- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-884-168-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00462-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- G. K., ir Ž
- Advokatai
- Rima Keblienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant: prokurorui Gražvydui Kazlauskui, gynėjai advokatei Rimai Keblienei, nuteistajam G. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-12 nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas P. M. atžvilgiu) vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas E. B. atžvilgiu) vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas B. R. atžvilgiu) vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 str. 1 d. vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirtos bausmės subendrintos su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 3 d. 9 d. paskirtos bausmės subendrintos su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-02 nuosprendžiu ir 2011-01-17 Panevėžio apygardos teismo pakeistu nuosprendžiu visiškai sudedant ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda, baudą sumokant per metus laiko.
Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir Ž. Š., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 13.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu asmeniu, tikslu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytam asmeniui paskambinus į nukentėjusiojo P. M. fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius tariamu P. M. sūnumi, melagingai pranešus apie tai, kad jis eismo įvykio metu Ispanijoje sužalojo draugą ir paprašius P. M. paskambinti numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam tuo patikėjus ir paskambinus nurodytu numeriu atsiliepus ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytam asmeniui, kuris prisistatė tariamu užsienio vidaus reikalų tyrėju G. G., ir melagingai nurodžius nukentėjusiajam jam apie įvykdytą sūnaus eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus bei pareikalavus sumokėti 6000 litų, kad nebūtų keliama byla ir atlyginta tariama žala, ir kad jos atvyks paimti nukentėjusiojo brolis ir nukentėjusiajam P. M. tuo patikėjus, pagal ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatyto bendrininko nurodymus nuvykęs į nukentėjusiojo P. M. namus, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, melagingai prisistačius tariamo nukentėjusiojo broliu D. G., paėmęs iš nukentėjusiojo pinigus 6000 litų, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą, P. M. priklausantį turtą, t.y pinigus – 6000 litų.
Be to, G. K. nuteistas už tai, kad jis ir Ž. Š. 2010 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu nuo 11 val. iki 12 val., Panevėžyje, tiksliau tyrimu ir teismo nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu asmeniu tikslu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, 2010 m. lapkričio 13d., apie 11 val. 30 min., ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytam asmeniui, paskambinus į nukentėjusiosios E. B. fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie tariamą sūnaus R. B. padarytą eismo įvykį bei pareikalavus sumokėti 3000 litų, kad nebūtų uždarytas į kalėjimą, nukentėjusiajai patikėjus, ir apie tai jam žinant, G. K. nurodęs nusikalstamos veikos bendrininkui Ž. Š. nuvykti į nukentėjusiosios E. B. namus, adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir paimti apgaule užvaldytus pinigus, ir Ž. Š. nuvykus pas nukentėjusiąją ir paėmus iš E. B. 3000 litų, tokiu būdu savo ir kitų bendrininkų naudai, įgijo svetimą E. B. priklausantį turtą, t.y. pinigus – 3000 litų.
Be to, G. K. nuteistas už tai, kad jis ir Ž. Š. 2010 m. lapkričio 13 d. apie 18.00 val., Panevėžyje, veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu asmeniu, tikslu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, 2010 m. lapkričio 13 d. apie 18 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytam asmeniui, paskambinus į nukentėjusio B. R. fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie tariamą anūko sužalotą merginą bei pareikalavus sumokėti 4000 svarų (16 000 litų), ir prisistačius tariamu nukentėjusiojo anūku, bei pranešus, kad jis sužalojo moterį, bei pareikalavus sumokėti 4000 Anglijos svarų, (16 000 litų), kad nebūtų uždarytas į kalėjimą, nukentėjusiajam patikėjus, ir apie tai jam žinant, G. K. nurodęs nusikalstamos veikos bendrininkui Ž. Š. nuvykti į nukentėjusiojo namus, adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir paimti apgaule užvaldytus pinigus, ir Ž. Š. nuvykus pas nukentėjusįjį ir paėmus iš B. R. 2800 litų, tokiu būdu savo ir kitų bendrininkų naudai, įgijo svetimą turtą, t.y. pinigus – 2800 litų.
Be to, G. K. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytą dieną, valandą ir vietą, iš ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatyto asmens, neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, įgijo ne mažiau kaip 15,135 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino (Metamfetamine), bei nedidelį kiekį, – bet ne mažiau kaip 0,071 g. psichotropinės medžiagos – 1-(3- chlorofenil) piperazino (mCPP), bei nedidelį kiekį, – bet ne mažiau kaip 2.943 g. narkotinės medžiagos –kanapių (ir jų dalių) ir šias psichotropines medžiagas ir narkotines medžiagas neteisėtai, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kol jas 2010-11-19 kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
G. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-12 nuosprendį ir prašo jį dėl nusikalstamos veikos P. M. atžvilgiu išteisinti, taip pat prašo švelninti jam paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, kadangi P. M. atžvilgiu nusikalstamos veikos nepadarė. Nurodo, kad P. M. gyvenamąją vietą sužinojo tik iš jam pateikto kaltinamojo akto. Su P. M. nėra bendravęs, susitikęs, į jo namus nebuvo atėjęs. Kai akistatos metu P. M. jį nurodė kaip asmenį, apgaulės būdu įgijusį 6000 Lt, jis pamanė, kad P. M. klysta dėl senyvo amžiaus. Nors P. M. nurodė, kad nusikaltimo metu buvo su akiniais ir matė nusikaltimą padariusį asmenį, tačiau nei akistatos metu, nei kitais kartais akinių neužsidėjo, juos užsidėjo tik pasirašydamas dokumentus, kas rodo, kad jo regėjimas yra blogas.
