Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-03 · Byla Nr. ATP-705-487/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-03
Bylos Nr.
ATP-705-487/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-705-487/2013Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01494-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija: 52.1.; 45.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės specialisto V. K. 2013-01-16 nutarimas Nr. 10N-2259791-13 administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą K. P. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-01-10 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis V. B. surašė K. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-2248239-13 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² str. 2 d. dėl to, kad ji 2013-01-10 apie 19.58 val. Vilniuje, Ozo g. 14, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akseleruodama ir priversdama priekinius ratus prasisukti, tuo pat metu sukinėdama vairą į kairę ir į dešinę, privertė automobilį slysti, tuo kėlė pavojų kitoms transporto priemonėms, stovinčioms aikštelėje bei aplinkiniams praeiviams. Šiais savo veiksmais K. P. pažeidė KET 9 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės specialistas V. K. 2013-01-16 nutarimu (toliau – ir nutarimas) Nr. 10N-2259791-13 K. P. pripažino kalta, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., ir paskyrė 1300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas K. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismo nutarimas priimtas, tinkamai neįvertinus visų nustatytų esminių K. P. inkriminuoto teisės pažeidimo aplinkybių bei nepašalinus prieštaravimų. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn patrauktos K. P. ir jos suinteresuotos liudytojos parodymais. Pažymi, jog pažeidimo fiksavimo metu K. P. nurodė, kad 20113-01-10 automobilio valdymo veiksmai buvo daromi tyčia, siekiant gerinti vairavimo įgūdžius. Anot apelianto, K. P. teisme duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės Nurodo, jog K. P. kėlė pavojų automobilių stovėjimo aikštelėje buvusiems automobiliams bei ten buvusiems asmenims.

Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai neapklausė policijos pareigūno V. B., kuris betarpiškai dalyvavo fiksuojant ir įforminant KET pažeidimą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, įvertinant surinktų įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. P. tyrimo metu su pažeidimu sutiko, nurodydama, kad, norėdama įsigyti vairavimo įgūdžių žiemos metu, privertė automobilį slysti į vieną ir į kitą pusę (b.l. 5), teismo posėdžio metu nurodė, jog manevruodama eismo saugumui pavojaus nekėlė, šalia nebuvo jokių važiuojančių automobilių bei pėsčiųjų.

Administracinio teisės pažeidimo byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad automobilis „Honda Accord“ v.n. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų automobiliui važiuojant iš paskos, važiuoja į priekį vingiuodamas ir už kelių metrų apsisuka bei sustoja. Tačiau iš vaizdo įrašo nėra aišku, ar K. P. vairavo automobilį chuliganiškai, t.y. pažeidė KET reikalavimus dėl chuliganiškų paskatų, kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pažymėtina, kad pati administracinėn atsakomybėn patraukta K. P. kelis kartus skirtingai aiškino šių savo veiksmų priežastis, prieštaravimai nepašalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad, fiksuojant įvykį, jame betarpiškai dalyvavo ir įformino KET pažeidimą policijos vyriausiasis patrulis V. B., kuris teismo posėdyje nebuvo apklaustas.

Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės teismo posėdyje apklausti policijos pareigūną V. B., kuris galėjo realiai matyti bei įvertinti K. P. veiksmų eigą, priežastis ir ar dėl jos veiksmų buvo kilęs pavojus eismo saugumui arba pačios vairuotojos ar kitų žmonių saugumui.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nagrinėjant K. P. patraukimo atsakomybėn pagrįstumo klausimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, dėl ko priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo aktyvus ir nesiėmė visų priemonių byloje esantiems neaiškumams pašalinti, taip pažeisdamas pareigą visapusiškai ir pilnutinai išaiškinti bylos aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė