Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:

- 2005 12 05 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. – 4 MGL - 500 Lt dydžio bauda;

- 2008 12 23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje, vadovaujantis BK 64 str. 1d., 2 d. paskirta bausmė subendrinta su 2005 12 05 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir 4 MGL - 500 Lt dydžio bauda;

- 2012 04 18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. - 4 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. J. 2012 m. rugpjūčio 11 d., apie 12.20 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, tyčia vieną kartą peiliu smogė nukentėjusiajam A. S. į kaklo sritį bei vieną kartą į pilvo sritį, padarydamas A. S. durtinę – pjautinę žaizdą kaklo srityje viršraktikaulinėje srityje ir kiauryminę – durtinę – pjautinę žaizdą pilvo srityje su pilvaplėvės sužalojimu, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2012 m. rugpjūčio 11 d., jis kartu su savo motina G. E. ir savo drauge E. J. bei pažįstamu A. S. gėrė alų. Apie 12.00 val. A. S. jau būdamas neblaivus, be jokios priežasties žodžiais pradėjo kibti prie E. J., ją įžeidinėjo, pradėjo ją mušti, du kartus smogė jai į veidą, jai pradėjo bėgti kraujas. Jis kėlėsi nuo fotelio norėdamas atitraukti jį nuo E. J., tačiau, jam nespėjus atsistoti, A. S. spyrė jam du kartus į veidą. Tada jis pagriebė ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį ir dūrė vieną kartą A. S. į kairę kaklo pusę. kaklą. Po to, jis ištraukė peilį ir laikė jį atstatęs prieš A. S., kuris vėl jį puolė ir pats pasismeigė peiliu į pilvą. Jis peilį iš pilvo ištraukė, o A. S. nieko nesakęs išėjo į lauką. Jį išlydėjo E. J.. Jis į lauką išėjęs nebuvo, tik iš E. J. sužinojo, kad A. S. prie kiemo vartų susmuko. E. J. iškvietė greitąją pagalbą, kuri A. S. išvežė į ligoninę. Peilį, kuriuo buvo sužalotas A. S., jis dar prieš atvykstant policijos pareigūnams išmetė į kieme stovintį konteinerį. Pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma ištirtais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d., apie 9.20 val., pas jį atėjo T. J. su savo sugyventine ir pakvietė ateiti išgerti alaus. Jis nuėjo, visi kartu su T. J. motina gėrė alų. Jie jau buvo nemažai išgėrę, kada T. J. pradėjo pyktis su savo sugyventine, tampė ją už plaukų, trenkė jai puodeliu į galvą, ji iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai kalstė kokios problemos, po to išvažiavo, o jie toliau gėrė. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai patikrinti, Tomo motina Galina išėjo į laiptinė pakalbėti, tuo metu Edita metė į policiją obuolį. Tada pareigūnai, manydami, kad tai jis metė obuolį, jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą aiškintis aplinkybių. Jį paleido kitą rytą 2012 m. rugpjūčio 11 d., apie 6 val. Jis grįžo namo, o apie 8 valandą vėl nuėjo pas T. J.. Ten vėl visi gėrė alų, jis klausė Editos kodėl ji taip pasielgė, ji neigė metusi obuolį į policijos pareigūnus, vėliau pripažino tai padariusi. Tada T. J. šoko ant Editos, klausė, kodėl ji kvietė policiją, griebė iš po stalo montiruotę ir smogė ja Editai vieną kartą per šoną. Jie toliau gėrė. Tada Tomas atsinešė iš kito kambario lenktinį užsifiksuojantį peilį, pradėjo juo mosikuotis, klausė „ar nori?“ Jis pasakė „durk“, tada jis ir dūrė jam į kairį petį. Po to, Tomas vėl mosikavo peiliu ir klausė „ar dar nori?“, jis atsakė „durk“ Tada Tomas peiliu dūrė jam į pilvą. Jis išbėgo į laiptinę, jam bėgo kraujas, jis paprašė Editos iškviesti policiją. Atvykę medikai išvežė jį į ligoninę, kuri jis gulėjo dvi paras. Nurodė, kad jis civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja G. E. nurodė, kad ji yra T. J. motina, parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 12 val. sūnus paprašė nupirkti alaus. Ji nuėjo į parduotuvę, o kai sugrįžo, namuose buvo jos sūnus Tomas, jo sugyventinė E. J., be to, buvo atėjęs A. S., kuris buvo išgėręs. Ji išėjo į virtuvę, po to matė, kaip A. S. konfliktavo su E. J., sudavė pastarajai kelis kartus delnu per veidą, Edita norėjo išeiti, o jos sūnus Tomas ėmė ją ginti. Tada Artūras du kartus spyrė sėdėjusiam fotelyje jos sūnui Tomui į veidą. Tada Tomas supyko, sugriebė ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį ir smogė juo A. S. į petį. Po smūgio peilis liko Tomo rankoje. A. S. užsimojo smogti Tomui per veidą, tuo metu Tomas norėjo peilį padėti ant stalo. A. S. puolė prie sūnaus ir pats pasismeigė ant sūnaus rankose buvusio peilio. Paties dūrio ji nematė, ji matė kraują ant drabužių. Ji paprašė Editos iškviesti policiją. Paaiškino, kad peilis buvo virtuvinis, medine rankena, vėliau Tomas sakė, kad šį peilį jis išmetė į konteinerį. Nurodė, kad jų namuose yra tik virtuviniai peiliai, jokių kitokių peilių namuose ji nėra mačiusi, montiruotės jų namuose taip pat nėra buvę.

