Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „GURAN“ (toliau UAB „Guran“) ieškinį atsakovui K. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Bodesa“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas nagrinėjimui ieškovo UAB „Guran“ ieškinys atsakovui K. Š., kuriuo ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 3315 Lt skolą, 831,97 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (I t. 1-6 b.l.). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2006 m. spalio mėnesį atsakovas užsakė iš ieškovo UAB „Guran“ 4 plastikinius langus su daline apdaila ir paprašė juos sumontuoti adresu - (duomenys neskelbtini). 2006-10-11 ieškovas sumontavo minėtus plastikinius langus ir išrašė PVM sąskaitą-faktūrą SERIJA GUR Nr. 0001741 atsakovui, o atsakovas priėmė darbus ir prekes, sutiko apmokėti bei pasirašė minėtą sąskaitą. Visa prekių ir darbų kaina siekė 5315 Lt. Atsakovas 2006-09-19 sumokėjo 2000 Lt avansą už ieškovo atliktus darbus ir pateiktas prekes. Jokių pretenzijų dėl pateiktų prekių ir paslaugų kokybės atsakovas nepateikė. Atsakovas delsė pilnai atsiskaityti su ieškovu ir vengia bet kokio kontakto. Ieškovui iki šiol nepavyko atgauti skolos iš atsakovo ir su skolų išieškojimo ir teisines paslaugas teikiančios įmonės UAB „EU-RUS Law Service“ pagalba. UAB „Guran“ direktorė nurodė, kad 2006 m. spalio mėn. atvežus bendrovės darbuotojams montuoti langus sutartu adresu paaiškėjo, kad vienas langas buvo per mažas, nes buvo blogai išmatuotas, atsakovas PVM sąskaitą-faktūrą ir darbų perdavimo aktą atsisakė pasirašyti. Ieškovas, taisydamas trūkumus, pagamino naują didesnį langą ir šį sumontavo nurodytu adresu, naujos PVM sąskaitos-faktūros neišrašė, papildomai už šį didesnį langą iš atsakovo pinigų nereikalavo, ankstesnis langas yra ieškovo sandėlyje (langai gaminami pagal specialius užsakymus paprastai negali būti panaudojami kitur). Atsakovas nei faktūros nei darbų perdavimo akto nepasirašė, vengė bendrauti su ieškovu, likusių pinigų pagal faktūrą neapmokėjo iki šiol, į ieškovo ofisą kaip buvo žadėjęs nebuvo atvykęs, nuolat neturėdavo laiko. UAB „Guran“ direktorė posėdžio metu pažymėjo, kad ši bendrovė gauna sertifikuotus stiklų paketus, profilius, pagal galiojančius aktus neprivalo sertifikuoti kiekvieno lango (kaina apie 10 000 Lt), Lietuvoje lieka tik apie 10 proc. šios bendrovės gaminamos produkcijos, kita eksportuojama, bendrovė jau nebevykdo valstybinių užsakymų, kur sertifikavimas privalomas. Jei užsakovas pageidauja sertifikavimo, jis prieš užsakant gaminius turi tai nurodyti, šiuo atveju atsakovas to nepadarė. Atsakovas, naudodamasis langais šešis metus, atsiliepime nurodytus nekonkrečius trūkumus galėjo pastebėti bei pareikšti savalaikęs pretenzijas. Apie langų trūkumus ir neva nekokybiškai atliktus darbus atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas tik kai ieškovas kreipėsi į teismą, kas rodo įstatyme nustatyto bendradarbiavimo principo su ieškovu nesilaikymą. Pažymėjo, kad jau yra pasibaigusi penkerių metų garantinis terminas, kuris numatomas standartiškai sudarant sutartis, reikšti bet kokias pretenzijas. Tiek atsakovas, tiek jo šeimos nariai ne kartą anksčiau kreipėsi į ieškovą dėl langų, šiems yra pagaminta langų maždaug už 100 000 Lt, jei ieškovas netinkamai vykdytų atsakovo užsakymus, atsakovas ar jo šeimos nariai pakartotinai nesikreiptų į ieškovą.

