Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medjina“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medjina“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-398-544/2019 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medjina“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Medjina“ bankroto bylą.

2. Ieškovas nurodė, kad yra atsakovės kreditorius, kurio reikalavimas sudaro 2 407,12 Eur. Atsakovė nuo 2018 metų vasario mėnesio tinkamai nevykdė pareigos mokėti privalomas įmokas už samdomus darbuotojus į VSDFV biudžetą. Taikytos priemonės teigiamų rezultatų nedavė, įmonė įmokų toliau nemokėjo, skolos išieškoti nepavyko, įsiskolinimas nuolat auga. Viešųjų registrų duomenimis įmonė registruoto turto neturi. Atsakovė nevykdo įstatyme nustatytų pareigų valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Ieškovas prašė atsakovės pateikti duomenis apie įmonės finansinę padėtį ir mokumą, tačiau atsakovė šių duomenų nepateikė. Ieškovo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad įmonė yra nemoki ir yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Medjina“ bankroto bylą.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė įregistruota 2017 m. kovo 15 d., pagrindinė veikla – gyvų gyvulių didmeninė prekyba, medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba. Nuo 2018 m. sausio 11 d. įmonės vadovo pareigas eina A. B., o nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. jis yra atsakovės akcininkas.

5. Teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 4, 5 straipsniuose, 12 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnyje numatytą pareigą mokėti įmokas už samdomus darbuotojus į valstybinio socialinio draudimo biudžetą, todėl 2019 m. gegužės 13 d. ieškovei buvo skolinga 2 469,70 Eur.

6. Teismas vertino kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nes nustatė, kad ieškovas 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2019 m. sausio 15 d. registruota pašto siunta siuntė atsakovei Juridinių asmenų registre registruotos buveinės adresu Įmonių g. 5D-3, Panevėžyje pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nebus sumokėta 2 264,09 Eur skola, tačiau registruotų laiškų atsakovei įteikti nepavyko. Teismas sprendė, kad atsakovė pati turi užtikrinti galimybę jai įteikti siunčiamą korespondenciją, nes ji yra verslą vykdantis juridinis asmuo.

7. Teismas sprendė, kad atsakovės atsiliepime nurodytas teiginys, jog įspėjimus pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį dėl galimo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siuntė UAB „Verslo sprendimų sistema“, kuri nėra atsakovės kreditorė, yra neįrodytas. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti duomenys šio atsakovės teiginio nepatvirtina, t. y. nei viename dokumente atsakovės nurodyta bendrovė kaip įspėjimo siuntėja nebuvo nurodyta. Teismas konstatavo, kad ieškovės siųsti pranešimai atsakovei įteikti tinkamai ir atsakovė nurodytu terminu ieškovei skolos nesumokėjo.

8. Įvertinęs, ieškovės paaiškinimus ir pateiktus įrodymus apie pradelstų kreditorinių įsiskolinimų dydžius, įmonės turtą, viešųjų registrų viešai skelbiamus duomenys, teismas priėjo išvadą, kad atsakovė yra nemoki, nes neatsiskaito su kreditoriais, o pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės turimo turto vertės.

9. Teismas vertino 2018 m. įmonės balanso duomenis, įmonės kreditorių sąrašą ir nustatė, kad atsakovė ilgalaikio turto neturi, o trumpalaikį (1 581 Eur) vertės turtą sudaro 2 900 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 1 318 Eur atsargos, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 17 990 Eur, iš kurių 10 405 Eur yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, bei 7 585 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai. Atsakovė nepateikė atsargų sąrašo ir duomenų apie jų realią vertę, nenurodė, kas yra bendrovės debitoriai ir kokios yra debitorinių skolų atgavimo galimybės. Teismas vertino, kad atsakovės pateikti duomenys apie pradelstus įsiskolinimus yra netikslūs, nes kreditorių sąraše ieškovė nėra nurodyta, o UAB „Joniškio grūdai“ skola nurodyta 1 033,10 Eur, tačiau iš antstolio E. S. vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0181/19/00146 duomenų matyti, kad šio kreditoriaus naudai išieškoma 1 429,37 Eur suma. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės pradelstų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 18 956,71 Eur sumą, kuri kelis kartus viršija į bendrovės balansą įrašyto turto vertę.

