- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-740-166-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Regina Pocienė, Alvyra Ona Kvaraciejūtė
- Nuteistasis
- V. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas:
- pagal LR BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams. LR BK 64 str. 1, 3 d. pagrindu ši bausmė subendrinta su 2007-11-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. sausio 12 d., nupirkdamas neteisėtai ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo ne mažiau kaip 0,821 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią laikė automobilyje VW Vento, valst. Nr. TO5050, iki 2008 m. sausio 14 d. 13 val., kai ją radęs automobilyje pavogė A. K..
Taip pat V. K., neteisėtai ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,636 g narkotinės medžiagos heroino, kurią laikė ir 2008 m. sausio 15 d. apie 12 val. 40 min. Švitrigailos gatvėje prie namo Nr. 20, Vilniuje, už 120 Lt pardavė 0,214 g A. N., o likusią dalį 0,422 g narkotinės medžiagos heroino laikė iki tos pačios dienos 13 val. 20 min., kai prie pastato Rasų g. 8, Vilniuje išėmė policijos pareigūnai
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Skunde nurodo, kad savo kaltės neneigė, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Apelianto manymu teismas neatsižvelgė į jo amžių, ir į tai, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbo, turėjo socialines garantijas, išlaiko sugyventinę ir nepilnametę dukrą, kurioms reikalinga jo parama ir priežiūra. Prašo atsižvelgti į visas šias aplinkybes bei skirti kuo švelnesnę bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. V. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Apeliantas skunde, neginčydamas kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme bei jų kvalifikacijos, prašo paskirti švelnesnę bausmę. Nors nuteistasis V. K. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirtoji bausmė yra teisinga ir adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl nėra per griežta.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytas nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti.
Be to, apelianto padaryti nusikaltimai pagal LR BK 11 str. priskiriami nesunkiems ir sunkiems nusikaltimams, jie padaryti veikiant tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, V. K. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (LR BK 27 str. 1 d.), o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytas nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę.
Apelianto prašymas sušvelninti bausmę kaip vienas iš argumentų grindžiamas tuo, jog savo kaltės neneigė, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Šį argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu. LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimas gali būti teismo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, tai yra savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimas dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, sąlygos, kurios būtų pagrindas V. K. prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra įvykdytos. Nors V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę iš dalies pripažino, bet neapgailestavo, nepapasakojo visų nusikaltimo aplinkybių, savaip aiškino nusikaltimų aplinkybes, pripažino tik tai, jog laikė narkotines medžiagas, tačiau tvirtino, kad narkotinių medžiagų įgijo sau, niekam nepardavinėjo. Šie nusikaltimai buvo atskleisti kitų proceso dalyvių parodymais. Visa tai rodo, kad V. K. gailėjimas yra ne nuoširdus, o formalus, tokiu būdu siekiant sušvelninti jam paskirtą bausmę. V. K. gailisi ne dėl savo padaryto nusikaltimo, o tik dėl to, kad jai reikia atsakyti už padarytą nusikaltimą, patirti įstatymo nustatytus suvaržymus. Taigi, vien pagal bendrą V. K. pareiškimą dėl kaltės neneigimo ir apgailestavimo, apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta ir nevertina minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Apelianto skundo teiginiai, teismas neatsižvelgė į jo amžių, ir į tai, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbo, turėjo socialines garantijas, išlaiko sugyventinę ir nepilnametę dukrą, kurioms reikalinga jo parama ir priežiūra, yra nepagrįsti ir atmestini. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. K. išlaiko sugyventinę ir nepilnametę dukrą ir kad pastarosioms reikalinga jo parama ir priežiūra. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę teismas gali atsižvelgti į kitus asmenybę charakterizuojančius požymius – amžių, šeimyninę padėtį, išsislavinimą, sveikatos būklę ir pan. Į šias aplinkybes teismas gali, bet neprivalo atsižvelgti, tačiau remdamasis vien šiais požymiais teismas negali griežtinti ar švelninti bausmės kaltininkui. Byloje surinktų duomenų apie kaltininko asmenybę visuma turi būti pakankama, kad teismas galėtų išsiaiškinti ar asmuo nusikalto atsitiktinai, nepalankai susidarius situacijai, ar nusikalstama veika yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumoje byloje surinktus duomenis apie kaltininko asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumoje visas BK 54 str. nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad teismo paskirta bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta. Ši bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Įvertinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.