Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas: Panevėžio apygardos teismo 2006-10-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-03-18 nutartimi A. K. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 17 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, nustatant baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte – per lygtinio paleidimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. K. 2013 m. birželio 23 d., apie 19.30 val. prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė ranka V. S. vieną smūgį į pilvą, tuo padarė dvylikapirštės žarnos srityje adventicijos (jungiamojo audinio sluoksnio) įplyšimą ir kraujosruvą, dėl ko nuo šio pilvo sumušimo įvykus nukraujavimui į pilvo ertmę, nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė V. S..

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2013-06-23 nuėjo į parduotuvę, nusipirko cigarečių ir žiebtuvėlį. Eidamas iš parduotuvės matė, kad už durų stovi S.. Jis (V. S.) jį užkalbino. Pasakė, kad reikia pinigų. Jis pasakė S., kad tikrai pinigų neturi, kad pas iš A. pasiskolino 5 Lt. Norėjo eiti, S. jį stvėrė už riešo, laikė ir sakė „turi, duok“. Liepė S. eiti velniop, norėdamas nuo jo išsisukti bakstelėjo kumščiu į pilvą. Jis (V. S.) nuėjo į vieną pusę, jis nuėjo pas brolį, prie garažo. Atvažiavo A. K.. Išgėrė gal po 1,5 stiklinės alaus ir išsiskirstė. S. po to matė tame pačiame kieme, prie pat laiptinės. Po kiek laiko tai buvo, nežino. Paklausė, ar gavo pinigų. Jis burbtelėjo kažką, nesuprato. Ryte atsikėlė, sugalvojo nuvažiuoti iki brolio, nuvežti pagirių. Užlipo pas brolį. Beeinant sutiko V., kuri pasakė, kad jis nagus prikišo. Pavadino ją „gluše“ ir nuėjo toliau. Ar jos klausė, kas čia buvo, neatsimena. Jis metė repliką „tai ką, Mataitį užmušiau ir tą“. Nepatikėjo tuo, ką ji pasakė. Sutiko A. K., kuris pasakė, kad S. „užbombino“. Buvo nuteistas kitoje byloje, kur pagrindinis liudytojas buvo velionis. Jis ir ten buvo nekaltas. Piktumo S. nejautė. S. už jį žymiai aukštesnis ir žymiai jaunesnis, jo jokiu būdu neįveiktų. Jo ūgis yra 1,71 m.

Kaltu neprisipažįsta, nes S. nemušė. Jis jam tik bakstelėjo. Neneigia, kad bakstelėjo jam į pilvą, tačiau nemano, kad nuo jo bakstelėjimo pasidarė toks sužalojimas. Gal jis į dviračio vairą kur bakstelėjo. Jis neturi jėgos tokiam smūgiui. Yra invalidas. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. K. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta.

Iš 2013-06-27 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (l t., 187-189 b.l.) matyti, kad A. K., dalyvaujant statistui, parodė kad V. S. sudavė kumščiu į viršutinę pilvo dalį, centre, po krūtine.

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad V. S. buvo jo brolis. Jam birželio 24 d., 9.40 val. paskambino brolio sugyventinė V. ir pranešė, kad brolis miręs. Nuvažiavo pas brolį į namus, rado brolį sėdintį ant taburetės, pasirėmusį į kriauklės spintelę. Jis buvo visas šlapias, sustingęs, be gyvybės ženklų. V. sutiko namo laiptinėje. Kai atvyko, šalia A. V. buvo J.. V. jam aiškino, kad atsikėlus ryte rado S. sėdintį, prie jo prisilietė, jis buvo šaltas. Policijoje apklausiant davė teisingus parodymus. Plytelę, kurią matė brolio rankoje, policijos pareigūnams pateikė, pateikė 2 plyteles.

Paskutinį kartą su broliu bendravo ketvirtadienio vakare. Jis skambino, sakė išvežti iš jo buto V., nenorėjo su ja gyventi. Jis skundėsi, kad ji puldinėja prieš jį su peiliu. V. anksčiau buvo sužalojusi brolį. Tai vykdavo, kad ji būdavo neblaivi. Ji labai daug ir nesaikingai vartodavo alkoholinių gėrimų, tada ir iškildavo tas agresyvumas. Kad ji būtų namuose agresyviai nusiteikusi, jam neteko matyti, bet šiaip nuo jos klyksmo skambėdavo pusė gyvenvietės. Brolis prieš ją rankos nekeldavo. Jie gyvendami vieną dieną susipykdavo, kitą dieną susitaikydavo, todėl į tai labai nereagavo, liepė pačiam susitvarkyti savo problemas.

Palaiko civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti 4069 Lt sumai. Jį sudaro laidojimo išlaidos: pašarvojimas, šaldytuvo, išvežimo išlaidos, karstas. Jam buvo suteiktos 5 neapmokamos išeiginės dienos ir jis patyrė nuostolį, nes nedirbo tomis dienomis. Dėl duobės iškasimo, šarvojimo salės nuomos ir giesmininkų patvirtinančių dokumentų neturi. Taip pat prašo priteisti civilinį ieškinį 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jį sudaro brolio netektis. Su broliu daug ką veikdavo, nuo mažens kartu užaugo. Bendraudavo.