Tretysis asmuo UAB „Bodesa“ savo nuomonės dėl ieškinio nenurodė, prašė juos pašalinti iš bylos nagrinėjimo kaip įtrauktus trečiuoju asmeniu nepagrįstai, prašo priteisti šios bendrovės patirtas išlaidas, vykdant teismo nurodymus įvertinti ginčo langus. 2004-01-02 tarp ieškovo UAB „Guran“ ir UAB „BODESA“ buvo sudaryta sutartis, remiantis kuria UAB „BODESA“ įsipareigojo gaminti stiklo paketus ieškovui, o ieškovas įsipareigojo paketus priimti ir sumokėti už juos (I t. 128-131 b.l.). 2006-10-06 ieškovas pateikė UAB „BODESA“ užsakymą Nr. PAS/276 stiklo paketų gamybai. UAB „BODESA“ pagamino ir pardavė stiklo paketus ieškovui, ar pagal šį ieškovo užsakymą pagamintus ir parduotus stiklo paketus ieškovas panaudojo ginčo languose, nėra žinoma, nes stiklo paketai nebūdavo gamintojo kaip nors žymimi. Iš ieškovo nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl stiklo paketų kokybės bei šioje byloje ieškovas neginčija bei negrindžia savo reikalavimų dėl stiklo paketų kokybės. Jokie teisės aktai nenumato UAB „BODESA“ atsakomybės ar pareigos kontroliuoti, kur stiklo paketus panaudojo, ar panaudoja ir/ar kaip panaudoja stiklo paketų pirkėjai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis ir šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo mėn. atsakovas kreipėsi į UAB „Guran“, kad ji pagamintų ir sumontuotų 4 vnt. plastikinius langus adresu (duomenys neskelbtini), nes dalį namo langų anksčiau jau buvo daręs ieškovas. Ieškovas pateikė atsakovui rašytinį pasiūlymą, kuriame nurodyti langų išmatavimai ir kiekvieno kaina su PVM, kur kaip nurodė UAB „Guran“ direktorė langų užsakymą priėmusi vadybininkė pritaikė užsakovui nuolaidą ir nurodė mokėtiną už langus bendrą 5000 Lt sumą su montavimu plius 315 Lt už dalinę apdailą (I t. 132-133 b.l.). Rašytinė sutartis, kaip patvirtino abiejų šalių atstovai, nebuvo sudaryta. 2006-09-19 pagal kasos pajamų orderį Nr. CUB 0001390 atsakovas sumokėjo ieškovui 2000 Lt dydžio avansą už langus (I t. 9 b.l.), po kurio ieškovas ėmėsi atsakovo užsakymo pagaminti ir sumontuoti atsakovo nurodytu adresu langus. Tai patvirtina, kad šalių susitarimas tarp šalių buvo tiek dėl langų ir montavimo darbų su daline apdaila kainos, tiek dėl darbų užduoties ir apimties, tiek dėl darbų atlikimo vietos, tiek, kad darbai bus atliekami iš ieškovo medžiagos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.644 str. 1 d., 6.648 str., 6.653 str.). Buvo visi esminiai sutarties sudarymo elementai (CK 6.154 str., 6.156 str., 6.159 str., 6.162 str.). Dėl darbų atlikimo terminų ir apmokėjimo tvarkos šalys atskirai nebuvo sutarusios. Tokiu atveju už atliktus darbus užsakovas privalo apmokėti po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą (CK 6.676 str. 2 d.). Byloje ginčo dėl to, kad rangovas nesavalaikiai pagamino ir sumontavo atsakovui langus, nėra.

Įstatymas nustato pareigą sutarties šalis tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str. 6.205 str. 6.256 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant kreditoriaus pareikalavimo įvykdyti prievolę per nustatytą terminą neįvykdymą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 str.1 d. 4 p., 6.205 str.).