Liudytoja E. J. nurodė, kad jis T. J. gyvena kartu jau aštuoneri metai, parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 11 d., Tomo motina G. E. išėjo į parduotuvę. Tuo metu atėjo A. S., kuris buvo išgėręs. Tomo motina sugrįžo iš parduotuvės ir atnešė nupirkusi alaus. Jie visi keturi ėmė gerti alų. A. S. smogė jai du kartus per veidą, nes buvo per daug išgėręs. Tomas mėgino atsistoti ir apginti ją, tačiau A. S. spyrė Tomui du kartus į veidą. Tada Tomas supyko, pagriebė mažą virtuvinį peiliuką ir smeigė juo A. S. į petį, po smūgio peilį ištraukė. Tada A. S. norėjo vėl smogti Tomui, priartėjo prie jo ir šis netyčia peiliu smogė A. S. į pilvą. Pamačiusi, kas atsitiko, ji paskambino pagalbos telefonu, palydėjo A. S. į lauką. Atvykę medikai išvežė pastarąjį į ligoninę.

2012 08 11 Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus butą rastos ir paimtos raudonų dėmių nuoplovos bei nuoskutos, pateikta fotoloentelė su įvykio vietos nuotraukomis, pateikta įvykio vietos schema (b.l. 4 – 14).

2012 08 11 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolaas patvirtina, kad LSMU VšĮ Kauno klinikų skubios pagalbos darbuotojas pateikė A. S. priklausančius drabužius – treningines kelnes, šlepetes ir kelnaites (b.l. 24).

2012 09 05 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti pateikti daiktai, aprašyti jų individualūs požymiai, nustatyta, kad priekinėje kelnių dalyje bei ant klešnių, o taip pat ant trumpikių priekinės pusės matyti rusvos spalvos dėmės, pateikta fotolentelė su apžiūrėtų daiktų nuotraukomis (b.l. 25-27).

2012 08 13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2107/12(02) patvirtina, kad A. S. konstatuota kiauryminė – durtinė – pjautinė žaizda pilvo srityje su pilvaplėvės sužalojimu, durtinė – pjautinė žaizda kaklo srityje viršraktikaulinėje srityje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012 08 11 dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Kiauryminė – durtinė – pjautinė žaizda pilvo srityje, atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su pilvaplėvės sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju buvo pavojus nukentėjusiojo gyvybei (b.l. 36 – 37).