Liudytojas R. K. parodė, kad yra Panevėžio rajono PK KP vyriausiasis tyrėjas. 2013-06-26 (duomenys neskelbtini) kaime buvo įvykdytas nužudymas. Pradžioje buvo sulaikyta moteris, bet paskui, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, su kolega sulaikė kaltinamąjį. Atvežus jį į policijos komisariatą, pokalbio metu, kol tyrėja ruošė procesinius dokumentus, jo paklausė, kas įvyko tarp jo ir to žmogaus, kurio nebėra. Jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kaime jis nešėsi alų, prie jo priėjo vyriškis, paprašė alaus. Jis nedavė to alaus ir sudavė smūgį tam vyriškiui į pilvą, į saulės rezginį. Paprašius parodyti, kaip jis trenkė, jis sėdėdamas ant kėdės parodė, kaip tą smūgį atliko. Jis atžagaria ranka sudavė smūgį į šalia esančią kėdę. Žinodamas žmogaus amžių, buvo nustebintas, kad jis su tokia jėga sudavė tokį smūgį. Jį sulaikius, jis turėjo prie savęs 4000 Lt. Jis pasakė, kad jis įkalinimo įstaigoje praleido 8 metus ir jam per tą laiką susikaupė kažkokie pinigai. Jis, pasiėmęs tuos pinigus, važiavo iš Panevėžio.

Liudytojas L. K. parodė, kad tuo metu dirbo operatyvinėje grupėje, apžiūrinėjo įvykio vietą, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Matė lavone pažeidimą galvos srityje. Kai nufotografavo lavoną, matė nuotraukoje pas jį rankoje plytelę. Ta plytelė nebuvo suspausta, ji laisvai stovėjo. Kai lavoną nufotografavo, jį pastūmė į priekį, kad pažiūrėti, ar nėra pažeidimų ant kūno, nugaros. Ta plytelė, ko gero, nuslydo arba pasiliko ant to krašto, arba įkrito į kriauklės vidų. Kai lavoną atgal pastatė, tos plytelės jau nepastebėjo, neužfiksavo ir neaprašė. Paprasčiausiai pamiršo tą dalyką padaryti. Ant rankų jokių pažeidimų nematė, kraujo buvo tik 2 lašai ant grindų, ant plytelių kraujo nebuvo, pažeidimai buvo tik galvoje, dėl to tos plytelės ir nepaėmė. Kažkokia moteriškė įvykio vietoje buvo. Ji sakė, kad vyras parėjo, jam buvo bloga. Tas lavonas buvo visas šlapias. Grindys buvo šlapios, ar ten plauta buvo, ar vanduo išlietas. Ar buvo kibiras ant grindų, nepamena. Virtuvės grindys buvo lengvai drėgnos. Ten nebuvo labai šlapia, nes kitaip būtų buvę slidu. Nemano, kad žmogus buvo apipiltas virtuvėje. Jo galva, plaukai buvo šlapi, kelnės buvo šlapios. Kibiras ant jo negalėjo užvirsti, nes virtuvėje nebuvo tiek daug vandens. Prieškambaryje buvo medinės grindys, jos buvo šlapesnės. Atrodė tarsi jos būtų plautos ar valytos. Virtuvėje buvo 2 dėmelės kraujo. Daugiau niekur kraujo nebuvo. Pėdų nesimatė. Pamačius galvoje žaizdas, ieškojo įrankio, su kuo būtų jos padarytos. Nieko nerado. Ar jis pats griuvinėdamas galėjo pasidaryti tas žaizdas, negali atsakyti. Ten buvo prakirsta oda, apdžiuvusios žaizdos.

Liudytojas V. J. K. parodė, kad 2013-06-23 prie savo garažiuko buvo sutikęs brolį A. K.. Pasakė, kad eina cigarečių nusipirkti. Buvo dar pusbrolis A. K.. Jie buvo trise prie to garažiuko. Pusbrolis atsinešė litrą alaus. Išgėrė. Tada nuėjo nusipirkti cigarečių. Grįžęs pasakė, kad susimušė su S.. S. su dviračiu atvažiavo, pamojo jiems su kumščiu ir įėjo į kambarį. Ryte pamatė, kad atvažiavo greitoji. Išlipo felčerė, pasakė, kad S. negyvas. Jis įėjo pro duris, pasižiūrėjo. Jis sėdėjo ant taburetės, atrodė, kad miega. Buvo su vienom kelnaitėm.

Liudytoja K. K. parodė, kad 2013-06-23 visą dieną prasėdėjo kieme. Buvo ir V. S.. Kažkurią valandą atvažiavo prie parduotuvės A. K.. Jį pamatė prie parduotuvės. V. atsistojo, nuėjo prie jo pasikalbėti. Ką jie kalbėjo, negirdėjo. Pamatė, kaip A. sudavė V. niuksą į pilvo sritį, V. kažkiek linktelėjo į priekį. Ar tai nuo smūgio, nežino. Į kurią vietą buvo tiksliai suduota, ji nematė, jai V. užstojo su nugara. V. apsisuko, atėjo, atsisėdo ant suoliuko, atsirėmęs alkūnėmis į kelius. Paklausė jo, ko jis taip sėdi, gal jam ką skauda. Jis nieko neatsakė, atsikėlė ir nuėjo namo. Iki to laiko jis bendravo, po to nebekalbėjo. Kai V. sugrįžo, veido spalva nebuvo pasikeitusi, gal tik kažkiek paprakaitavęs. Nuo suoliuko iki S. namo laiptinės niekas vaizdo neužstoja, ten yra pieva. Kaip jis įėjo į savo laiptinę, matė. Nugriuvęs jis nebuvo. Prie jo niekas nebuvo priėjęs. Ant to suoliuko jie ilgai sėdėjo, kol sutemo. Išeinant iš namo, daugiau jo nematė. Prie parduotuvės sėdėjo ji, jos vyras, V. S.. Kitą dieną atsikėlė, vyras pasakė, kad S. miręs. Įvykis įvyko vakarop, prieš parduotuvės uždarymą. Parduotuvė dirba iki 20 val. Gali būti, kad tai buvo 19.30 val.