2006-10-11 ieškovo darbuotojai sumontavo minėtus plastikinius langus ir išrašė PVM sąskaitą-faktūrą SERIJA GUR Nr. 0001741 atsakovui (I t. 8 b.l.). Faktūra galiojanti ir nėra teismine tvarka nuginčyta. Atsakovas patvirtino, kad ieškovo darbuotojai sumontavo minėtus plastikinius langus jo nurodytu adresu, tačiau jo teigimu minėtos faktūros iki šiol neapmokėjo ir darbų perdavimo akto nepasirašė dėl tariamai nekokybiškų langų ir jų montavimo darbų. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad dėl apmokėjimo už langus ieškovas ne kartą kreipėsi į jį. Atsakovas neapmokėjo 2006-10-11 faktūros ir po raštiško ieškovo įspėjimo (I t. 93 b.l.). Nepaisant to, kad procesiniuose dokumentuose atsakovas teigė, kad nei šios faktūros, nei atliktų darbų perdavimo akto ieškovas jam nepateikė (I t. 37, 100 b.l.), tačiau atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis montuojant langus buvo, tačiau atsisakė pasirašyti faktūrą ir darbų perdavimo aktą, nes vienas trikampis langas buvo per mažas. Kaip nurodė ieškovo bendrovės direktorė, kadangi jų darbuotojas klaidingai išmatavo šį langą, ieškovas savo iniciatyva šį trūkumą tą patį mėnesį (maždaug per savaitę) pašalino, pagamindamas ir sumontuodamas reikiamo dydžio langą, faktūros neperrašydamas ir papildomai už didesnį langą iš atsakovo pinigų neprašydamas. Tai atitinka tiek nacionalinių (CK 6.665 str. 2 d.), tiek tarptautinių aktų reikalavimus (1999-05-25 Europos Parlamento ir Tarybos minimalaus derinimo direktyvos 1999/44/EB „Dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų“ 3 str.). Atsakovas neginčija, kad tiek faktūroje nurodyti kiti tris langai, tiek pataisytas langas buvo sumontuoti atsakovo nurodytu adresu. Kad sumontuoti 2006-10-11 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų išmatavimų langai (išskyrus trikampį faktūroje 1060X930 mm, faktiškai 2055X930 mm) patvirtino ir UAB „BODESA“ atstovas, pateikdamas teismui papildomą 2012-10-05 raštą, kurios darbuotojai, vykdydami teismo pavedimą buvo atvykę į vietą patikrinti langų (II t. 17-19, 21, 28). Atsakovas nenurodo, kad skiriasi pirmojo ir antrojo namo, adresu Vilkaviškio g. 61, Šiauliuose, langų profiliai ar spalva. Taip pat iš atsakovo pateiktų minėto namo nuotraukų, pridėtų kartu su antstolio T. U. faktinių aplinkybių 2012-02-21 konstatavimo protokolu, matyti, kad yra namo antrame aukšte sudėti visi tos pačios spalvos, to paties profilio langai (I t. 103 b.l.). Reikia pažymėti, kad šalys tarėsi tik dėl dalinės apdailos. Atsakovas savo teiginių, kad dalinė apdaila nebuvo pilnai atlikta, nekonkretizavo ir neįrodė nurodant kokių konkrečių langų apdaila kokiu būdu nebuvo pilnai atlikta. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad per šešis metus pilna apdaila nebuvo atlikta nė vieno lango. Kad pilną apdailą turėtų atlikti ieškovas šalys nesitarė, taip pat nėra duomenų, kad šalys būtų sutarę, kad ieškovas pastoviai garantiniu laikotarpiu vykdys langų sureguliavimą, pastoviai tvarkys dalinę langų apdailą (juosteles). Per tokį ilgą laikotarpį naudojami langai ir apdailos juostelės turėjo iš dalies nusidėvėti, todėl atsakovo akcentuojami antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti galimai atsiradę apdailos trūkumai, klibėjimai, galimai atsirado po langų sumontavimo. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalių santykiai po langų sumontavimo buvo ir iki šiol yra priešiški, su ieškovu nebuvo bendradarbiaujama, todėl vykdyti raštu šalių nesutartą pastovią langų priežiūrą garantiniu laikotarpiu būtų sudėtinga.

Reikia pažymėti, kad remiantis bylos medžiaga, šalių ir jų atstovų paaiškinimais tarp ieškovo ir atsakovo nuo 1997 m. buvo susiformavę ilgalaikiai prekybiniai, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai, atsakovas tiek savo asmeniniams, tiek jo šeimos, tiek jam priklausančių juridinių asmenų poreikiams daugelį metų užsakinėjo ieškovo tiekiamus langus bei langų montavimo paslaugas (I t. b.l. 47). Šias aplinkybes patvirtina ieškovo kartu su procesiniais dokumentais pateikti priedai (I t. 47-49, 52-92 b.l.). To neginčijo ir atsakovas teismo posėdžio metu, kuris be to patvirtino, kad tik pavieniais atvejais jis būdavo nepatenkintas ieškovo gaminiais ir darbais, - kažkada buvusius restorane tariamai nekokybiškų langų trūkumus po atitinkamos vartotojų teises ginančios valstybinės institucijos įsikišimo ieškovas yra ištaisęs. Kai atsakovas užsakinėjo iš ieškovo maždaug prieš ketverius metus pirmojo aukšto namo, adresu (duomenys neskelbtini), langus, atsakovui buvo išaiškinta, kad užsakant likusius langus namui stiklo atspalvis gali skirtis, be to, langų montuotojas gali net neturėti tokio pat profilio langų (I t. 134 b.l.). Taigi, atsakovas, ne vienu metu užsakęs namo langus prisiėmė riziką, kad gali skirtis langų atspalviai. Tiek UAB „Bodesa“ teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tiek jos atstovas teismo posėdžio metu, taip pat liudytojai patvirtino, kad negalima konstatuoti, kad pirmojo ir antrojo namo aukštų langų atspalviai skiriasi, o po kurio laiko užsakius langus, stiklo paketo atspalviai gali skirti, nes pagaminti ne vienodu laiku.

Tiek iš UAB „Bodesa“, tiek iš atsakovo atstovo posėdžio metu pateiktos minėto namų langų apžiūros, atliktos atestuoto konstruktoriaus A. S., konstatuota, kad objekte nėra atsakovui išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje SERIJA GUR Nr. 0001741 nurodyto trikampio lango 1060X930 mm. Šis ieškovo iniciatyva pakeistas langas yra per platus esamai lango angai išorės sienoje, kas trukdo įrengti šio lango apdailą iš vidaus, nes ją įrengus lango atidarymas gali tapti neįmanomu.

Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, įstatymas numato užsakovui teisę pasirinkti jo pažeistų teisių gynimo būdą, atitinkamai reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, arba atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 str. 1 d.). Atsakovas 2006-10-11 ieškovo darbuotojams sumontavus langus ir nustačius, kad vienas jų neatitiko išmatavimų, kaip matyti iš šalių paaiškinimų pasinaudojo savo teise reikalauti pašalinti šio lango trūkumus. Ar šio lango trūkumai buvo pašalinti tinkamai yra vertinimo dalykas.

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo negu kad jų nebuvo.

Teismas, įvertinęs tiek byloje esančią medžiagą, tiek šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad ieškovas netinkamai pašalino PVM sąskaitoje-faktūroje SERIJA GUR Nr. 0001741 nurodyto trikampio lango 1060X930 mm trūkumus, faktiškai įdėtas didesnis langas yra su trūkumais, nes per didelis, atsakovas negali jo naudoti pagal paskirtį (CPK 185 str.). Ieškovas šio lango trūkumų tinkamai nepašalino, kainos atitinkamai nesumažino, faktūros neperrašė, faktiškai įdėdamas kitą langą, dėl ko tarp šalių iki šiol yra ginčas (taip pat dėl langų atspalvių), todėl teismo vertinimu atsakovas yra atleidžiamas nuo pareigos ieškovui apmokėti už šį langą, ir ieškovo ieškinys dalyje dėl 762,71 Lt su PVM (viso 900 Lt) priteisimo yra atmestinas (I t. 8 b.l.).