10. Taip pat teismo vertinimu, įmonė veiklos nevykdo, nes nuo 2018 m. vasario 1 d. įmonėje dirba tik vienas darbuotojas. Viešųjų registrų duomenimis atsakovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto neturi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė UAB „Medjina“ atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

11.1. Skundžiama nutartis neatitinka procesinio dokumento turiniui įstatymo keliamų reikalavimų, nes nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės nėra susijusios su byla, t. y. nutarties motyvuojamojoje dalyje rašoma, jog dėl galimo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei raštus siuntė UAB „Verslo sprendimų sistema“. Ši įmonė niekada nebuvo atsakovės kreditorė, apie šią įmonę atsakovė nieko nežino. Pirmosios instancijos teismas nutartį motyvavo aplinkybėmis, kurios nebuvo šalių keliamos, todėl skundžiama nutartis turi būti naikinama kaip neteisėta ir neatitinkanti procesinio dokumento turiniui įstatymo keliamų reikalavimų.

11.2. Atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau jie yra laikino pobūdžio ir nesudaro pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą. Atsakovė neturi įsipareigojimų, dėl kurių iš esmės nebegalėtų tęsti savo veiklos, ir tai patvirtina aplinkybė, kad byloje nėra pareikštų kitų kreditorių reikalavimų. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei (2 469,70 Eur) sudaro nedidelę dalį lyginant su jai priklausančiu turtu.

11.3. Ieškovas nebandė susitarti su atsakove dėl skolos grąžinimo dalimis, nesikreipė į antstolį dėl galimo skolos išieškojimo, o iš karto kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu ieškovas piktnaudžiauja savo padėtimi, nepalikdamas atsakovei galimybės susitarti ir grąžinti skolą, apmokant ją dalimis. Ieškovas nebendrauja su atsakove, o tik nepagrįstai reikalauja dokumentų, verslo planų, todėl nebuvo konstruktyvaus dialogo ir galimybės susitarti.

11.4. Atsakovės teigimu, ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnyje nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nes atsakovė nėra gavusi iš ieškovės įspėjimo dėl bankroto bylos inicijavimo, o į bylą pateiktus pranešimus išsiuntė UAB „Verslo sprendimų sistema“, kuri nėra atsakovės kreditorė.

11.5. Atsakovė pažymėjo, kad laikini finansiniai sunkumai nereiškia, jog atsakovė nepajėgi įvykdyti finansinių įsipareigojimų ieškovei. Teigia, kad iki teismo posėdžio pradžios pateiks dokumentus, pagrindžiančius prievolės ieškovei įvykdymą.

2. Ieškovas VSDFV Panevėžio skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

12.1. Apeliantė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neva įmonei pranešimus dėl bankroto bylos iškėlimo siuntė UAB „Verslo sprendimų sistema“, kuri nėra įmonės kreditorė, todėl skundžiamoje nutartyje ir buvo nurodyta, kad tokių duomenų niekas nepateikė. Apie UAB „Verslo sprendimų sistema“ siųstus pranešimus atsakovė kalba ir atskirajame skunde, tokiu būdu paneigdama savo skundo argumentus dėl nutarties neatitikimo procesinio dokumento turiniui įstatymo keliamiems reikalavimams.

12.2. Apeliantė buvo įregistruota 2017 m. kovo 15 d., o jau nuo 2018 m. vasario mėn. ieškovė jai teikė debeto mokėjimo nurodymus, nes įmonė nemokėjo privalomų įmokų VSDF biudžetui. 2018 m. balanso duomenimis, įmonė yra nemoki. Nuo 2017 m. apeliantės finansinė padėtis tik blogėja, t. y. turtas mažėja, o skolos didėja. Apeliantė neturi ilgalaikio turto, neturi registruoto turto ir tai tik didina riziką kreditoriams atgauti skolas. Apeliantės teiginys apie įmonės ilgus metus trukusią sėkmingą veiklą yra niekinis, nes įmonė vykdo veiklą nuo 2017 m. kovo 15 d. ir turi skolų, kurios viršija balanse nurodytą turto vertę. Įmonėje dirba vienas darbuotojas A. B., kuris nuo 2018 m. spalio 29 d. dirba ir kitoje įmonėje. Apeliantė atsiliepime į ieškinį teigė, kad įsiskolinimą VSDF biudžetui sumokės iki paskirto posėdžio, tuos pačius pažadus nurodo ir atskirajame skunde, tačiau nepateikia įrodymų apie skolos sumokėjimą.