Iš 2013-11-15 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja K. K. parodė vietą prie parduotuvės, kurioje A. K. sudavė smūgį V. S., parodė vietą, kur sėdėdama matė A. K. smūgį ranka V. S., parodė kaip jos atžvilgiu stovėjo A. K. ir V. S., parodė, kur po gauto smūgio nuėjo V. S. (l t., 68-72 b.l.).

Liudytoja A. V. parodė, kad su V. S. kartu gyveno. 2013-06-23 V. išėjo iš namų apie 7.30 val., visą dieną jo nematė. Kiek žino iš aplinkinių, jis važinėjo visur su dviračiu, grižo vakare apie 20.30 val. Buvo gerokai išgėręs, dviratį sunkiai įsivedė. Buvo susiėmęs už pilvo. Atsisėdo miegamajame ant lovos, pasakė „man bloga, mane K. sumalė“. Jis grįžo tikrai nesužalotas. Ant veido jokių sumušimų pas jį nepastebėjo, todėl ir nepatikėjo, kai pasakė, kad jį K. sumalė. Sėdėdamas pradėjo šlapintis. Paskui pradėjo tuštintis. Miegamajame buvo ne koks kvapas, todėl pasiėmė pagalvę, kaldrą, nuėjo miegoti į salioną. V. brazdėjo, kėlėsi, gal 3 kartus stipriai griuvo, prašė vandens gerti. Buvo pikta, todėl jam pasakė „eik prie parduotuvės, gal duos dar alaus atsigerti“. Tada matomai jis pats ėjo, nes girdėjo kaip virtuvėje nugriuvo kibiras. Kibiras su vandeniu stovėjo sukant iš koridoriaus į virtuvę, prie skalbimo mašinos, ant taburetės. Kibiras buvo išverstas, gulėjo ant žemės, prie pat sienos. Visas koridorius buvo šlapias, visas vanduo buvo išverstas. Tarp koridoriaus ir virtuvės slenksčio nėra, tik tokia geležinė juostelė. Vanduo buvo ir koridoriuje, ir virtuvėje, nes koridorius ir virtuvė yra vienas tarpas, kibiras gulėjo tiesiai į durų pusę, visas vanduo ir išbėgo. Ji pati nieko netvarkė. Jau buvo prietema, salione laikrodžio nėra, kai viskas nutilo. Galėjo būti apie 23 val. Tada ji ir užmigo. Išeiti niekur jis negalėjo, lauko durys buvo užrakintos. Prabudo ryte, apie 8.30 val., einant pro miegamąjį, ten stiklinės durys, pamatė tuščią lovą. Pamatė negyvą S. sėdintį virtuvėje su glaudėm ir maike prie kriauklės pasirėmusį ant kriauklės ir laikantį rankoje apdailos plytelę. Jai buvo šokas, išsigando, bėgo skambinti greitajai, paskambino S. broliui, pasakė, kad rado sustingusį. Paskambino savo pusseserei J. G.. Ji atėjo su kaimyne S.. G. į kambarį nėjo, tik S. buvo užėjusi. Atvažiavo greitoji. Felčerė pasakė, kad nieko negali tiksliai pasakyti, nes per daug sustingęs. Kai ji ir jos pusseserė stovėjo prie laiptinės, iš tos pačios laiptinės išėjo K. A., nes toje pačioje laiptinėje, antrame aukšte, gyvena jo brolis. Stabtelėjo prie jų, paklausė, kas čia buvo. Pasakė „sužinosi, kas buvo, nes ir tavo nagai prikišti“. Kadangi kieme buvo susirinkę žmonės, buvo V. K. atėjęs, ji girdėjo, kaip K. pasakė, kad A. smogė S. į pilvą. A. buvo išgėręs, nueidamas pasakė „tai ką, galvoji M. užmušiau, tai ir tave užmušiu, kvaiša tu“. Nuėjo tolyn, link brolio garažo. Atvažiavę policijos pareigūnai sulaikė ją 2 paroms. Po 1,5 paros grįžo.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2013-06-23 išgėrinėjo kieme. Ten buvo daug žmonių, tame tarpe V. S.. Vakare, prieš 20 val., pasirodė A. K.. V. atsistojo nuo suoliuko, pasakė, kad eina pasiskolinti iš jo 5 Lt, priėjo prie jo. Jam pinigų niekas nedavė. A. nedideliu mostu bumptelėjo S. į pilvą. Po to bumptelėjimo A. nuėjo į parduotuvę. Išeinančio iš parduotuvės, jo nematė. V. po to gauto smūgio grįžo, atsisėdo ant suoliuko, pasėdėjo. Jis buvo išpiltas prakaito, sėdėjo alkūnes pasidėjęs ant kelių. Nesakė, kad kas nors jam skauda. Apie 20.30 val. nuėjo namo. Ėjo negriuvinėdamas. Tas bumptelėjimas buvo į pilvą, į saulės rezginį. Gavo smūgį į pilvą, tačiau ten nebuvo tokio smūgio, kad ryte rasti žmogų negyvą. Rėkavimų, stumdimosi nebuvo nei iš vienos pusės, nei iš kitos. Jie labai greitai išsiskyrė. Dėl ko buvo suduotas tas smūgis, nežino.