2006 m. Europos standartas, įpareigojantis ant stiklo paketų rėmelių nurodyti informaciją apie gaminį, langų pagaminimo ir montavimo atsakovui metu dar nebuvo įsigaliojęs, ką patvirtino ir liudytojas, atvykęs į minėtą objektą tikrinti langų, be to, atsakovas užsakinėjo langus savo poreikiams, kaip pripažino užsakymo metu nepareikalavęs iš ieškovo langų sertifikatų kaip iš patikimos vokiečių firmos, tai nebuvo valstybinės įstaigos užsakymas, todėl nesutiktina su atsakovo atstovo teiginiais, kad šiuo atveju buvo privalu sertifikuoti langus. Be to, šį ženklinimą jei toks ir buvo per šešis metus atsakovas galėjo ir pašalinti. Šis ženklinimas turėjo išlikti langų garantinio galiojimo laikotarpiu (STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ 35 p., 36 p.), kuris šiuos atveju jau yra pasibaigęs. Taip pat reikia pažymėti, kad atsakovas nėra pateikęs teismui jokio rašytinio reikalavimo ieškovui pašalinti konkrečius kitus langų trūkumus. Pažymėtina ir tai, kad yra pasibaigę visi protingi garantiniai terminai nuo langų atsakovui pagaminimo ir sumontavimo šalinti kitus langų ar jų montavimo darbų trūkumus (CK 6.666 str. 1 d. – 3 d.). Įvertinus šalių ir jų atstovų paaiškinimus ir bylos medžiagą nenustatyta, kad kitų PVM sąskaitoje-faktūroje SERIJA GUR Nr. 0001741 nurodytų langų atsakovas negalėjo ar negali naudoti pagal paskirtį, kad šie langai turėjo kitų esminių trūkumų atsakovas neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str.). Atspalvių galimas neatitikimas skirtingu laikotarpiu užsakytų langų adresu Vilkaviškio g. 61, Šiauliuose, yra pateisinamas ir tai nelaikytina langų trūkumu, atsakovas prieš mokant avansą ir priimant ieškovo pagamintus langus su jų montavimų nepareikalavo rašytinės sutarties sudarymo, kur tiksliai nurodytų rangovui užduotį tiek dėl atspalvių, tiek dėl sertifikatų, tiek dėl apdailos detalių. Užduotį dėl to paties langų profilio ir tos pačios spalvos rangovas įvykdė. Teismas, visa tai įvertinęs konstatuoja, kad atsakovas privalo mokėti už kitus faktūroje nurodytus langus, jų dalinę apdailą ir montavimo darbus, todėl ieškovo ieškinys dėl 3741,53 Lt su PVM (viso 2415 Lt) priteisimo yra tenkintinas.

Už nesavalaikį prievolių vykdymą ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo jo paskaičiuotas 831,97 Lt dydžio palūkanas, taip pat 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., I t. 1-6 b.l.). Už kokį konkretų laikotarpį palūkanas skaičiuoja ieškovas nekonkretizuoja nei procesiniuose dokumentuose nei jo atstovai teismo posėdžio metu, yra tik nurodyta, kad sąskaitoje-faktūroje numatytas darbų apmokėjimo terminas 2006-10-16. Palūkanų skaičiavimo laikotarpio nesimato ir 2011-09-21 prie ieškinio pridėtame pranešime dėl įsiskolinimo (I t. 11 b.l.). Ar nuo šio termino palūkanas skaičiuoti ir iki kokio laikotarpio paskaičiuota ieškinyje nurodyta palūkanų suma nėra aišku. Be to, atsakovas procesiniuose dokumentuose pastebėjo, kad palūkanų taikymui yra numatytas 5 metų senaties terminas (CK 1.125 str. 9 d., I t. 38 b.l.), nors senaties termino taikymo dėl šio ieškovo reikalavimo tiesiogiai teismui nereiškė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu. Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Kadangi atsakovas senaties dėl palūkanų reikalavimo neprašo taikyti, todėl teismas šio reikalavimo nesprendžia. Vadovaujantis CPK įtvirtintu rungimosi principu kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, reikalavimą priteisti nurodyto dydžio palūkanas, nurodant konkretų laikotarpį už kurį jos paskaičiuotas, yra ieškovo pareiga, šios pareigos ieškovas neįvykdė, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį ieškovo reikalavimą.