12.3. Ieškovas teisingai ir laiku apskaičiavo socialinio draudimo įmokas, o iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siuntė atsakovei pranešimus apie įmonės skolą, prašė pateikti dokumentus, siekiant nustatyti įmonės mokumą, piniginių srautų judėjimą kasoje ir banko sąskaitose. Visi raštai buvo siunčiami atsakovės buveinės registracijos adresu, tačiau jie nebuvo įteikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis). Šio kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Medjina“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nenustatyta absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, todėl nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

5. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

6. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos, o tik pradelstos įmonės skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).

8. Atskirajame skunde teigiama, kad apeliantės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, ji neturi įsipareigojimų, dėl kurių negalėtų tęsti savo veiklos, o įsiskolinimas ieškovei (2 469,70 Eur) sudaro nedidelę dalį lyginant su atsakovei priklausančiu turtu.

9. Nagrinėjamu atveju apeliantei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „Medjina“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

10. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 29 d. raštu ir vėliau 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus dokumentus (įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, nurodant, kurie įsiskolinimai pradelsti; įmonės balansą 2019 m. kovo 1 d. arba balandžio 1 d.; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus; įmonės nuosavybės ir kitais pagrindais valdomo turto sąrašą, nurodant turto rinkos vertę; atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą ir nuomonę dėl bankroto bylos iškėlimo; kitus įrodymus sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą) ir paskirtą 2019 m. balandžio 19 d. teismo posėdį atidėjo iki 2019 m. gegužės 15 d., suteikdamas atsakovei galimybę pateikti įmonės finansinius dokumentus. Atsakovė pateikė 2018 m. įmonės balansą ir kreditorių sąrašą.

11. Pagal pateiktą 2018 m. balansą atsakovė ilgalaikio turto neturi, trumpalaikis turtas sudaro 1 581 Eur (1 318 Eur – atsargos, (2 900 Eur) – per vienerius metus gautinos sumos), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 17 990 Eur (10 405 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai ir 7 585 Eur – po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai). Šiuos duomenis palyginus su balanse nurodytais praėjusio ataskaitinio laikotarpio – 2017 m., duomenimis, matyti, kad atsakovės turtas sumažėjo (2017 m. sudarė 3 323 Eur, o 2018 m. – 1 581 Eur), o įsipareigojimai padidėjo (2017 m. sudarė 13 562 Eur, 2018 m. – 17 990 Eur). Šio balanso duomenys taip pat rodo, kad tiek 2017 m., tiek 2018 m. atsakovė veikė nuostolingai – nepaskirstyti nuostoliai 2017 m. sudarė 12 739 Eur, 2018 m. padidėjo iki 22 071 Eur. Pagal pateiktą kreditorių sąrašą, atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 18 956,71 Eur. Kreditorių sąrašo duomenys rodo, kad atsakovė kai kurių skolinių įsipareigojimų iš viso nevykdo, o kai kurie įsipareigojimai didėja. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateikti duomenys apie pradelstus įsiskolinimus yra netikslūs ne tik dėl to, kad kreditorių sąraše nėra ieškovės reikalavimo, o skola kreditorei UAB „Joniškio grūdai“ nurodyta mažesnė nei antstolio išieškoma pagal vykdomąjį raštą, tačiau ir dėl to, kad trūksta informacijos apie įsiskolinimų atsiradimo laiką, atsiskaitymo terminus, įsiskolinimų įvykdymo galimybes ir t. t. Taip pat atsakovė nepateikė duomenų apie jai priklausantį turtą – atsargas ir debitorių įsipareigojimus. Pagal VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenis, nuosavybės teise priklausančio registruotino nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto atsakovė neturi. Faktą, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, patvirtina ir ta aplinkybė, jog įmonėje dirba tik vienas darbuotojas (vadovas A. B.), o įsiskolinimas VSDF biudžetui nuolat didėja (ieškinio pateikimo dieną (2019 m. kovo 26 d.) skola sudarė 2 407,12 Eur, o atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo dieną (2019 m. gegužės 29 d.) – 2 518,07 Eur), t. y. apeliantė nemoka privalomųjų įmokų į valstybės biudžetą. Apeliantė teigdama, kad iš esmės neturi įsipareigojimų, dėl kurių negalėtų tęsti savo veiklos, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepasinaudojo savo procesine teise įrodyti, kad yra moki, o pagal byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, kaip pagrindą kelti jai bankroto bylą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

12. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovas VSDFV Panevėžio skyrius nebendradarbiauja su atsakove, nesikreipė į ją ir nesudarė galimybės skolą grąžinti dalimis, o iš karto kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Su šiais teiginiais sutikti nėra pagrindo.

13. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose. VSDF valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai (VSDĮ 19 straipsnio 3 dalis). Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti baudų (išskyrus baudas, skiriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu), neviršijančių 30 tūkst. eurų, išieškojimą iki vienų metų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, neviršijančio 30 tūkst. eurų, mokėjimą iki vienų metų ir priskaičiuotų nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų delspinigių, neviršijančių 30 tūkst. eurų, išieškojimo laiką iki vienų metų, atleisti nuo delspinigių ir baudų, neviršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimo (VSDĮ 34 straipsnio 16 punktas). Pagal teisinį reguliavimą socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo iniciatyvos teisė priklauso draudėjui.

14. Byloje esantys duomenys liudija, kad ieškovas 2018 m. lapkričio 9 d. raštu „Dėl UAB „Medjina“ dokumentų pateikimo“ kreipėsi į atsakovę dėl finansinių dokumentų pateikimo, siekiant įvertinti jos galimybę vykdyti įsipareigojimus, bei prašė jos vadovo pateikti paaiškinimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjimo. Atsakymo į šį raštą iš atsakovės ieškovas negavo. Atsakovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų, kad ji pati savo iniciatyva kreipėsi į ieškovą, siekdama išspręsti pradelstų skolinių įsipareigojimų įvykdymo klausimą. Aplinkybę, kad atsakovė niekada nesiėmė priemonių sumokėti visą skolą ar skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, patvirtina ir tai, jog atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui nuolat didėja.

15. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiama nutartis neatitinka procesinio dokumento turiniui įstatymo keliamų reikalavimų. Šis apeliantės teiginys grindžiamas tuo, kad nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytos faktinės aplinkybės yra nesusijusios su nagrinėjama byla (dėl galimo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei raštus siuntė UAB „Verslo sprendimų sistema“, kuri nėra atsakovės kontrahentė). Šį apeliantės argumentą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstą.

16. Atsakovės atsiliepime į ieškovo pareiškimą iškelti bankroto bylą buvo teigiama, kad ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnyje nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovė nurodė, kad pranešimus dėl bankroto bylos iškėlimo jai siuntė UAB „Verslo sprendimų sistema“, kuri nėra įmonės kreditorė. Įgyvendindamas civilinio proceso kodekso reikalavimą motyvuoti teismo procesinį sprendimą (CPK 270, 291 straipsniai), pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvus dėl šio atsakovės atsiliepime nurodyto argumento, konstatuodamas, kad nei viename byloje esančiame dokumente atsakovės minima bendrovė (UAB „Verslo sprendimų sistema“) kaip ieškovo įspėjimo siuntėja nebuvo nurodyta.

17. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė kitų pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios teisės ar proceso teisės normų pažeidimų, nepateikė duomenų, kurie galėtų paneigti skundžiamoje nutartyje teismo nurodytus faktinius ir teisinius argumentus dėl įmonės nemokumo ir pagrindo iškelti jai bankroto bylą egzistavimo.

18. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis apie atsakovės turimą turtą bei skolas ir teisingai nustatė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, kad atsakovė negali vykdyti prisiimtų įpareigojimų ir yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), todėl pagrįstai ir teisėtai nusprendė dėl bankroto bylos jai iškėlimo.

19. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 27 straipsnį, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina, bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Medjina“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.