A. pastoviai puldavo velionį. Žino, kad A. supjaustė V. dviračio padangas. Būdavo, kad atlėkdavo net iki parduotuvės, liepdavo atiduoti telefoną. V. pastoviai lėkdavo nuo jos. Koks tas jų gyvenimas buvo, jis nesipasakojo. Subadytas kūno vietas jis jam rodė. Ar jis tai rodė mirties dieną, ar anksčiau, neatsimena. Kad A. jį nuauklėtų su kumščiais, jis nesiskundė. A. jį puldavo su bet kuo, ar turėdavo ką rankose, ar neturėdavo. Kad tarp A. ir V. būtų nesutarimai, negirdėjo.

Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų liudytojos J. G. parodymų (1 t., 79, 80-82 b.l.) matyti, kad apklausta liudytoja ji parodė, kad 2013 m. birželio 24 d. ryte jai paskambino pusseserė A. V., kuri buvo labai susijaudinusi, kalbėjo verkdama, prašė ateiti ir padėti laukti greitosios medicinos pagalbos, nes virtuvėje rado negyvą V. S.. Ji nubėgo pas A., ji buvo namuose viena, įėjo tik į jos buto koridorių. Matė, kad buto koridoriuje ir virtuvėje šlapios grindys, kibiras gulėjo virtuvėje ant grindų. Į pačią virtuvę nėjo. A. paklausė, iš kur čia tas vanduo, pamena, kad A. atsakė, jog V. grįžęs neblaivus, nakties metu ar vakare, ėjo į virtuvę, girdėjo kažkokį bildesį, tik ryte suprato, kad V. nuvertė kibirą. Jos kartu išėjo į kiemą, kur laukė „greitosios“. Netrukus atvyko greitoji pagalba. Ji, stovėdama netoli buto durų, girdėjo, kaip felčerė pasakė, kad V. tikrai miręs, ir reikia kviesti policijos pareigūnus. Ji būdama kieme, matė, kad netoli garažų sėdi A. K., jo brolis V. K.. Netrukus A. ėjo pro jas ir paklausė: „kas čia yra?“ A. atsakė, kad: „pamatysi, kas čia yra“, ji verkė. A. pasisuko į ją ir klausė: „tai ką? S. užmušiau?“, bent ji taip išgirdo, nes A. kalbėjo gan neaiškiai, jis buvo neblaivus (t. 1, b. 1. 79, 80-82).

Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų liudytojos E. P. parodymų (1 t., 96-97 b.l.) matyti, kad apklausta liudytoja ji parodė, kad 2013 m. birželio 23 d., Joninių išvakarėse, panašiai apie 19.30 val. ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, kuri dirba iki 20 val. Ji, įeidama į parduotuvę, matė, kad nuo parduotuvės durų, panašiai už 2 metrų į šiukšlių konteinerio pusę, stovi V. S. ir A. K.. Jie stovėjo vienas priešais kitą ir kalbėjosi. Parduotuvėje užtruko apie 3 minutes. Kai išėjo į lauką, V. S. ir A. K. stovėjo taip pat, kaip ir jai įeinant į parduotuvę. Jie bendravo draugiškai. Išėjusi iš parduotuvės, nuėjo tiesiai pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). Ji atsisėdo mamos namo kieme ant suolo, prieš (duomenys neskelbtini) gatvę ir matė, kad V. S. su A. K. dar bendravo apie 5 minutes, stovėdami vienas prieš kitą. Ji visą laiką į juos nežiūrėjo.

Asmens kratos metu iš A. K. paimti pinigai – 4046,91 Lt (l t., 150 b.l.).

Iš 2013-10-08 pareiškimo dėl civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusysis R. S. pareiškė ieškinį dėl 4069 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 53 b.l.).

Iš 2013-10-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. S. pateikė: ŽŪB „N.“ 2013-10-04 pažymą, UAB „R.“ 2013-06-26 kasos pajamų orderio kvitą, UAB „R.“ 2013-06-26 PVM sąskaitą – faktūrą, UAB „R.“ sąmatą, du UAB „R.“ 2013-06-25 kasos čekius, dvi keramikinių baltos spalvos plytelių dalis (l t., 55, 58-62 b.l.).