Kadangi atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už jam pagamintus ir sumontuotus langus, ieškovas pagrįstai prašo teismo priteisti iš atsakovo 5 proc. procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl šios iš atsakovo yra priteistinos. Palūkanos skirtos minimaliems ieškovo nuostoliams padengti (CK 6.261 str.).

Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo ieškinys, atsižvelgiant į ieškinio sumą (4146,97 Lt) yra patenkintas 58,24 proc.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 124 Lt žyminio mokesčio (I t. 7 b.l.), pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad viso turėjo 1000 Lt atstovavimo išlaidų, kurios atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius (I t. 114, 135-141 b.l.), taip pat 400 Lt teisinės pagalbos (ne advokato ar jo padėjėjo) išlaidų, 5,10 Lt pašto išlaidų (I t. 12-14, 94, 95-97 b.l.). Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 72,22 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.), 582,40 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 98 str. 1 d.), 232,96 Lt kitų teisinės pagalbos išlaidų, 2,97 Lt pašto išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.), viso 890,55 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad viso turėjo 2186,10 Lt atstovavimo išlaidų, kurios atitinka minėtose Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, 300 Lt išlaidų už antstolio paslaugas (I t. 39-40, 116-121, 122 b.l.). Kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovo priteistina atsakovui dalis jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 912,92 Lt atstovavimo išlaidų ir 125,28 Lt išlaidų už antstolio paslaugas, viso 1038,20 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Šioje bylinėjimosi išlaidų taip pat turėjo tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB “Bodesa”, į procesą įtrauktas kaip turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, be to, kurio darbuotojai kaip langų gamybos specialistai buvo įpareigoti pateikti teismui nešališkas išvadas byloje kilusiais klausimais, teismui vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais atsisakius skirti atsakovo atstovo prašytą langų ekspertizę. Kartu su atsiliepimu UAB “Bodesa” pateikė rašytinius įrodymus, kad šios bendrovės darbuotojams E. Š., R. M. ir V. L., vykusiems teismo pavedimu į nurodytą objektą, kad atsakyti į nurodytus klausimus, už sugaištą jų darbo laiką išmokėta viso 548,21 Lt. Trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos proceso šalių proporcingai jų patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, t.y. UAB “Bodesa” naudai iš ieškovo priteistina 228,93 Lt šio trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo 319,28 Lt šio trečiojo asmens ryšium su bylos nagrinėjimu turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p.).

Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš proceso šalių priteistina valstybės biudžetui: iš ieškovo 6,89 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš atsakovo 9,61 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 str., 270 str., 284 str .1d. 430 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 2415 Lt (du tūkstančius keturis šimtus penkiolika litų) skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 2415 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-01-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 890,55 Lt (aštuonis šimtus devyniasdešimt litų ir 55 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „GURAN“, į.k. 110739478, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „GURAN“, į.k. 110739478, 1038,20 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis litus ir 20 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „GURAN“, į.k. 110739478, 228,93 Lt (du šimtus dvidešimt aštuonis litus ir 93 centus) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB “Bodesa”, į.k. 145241220, naudai.

Priteisti iš atsakovo K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 319,28 Lt (tris šimtus devyniolika litų ir 28 centus) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB “Bodesa”, į.k. 145241220, naudai.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „GURAN“, į.k. 110739478, valstybės naudai 6,89 Lt (šešis litus ir 89 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,61 Lt (devynis litus ir 61 centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.