Pažyma apie galiojančias nuobaudas patvirtina, kad T. J. keletą kartų baustas už viešosios rimties sutrikdymą, triukšmavimą, trukdymą kaimynams ilsėtis, 2011 – 2012 metais už tokias veikas pagal ATPK 183 str. 1 d.,2 d. ir 174 str. buvo baustas 10 kartų, iš jų 2 kartus baustas ir po šio nusikaltimo padarymo (b.l. 59-65).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jei dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo kaltės pripažinimu, nukentėjusiojo A. S. liudytojų G. E. ir E. J. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis T. J. 2012 m. rugpjūčio 11 d., apie 12.20 val., savo namuose, esančiuose Vieversių g. 6 – 3, Kaune, išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, tyčia vieną kartą peiliu smogė nukentėjusiajam A. S. į kaklo sritį bei vieną kartą į pilvo sritį, padarydamas A. S. durtinę – pjautinę žaizdą kaklo srityje viršraktikaulinėje srityje ir kiauryminę – durtinę – pjautinę žaizdą pilvo srityje su pilvaplėvės sužalojimu, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinamasis, pripažindamas kaltę, nurodė, kad jis antrą kartą nukentėjusiajam nesmeigė, nukentėjusysis pats pasismeigė ant jo rankoje laikomo atkišto peilio, taip šias aplinkybes nurodė ir kaltinamojo motina G. E. bei jo sugyventinė E. J., tačiau nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, o liudytojos yra kaltinamojo šeimos narės, todėl nurodo kaltinamajam palankesnes aplinkybes. Be to, G. E. nurodė, kad ji paties smūgio į pilvą nematė, matė tik, kad A. S. ėjo link jos sūnaus kaltinamojo T. J.. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis tiek prieš pirmąjį smūgį peiliu, tiek prieš antrąjį mojuodamas atkištu peiliu klausė jo, ar šis nori, kad jis smeigtų pastarajam, o nukentėjusysis, nesitikėdamas, kad durs, sakė „durk“. Pažymėtina, kad visi tuo metu buvo girti, gėrė ne pirmą dieną iš eilės, tačiau iš esmės sužalojimo aplinkybes nurodė panašiai, išskyrus antrąjį dūrį, kurio aplinkybės nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims galėjo atrodyti kiek skirtingai. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis parodė, kad jis po pirmojo smūgio peiliu laikė atkišęs peilį į nukentėjusįjį ir, jei jis nebūtų norėjęs smeigti nukentėjusiajam, o pastarasis pats būtų atsirėmęs į peilį, peilis tiesiog būtų išslydęs kaltinamajam iš rakos. Faktas, kad nukentėjusiajam buvo smeigta į pilvą patvirtina, kad peilis buvo atkištas į nukentėjusįjį, laikomas tvirtai, jis perpjovė drabužius ir smigo nukentėjusiajam į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam vidaus organų sužalojimus ir sukeldamas pavojų nukentėjusiojo gyvybei.

Kaltinamojo T. J. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. nustatytus nusikaltimo požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 1 259,76 litų nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kurią sudaro nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidos. Kadangi nukentėjusįjį A. S. sužalojo kaltinamasis T. J., nusikaltimo padarymo pasekmės yra tiesiogiai susijusios su kaltais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, civilinis ieškinys yra pagrįstas pateiktais dokumentais (b.l. 19-22), kaltinamojo neginčijamas, todėl tenkintinas visiškai. Nukentėjusysis A. S. civilinio ieškinio nepareiškė.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis T. J. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis šį nusikaltimą padarė būdamas tris kartus teismo pripažintas kaltu ir nuteistas, tačiau išnykus teistumui, kaltinamasis nedirba, nevedęs, neturi šeimos, nėra susaistytas socialiniais darbo ir šeimos santykiais, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, žinodamas ir pripažindamas, kad alkoholio vartojimas jam sukelia nevaldomą agresiją, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje nustatyta mažesnio, nei jos vidurkis, dydžio reali laisvės atėmimo bausmė.

Manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pagrindo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu paimtos nuoskutos ir nuopjovos, laikinajam saugojimui perduoti saugoti Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro policijos komisariatą (b.l. 15, 16), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, o daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti A. S. drabužiai laikinajam saugojimui perduoti saugoti Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro policijos komisariatą. (b.l. 15, 16), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

T. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 2 (du) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo T. J. sulaikymo dienos.

Patenkinti civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo T. J. 1 259,76 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt devynis litus ir 76 ct) dydžio nusikaltimu padarytą turtinę žalą civilinio ieškovo naudai.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu paimtas nuoskutas ir nuoplovas nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus A. S. drabužius, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti nukentėjusiajam A. S..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.