Iš 2013-06-24 ir 2013-07-05 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Virtuvės pietinėje sienoje yra atidarytos durys į vonios – tualeto kambarį, kurio grindys šlapios. Virtuvės grindys šlapios. Virtuvėje, prie šiaurinės sienos, ant grindų yra medinė taburetė, ant jos tuščias žalios spalvos, 10 1 talpos metalinis kibiras su rankena, prie taburetės yra skalbimo mašina, ant kurios arbatinukas ir puodelis. Prie sienos yra stalas, ant jo – stiklainis su vandeniu, po stalu – kėdė, prie sienos – dujų balionas ir medinė kėdė. Rytinėje sienoje yra langas. Prie pietinės sienos yra dujinė viryklė, spintelė, pečius, spintelė su kriaukle. Prie spintelės su kriaukle šiaurinio krašto, ant medinės kėdės, sėdimoje pozoje yra vyriškos lyties lavonas. Lavono juosmuo liečiasi su vakarine siena. Lavono nugara ir galva yra palikusi į priekį. Lavono dešinė ranka per alkūnę sulenkta, padėta ant spintelės su kriaukle krašto. Lavono kairė ranka ištiesta, nuleista žemyn tarp kojų. Lavono kojos per kelius sulenktos, pėdos liečia grindis. Lavonas nuo juosmens žemyn yra šlapias. Ant lavono yra marškinėliai, kurie iš dalies drėgni, šlapios trumpikės, puskojinės. Lavono galvoje yra sužalojimų – kaktoje, pakaušyje. Lavono plaukai šlapi. Grindys prie kriauklės iki krosnies pabaigos yra išklotos grindų plytelėmis. Plytelės nuo grindų lentų yra atskirtos metaline, 5 cm pločio, aštriais kampais juosta. Juosta apie 1 metro ilgio yra visiškai atsilupusi ir užlinkusi į viršų. Nuo spintelės su kriaukle į šiaurės pusę už 90,5 cm ir nuo vakarinės sienos į rytus už 30,4 cm yra 9x9 mm dydžio raudonos spalvos dėmė. Paimtas dėmės pavyzdys. Nuo spintelės su kriaukle į šiaurę už 105 cm ir nuo vakarinės sienos į rytus už 20,7 cm. yra 12x 15 mm dydžio raudos spalvos dėmė. Paimtas dėmės pavyzdys. Nuo pečiaus į šiaurę už 50 mm ir nuo vakarinės sienos į rytus už 1200 mm, ant grindų yra šlapios sportinės kelnės su guminėmis šlepetėmis viduje. Kelnės ir šlepetės paimamos. Prieškambaryje, prie vakarinės sienos yra medinė spinta. Prieškambario rytinėje sienoje yra praviros durys į kambarį. Kambaryje, prie pietinės sienos yra spinta ir dvigulė lova su patalyne. Ant lovos čiužinio vakarinės dalies ir ant grindų kilimo prie lovos vakarinės pusės yra rudos spalvos išmindžiotų išmatų. Namo koridoriuje ir bute nusikalstamos veikos pėdsakų ar įrankių nerasta. Iš įvykio vietos paimti du raudonos spalvos dėmių pavyzdžiai, sportinės kelnės ir guminės šlepetės (1 t., 4-13,18-25 b.l. ).

Iš 2013-10-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta sportinių kelnių ir guminių šlepečių apžiūra. Ant kelnių užfiksuotos šviesios spalvos sukietėjusios dėmės, turinčios nemalonų (išmatų) kvapą (1 t., 26, 27 b.l.).

Iš 2013-11-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės. Ši parduotuvė yra daugiabučiame name Nr.8. {važiavimas į parduotuvės kiemą yra nuo (duomenys neskelbtini) g. (nuo šiaurinės pusės). Nuo parduotuvės į šiaurę už 10 m. yra (duomenys neskelbtini) g., į pietus už 20 m. yra ūkinis pastatas, į rytus už 30 m. yra daugiabutis namas Nr. 10, į vakarus už 30 metrų yra daugiabutis namas Nr. 6. Parduotuvės durys yra pastato rytinėje sienoje. Nuo durų į pietus už 0, 5 m., prie rytinės sienos yra dviračių stovas. Nuo parduotuvės durų į rytus už 5 m. yra žalios spalvos šiukšlių konteineris. Prie ūkinio pastato šiaurinės sienos yra medinis 2,5x0,4 m. dydžio suolas. Nuo suolo rytinio krašto iki šiukšlių konteinerio yra 30 m. Nuo suolo iki parduotuvės šiaurinės sienos yra 20 m. Nuo suolo rytinio krašto iki daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo yra 90 m. Daugiabučio Nr. 12 nuo suolo niekas neužstoja. Parduotuvės kiemo nuo suolo niekas neužstoja, (1 t., 28-30, 31-32, 33 b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M244/13(05), matyti, kad V. S. mirė nuo pilvo sumušimo su pilvo organų pažeidimu. Į tai nurodo kraujosruva ir adventicijos įplyšimas dvylikapirštės žarnos srityje, kas komplikavosi nukraujavimu į pilvo ertmę. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2013-06-25 16.30 val. ir laikymo sąlygos (buvo laikomas šaldytuve) rodo, kad nuo V. S. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 1-3 paros. V. S. lavono kraujyje rasta 2,70 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. V. S. lavone nustatyta: kraujosruva ir adventicijos įplyšimas dvylikapirštės žarnos srityje su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, padaryta kieto buko daikto (paviršiaus) poveikyje, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, keliolikos – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai veide, muštinės žaizdos galvoje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais), 10 trauminių poveikių pasėkoje, neužilgo iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal muštinių žaizdų pobūdį ir lokalizaciją galvoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo šias žaizdas pasidaryti nugriuvęs ar savo ranka. Pilvo sumušimas galėjo būti padarytas tiek kietu buku daiktu pašalinės jėgos poveikyje, tiek pačiam nukentėjusiajam nugriuvus ir pilvo sritimi atsitrenkus į kietą, buką, atsikišusį daiktą (paviršių) (l t., 37-38 b.l.).

