltiems asmenims gali būti skiriama 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda. Be to, kreditorius turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro įstaigai- Centrinei hipotekos įstaigai, skolininkui ir kreditoriui.