Specialistas R. Ž. teisme paaiškino, kad 2013-06-25 tyrė V. S. lavoną, nustatė, kad mirties priežastis buvo pilvo sumušimas su pilvo organų pažeidimu, tai yra buvo nustatyta kraujosruva ir adventicijos įplyšimas dvylikapirštės žarnos srityje, kas komplikavosi nukraujavimu į pilvo ertmę. Taip pat buvo nustatytos muštinės žaizdos galvoje, odos nubrozdinimai veide, kurios neturėjo tiesioginės įtakos mirčiai. Sužalojimas pilvo srityje ir sužalojimai galvoje padaryti skirtingais įrankiais. Dvylikapirštė žarna ir adventicija yra žemiau dešinio šonkaulio lanko, nedaug į dešinę nuo kūno vidurio linijos, pilvo sienos projekcijoje. Žarna yra labiau prie nugarinės pilvo dalies, o adventicija yra priekyje, kaip dangalas tos dvylikapirštės žarnos. Iš pradžių yra pilvo siena, tai yra oda, raumenynas, pilvo presas, toliau yra skersinė storoji žarna, kuri yra paslanki, giliau adventicija ir po ja dvylikapirštė žarna. Iki adventicijos visuose tuose audiniuose jokių kraujosruvų nebuvo. Tai paslankūs organai, tai yra pasaito storoji žarna yra paslanki, ji nuo smūgio galėjo pasislinkti, taip pat pilvo siena yra paslanki, jeigu pilvo presas neįtrauktas, jeigu smūgis netikėtas. Tada ji įdumba ir visa ta vidinė siena atsiremia į tą advenciją, kuri yra nepaslanki, joje jau buvo nustatyta kraujosruva. Ta 4x5 cm kraujosruva yra įsiliejusi į aplinkinius minkštuosius audinius ir dar kraujuoja į pilvo ertmę. Adventicija įplyšo ir įvyko nukraujavimas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kad tų poveikių buvo daugiau, nenustatė, nebent į tą pačią vietą buvo suduota kelis kartus. Žalojantis įrankis buvo riboto paviršiaus bukas daiktas, tačiau ta kraujosruva tikrai negali atspindėti žalojančio daikto dydžio. Jeigu smūgis nukentėjusiajam buvo netikėtas, jis nespėjo įtraukti pilvo raumenų, jie tiesiog įdubo iki tos adventicijos, ši įplyšo ir po truputį kraujavo, nes pilve buvo labai daug kraujo- pilvo ertmėje buvo rasta 1300 ml skysto kraujo ir 950 g kraujo krešulių. Pagal tai sprendžia, kad vyko lėtas kraujavimas, nes buvo truputį pilvas išsiputęs, be to, daug kraujo krešulių. Tas vidinis kraujavimas kraujavimui viršugalvyje įtakos turėjo turėti, nes kraujo tūris mažesnis, spaudimas mažesnis, mažiau kraujuoja, be to, tos žaizdos viršugalvyje buvo padarytos, praėjus nemažam laikui po to, kai prasidėjo vidinis kraujavimas. Nuo sužalojimo padarymo į pilvo sritį iki mirties galėjo praeiti nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių. Tai priklauso individualiai. Kiek po tokio sužalojimo S. galėjo išgyventi, tiksliai pasakyti negali. Tai buvo lėtas kraujavimas ir čia dar priklausė nuo to, kaip jis kompensavo tą skysčių praradimą, ar jis alų gėrė, ar vandenį gėrė, tada jis galėjo ilgiau išgyventi. 2 val. 30 min. jis gal ir galėjo išgyventi, tačiau tai jau maksimali riba. Pas nukentėjusįjį nebuvo nustatyta jokių susirgimų. Pas jį žarnyne nematė nei sąaugų, nei opų.

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Vertindamas byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. nusikalstama veika įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino, tačiau neneigė kaltinime nurodytu laiku bei aplinkybėmis sudavęs V. S. smūgį į pilvą. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra, ji įrodyta liudytojų K. K. ir V. K., tiesiogiai stebėjusių kaltinamojo ir nužudytojo konfliktą, parodymais. Iš minėtų liudytojų parodymų nustatyta, jog A. K. atvažiavus prie parduotuvės, V. S. nuėjo su juo pasikalbėti, besikalbant A. K. sudavė smūgį V. S. į pilvo sritį – „saulės rezginį“. Po smūgio V. S. sugrįžo prie suoliuko ant kurio sėdėjo liudytojai, buvo išpiltas prakaito, sėdėjo alkūnes pasidėjęs ant kelių, nekalbėjo, po to išėjo namo – liudytoja K. K. matė jį įeinantį į namus. Šias aplinkybes liudytoja K. K. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytoja A. V., nužudytojo V. S. sugyventinė, parodė, jog V. S. grįžo namo susiėmęs už pilvo, pasakė, kad jam bloga bei, kad jį sumušė („sumalė“) kaltinamasis A. K.. Netiesiogiai šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos E. P. teisiamojo posėdžio metu perskaityti parodymai, kuri nurodė mačiusi kaltinamąjį ir V. S. besikalbančius prie parduotuvės. Taigi iš jau minėtų parodymų matyti, jog V. S. po smūgio į pilvo sritį jautėsi blogai, pasėdėjęs ant suoliuko šalia liudytojų K. K. ir V. K., parėjo tiesiai į savo namus, pakeliui nugriuvęs nebuvo, taip pat iki to momento kol parėjo į savo namus, jokių sužalojimų galvos srityje neturėjo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M244/13(05) nurodyta, jog V. S. mirė nuo pilvo sumušimo su pilvo organų pažeidimu. Šis sužalojimas padarytas kieto buko daikto (paviršiaus) poveikyje, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu bei kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tuo tarpu kaltinamasis A. K. teigia, jog negalėjo suduoti tokio stiprumo smūgio, kad pasidarytų toks sužalojimas. Tačiau šiuos kaltinamojo teiginius paneigia liudytojo R. K. parodymai, kuris parodė, kad jis paprašė A. K. parodyti, kaip jis trenkė ir, žinodamas žmogaus amžių, buvo nustebintas, kad jis su tokia jėga sudavė tokį smūgį. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas tyrimą atlikęs specialistas R. Ž. paaiškino, jog atsitikus tokiai traumai, yra stiprus skausmas, dėl nukraujavimo įsijungia kompensacinis mechanizmas: padažnėja širdies susitraukimų dažnis (pulsas), padažnėja kvėpavimas, prasideda gausus prakaitavimas, atsiranda odos blyškumas, žmogui silpna. Kaip jau ir minėta tiek liudytoja K. K., tiek liudytojas K. K. parodė, jog sugrįžęs prie suoliuko V. S. buvo išpiltas prakaito, sėdėjo alkūnes pasidėjęs ant kelių, elgėsi kitaip, nei anksčiau – nekalbėjo. Liudytoja A. V. parodė, jog kaip jau ir minėta, V. S. grįžo namo susiėmęs už pilvo, pasakė, kad jam bloga, paskui pradėjo šlapintis, tuštintis, naktį kėlėsi, gal 3 kartus stipriai griuvo bei prašė gerti. Taigi, V. S. elgesys bei savijauta po suduoto smūgio iš esmės atitiko specialisto nurodytus požymius esant tokio tipo sužalojimui.

Taip pat atliekant lavono tyrimą buvo užfiksuoti odos nubrozdinimai veide bei muštinės žaizdos galvoje padarytos kietais bukais daiktais (paviršiais), 10 trauminių poveikių pasėkoje, neužilgo iki mirties, tačiau taip pat buvo konstatuota, jog šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o tyrimą atlikęs specialistas R. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog žaizdose, jose jokių gijimo požymių nebuvo, jų dugne buvo skystas kraujas, jos buvo padarytos praėjus nemažam laikui po to, kai prasidėjo vidinis kraujavimas, bei galėjo atsirasti nukentėjusiajam griuvinėjant, taigi šie sužalojimai V. S. mirčiai tiesioginės įtakos neturėjo. Be to, tai tik patvirtina liudytojos A. V. parodymus, jog V. S. naktį kėlėsi bei gal tris kartus stipriai griuvo.

Taigi, nurodyto įrodymų viseto pakanka išvadai, kad kaltinamasis A. K. nukentėjusiajam sudavė labai stiprų smūgį kumščiu, nuo suduoto smūgio V. S. plyšo adventicija (jungiamojo audinio sluoksnis) dvylikapirštės žarnos srityje. Pažymėtina, jog žmogaus pilve išsidėstę taip pat labai jautrūs pažeidimams ir gyvybiškai svarbūs organai, kurių pažeidimas gali sukelti mirtį. Konstatuotina, jog tokia tikimybė turėjo būti akivaizdi ir kaltinamajam A. K.. Nukentėjusiojo sudėjimas, suduoto smūgio stiprumas, smūgio sudavimo vieta – pilvas, kur yra nemaža gyvybiškai svarbių žmogaus kūno organų yra tie faktoriai, kurie leidžia teigti, kad suaugęs ir protiškai išsivystęs A. K. taip pat suprato, kad viena iš jo galimo veiksmo pasekmių yra gyvybės atėmimas. Nors kaltinamasis ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau pasirinko tokį veikimo būdą – labai stiprų smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą (pilvą), todėl sunkių padarinių, tarp jų ir gyvybės atėmimo, kilimo tikimybė buvo akivaizdi, tai yra A. K. savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Todėl jis turi atsakyti už tas pasekmes, kurias sukėlė veikdamas neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Be to byloje nenustatyta, jog tarp suduoto smūgio ir mirties būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos kilusių padarinių – žmogaus mirčiai, atsiradimui.

Atsižvelgiant i išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir ją padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo A. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Prokurorė prašo pripažinti A. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, kaltinime inkriminuotų įvykių dieną A. K. iš tiesų vartojo alkoholinius gėrimus, to neneigia ir jis pats, tačiau taip pat nustatyta, jog prieš įvykį jis su pusbroliais, trise, išgėrė 1 l talpos alaus butelį. Pagal formuojamą teismų praktiką asmens apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tais atvejais, kuomet yra nustatoma, jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai yra, jog veika galimai net nebūtų buvusi padaryta, jei kaltinamas asmuo nebūtų apsvaigęs. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai yra, jog buvo išgertas tik nedidelis alkoholio kiekis ir nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jis nulėmė kaltinamojo smurtinį elgesį, teismas šios aplinkybės nepripažįsta A. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau į aplinkybę, kad iki smūgio sudavimo V.S. ir po jo A. K. vartojo alkoholį – gėrė alų, teismas atsižvelgia kaip į jo asmenybę charakterizuojančią aplinkybę – jis nevykdė ankstesnio teismo nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – per lygtinio paleidimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Kaltinamojo A. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, tačiau veikė netiesiogine tyčia. A. K. teistas, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik trims mėnesiams po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko bausmę už anksčiau padarytą labai sunkų nusikaltimą, taip pat žmogaus nužudymą (2 t., 9-11 b.l.), administracine tvarka nebaustas (2 t., 7-8 b.l.), bausmės atlikimo vietoje – Marijampolės pataisos namuose buvo charakterizuojamas teigiamai (2 t., 31-33 b.l.), yra senatvės pensininkas (2 t., 1 b.l.), kaip jau minėta, nėra nustatyta nei jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam A. K. už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė lygi sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus bausmės dydžių vidurkiui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama Panevėžio apygardos teismo 2006-10-11 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visa neatlikta dalis.

Į paskirtos bausmės laiką A. K., vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4069 litų turtinės žalos bei 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 53 b.l.). Kaip matyti iš civilinio ieškinio, turtinę 4069 Lt žalą sudaro: 2016 Lt laidojimo paslaugos, 188 Lt gėlėms bei vainikams, 400 Lt kapo duobės iškasimas, 200 Lt mišios bažnyčioje, 275 Lt giesmininkams, 50 Lt šarvojimo salės nuoma, 600 Lt kapavietės sutvarkymas ir paminklinio akmens pertvarkymas, 340 Lt nuostolis už penkias poilsio dienas, suteiktas dėl brolio laidotuvių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje neginčijamai yra nustatyta, jog žala buvo padaryta kaltinamojo A. K. nusikalstamais veiksmais, todėl jis yra atsakingas už žalos atlyginimą. Nors nukentėjusysis R. S. ir negalėjo pagrįsti visų turėtų išlaidų rašytiniais įrodymais, tačiau, teismo vertinimu, šių išlaidų (400 Lt kapo duobės iškasimas, 200 Lt mišios bažnyčioje, 275 Lt giesmininkams, 50 Lt šarvojimo salės nuoma) dydžiai nėra neproporcingai dideli, yra realūs, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, kaip ir kitos nukentėjusiojo nurodytos, jo turėtos ir pateiktais dokumentais pagrįstos išlaidos (1 t., 58-62 b.l.; 2 t., 95-96 b.l.). Tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo R. S. gautą laidojimo pašalpą, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ pakeitimo įstatymo (2011 m. birželio 9 d. Nr. XI-1435) nuostatomis, jam priklausė kaip laidojančiam mirusįjį V. S. asmeniui, pilna apimtimi patenkinus nukentėjusiojo R. S. ieškinį dėl turtinės žalos, susijusios su nužudytojo V. S. laidojimu, būtų galima tvirtinti buvus nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Todėl nukentėjusiojo R. S. pareikštas ieškinys, turtinei žalai atlyginti, yra mažinamas 1040 Lt suma (Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ pakeitimo įstatymo (2011 m. birželio 9 d. Nr. XI-1435) 4 straipsniu, laidojimo pašalpa yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio ir pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į laidojimo pašalpą, galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį, kuris veikos padarymo metu, tai yra 2013-06-23, sudarė 130 Lt (Lietuvos statistikos departamento duomenys - http://db1.stat.gov.lt/), o pati laidojimo pašalpa sudarė 1040 Lt), priteisiant nukentėjusiajam R. S. 3029 litų turtinės žalos atlyginimo.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam R. S. brolis V. S. buvo artimas žmogus – vienintelis brolis. Jie gyveno apie 1 km atstumu vienas nuo kito, bendraudavo. Teismui nekelia abejonių tai, kad dėl brolio mirties nukentėjusysis patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Šiuo atveju nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – mirė žmogus. Kaltinamasis A. K. yra senatvės pensininkas, byloje nėra duomenų apie jo turimą turtą. Taigi atsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tai yra ne tik į padarytos nusikalstamos veikos padarinius, kaltinamojo kaltę, bet ir į jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. S. reikalaujama 30000 Lt suma neturtinei žalai atitinka teisingumo sąžiningumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje (2 t., 140 b.l.) nurodyta, kad išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. K. sudaro 560 Lt. Šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 106 str. 2 d.).

A. K. 2013-06-26 asmens kratos metu buvo paimti pinigai – 4046, 91 Lt, kurie ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu buvo perduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK Finansų skyrių (1 t., 150-154 b.l.). Šiam turtui taikytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nukentėjusiojo R. S. pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 ir 6 dalys), o nuosprendžiui įsiteisėjus į jį nukreiptinas priteistos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kraujo dėmių pavyzdžiai; nužudytojo V. S. sportinės kelnės; guminės šlepetės; marškinėliai; kojinės; trumpikės; plaukų, kraujo ir nagų pavyzdžiai; dvi keramikinių plytelių dalys, saugomi kartu su byla – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kaltinamojo A. K. asmens tapatybės kortelė persiųstina į bausmės atlikimo vietą.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliekama nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

A. K. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Panevėžio apygardos teismo 2006-10-11 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visą neatliktą dalį, t.y. 3 metus ir 17 dienų ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų 17 (septyniolikai) dienų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. K. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2013 m. birželio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. S. naudai 3029 Lt (tris tūkstančius dvidešimt devynis litus) turtinės ir 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. K. valstybės naudai 560 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas 188659752, bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Vadovaujantis BK 151 straipsnio 1 ir 6 dalimis, taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. priklausančiam turtui – 4046, 91 Lt (keturi tūkstančiai keturiasdešimt šeši litai 91 ct), paimtų 2013-06-26 asmens kratos metu, saugomų Panevėžio apskrities VPK Finansų skyriuje, o nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti į šį turtą priteistos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

du kraujo dėmių pavyzdžius; nužudytojo V. S. sportines kelnes; guminės šlepetes; marškinėlius; kojines; trumpikes; plaukų, kraujo ir nagų pavyzdžius; dvi keramikinių plytelių dalis, saugomus kartu su byla, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

- A. K. asmens tapatybės kortelę persiųsti į bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.