Apeliantas nurodo, kad atpažinimo metu dalyvavo visiškai skirtingi žmonės – nepanašaus sudėjimo, akių ir plaukų spalvos, nė vienas neatitiko jo bruožų, todėl mano, kad policijos pareigūnai P. M. įtikino ir paveikė psichologiškai, kad jį, apeliantą, parodytų kaip asmenį, padariusį inkriminuotą veiką, kadangi tyrimo metu tyrėjai jam grasino, jog jeigu jis neprisipažins, bus susidorota su jo žmona, iškeliant jai baudžiamąsias bylas.
Be to, apeliantas nurodo, kad byloje buvo du kartus atlikta rašysenos ekspertizė, tačiau nesupranta, kaip galima nenustatyti, ar tai jo raštas. Pažymi, kad P. M. nurodė, jog ant žalsvo popieriaus lapo rašė jis, apeliantas, tačiau ekspertizės aktu neatsakyta, jog tai jo, apelianto, raštas, todėl daro išvadą, kad P. M. meluoja. Norėdamas įrodyti savo nekaltumą, surinko įvairius raštus su savo rašysena. Mano, kad tyrėjai įtakojo, tai, kad ekspertizės išvados būtų jiems palankesnės, nes pirmoji ekspertizė, kurios išvados buvo jam palankios, dingo. Todėl prašo atlikti rašysenos ekspertizę pakartotinai. Apeliantas nurodo, kad jo kaltės įrodymų, be nukentėjusiojo P. M. jo atpažinimo, nėra. Nors jis yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką, nereiškia jog būtent šią nusikalstamą veiką padarė jis. Jeigu būtų padaręs šį nusikaltimą, jam neigti kaltę nebūtų prasmės, kadangi tai turėtų įtakos bausmei.
Be to, apeliantas nurodo, kad dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo prisipažįsta kaltu visiškai ir dėl jų padarymo labai gailisi. Yra paėmęs paskolą būstui, kas mėnesį reikia mokėti bankui skolą, jos mokėjimas buvo atidėtas metams. Atlikdamas bausmę, neturės tiek lėšų, kiek reikia įmokėti už būstą, jį praras ir atlikęs bausmę neturės kur gyventi. Savo elgesį įvertino ir išvadas padarė.
Taip pat apeliantas prašo vieną dieną, išbūtą Šiaulių tardymo izoliatoriuje skaičiuoti kaip dvi, kadangi šioje įstaigoje yra laikomas 23 valandas per parą be gryno oro, pasivaikščioti gali 1 valandą, laikymo sąlygos neatitinka higienos bei skirtino ploto vienam žmogui reikalavimų, neturi galimybės mokytis ir dirbti.
Teismo posėdyje G. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
G. K. kaltė dėl sukčiavimo P. M. atžvilgiu įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo P. M. parodymais, parodymo atpažinti ir akistatos protokolų duomenimis, kitais bylos įrodymais. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, laikydamasis BPK 20 str. nuostatų, ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantas padarė BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį jam paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatė kriminalistu, pasakė, kad jo sūnus eismo įvykio metu sužalojo žmogų ir dėl to, kad nebūtų keliama byla, reikia sumokėti 6000 litų. Skambinęs asmuo nurodė, kad pinigų ateis paimti nukentėjusiojo brolis. Už dvidešimties minučių į namus atėjo G. K., kuris paėmė pinigus, pasirašė sutartį. G. K. išėjus, jam vėl paskambino į telefoną ir paprašė nupirkti telefono sąskaitos papildymo korteles, tada suprato kad buvo apgautas. Pareiškimą policijoje parašė ir karto po įvykio, po kiek laiko laikraštyje pamatė nuotrauką asmens, kuriam padavė pinigus. Per asmens atpažinimą atpažino G. K. kaip asmenį, kuriam atidavė pinigus. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad G. K. iki įvykio nebuvo matęs (t.4., b.l. 21-28). 2010-04-08 asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis atpažino G. K. kaip asmenį, atėjusį pas jį į namus, kuriam jis atidavė 6000 litų ( t.2., b.l. 104-107), o iš 2011-01-06 vykusios akistatos, į kurią buvo suvesti P. M. ir G. K., protokolo matyti, kad nukentėjusysis dar kartą patvirtino, kad 2009-08-23 pas jį į namus buvo atėjęs ir 6000 litų paėmė G. K. ( t.2, b.l. 120-121). Šių byloje surinktų įrodymų pakanka G. K. kaltei pagrįsti dėl nusikalstamos veikos padarymo P. M. atžvilgiu, nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, aplinkybių, kodėl nukentėjusysis galėtų apkalbėti G. K. nenustatyta. Be to, pažymėtina, kad jau pirmosios nukentėjusiojo apklausos metu, P. M. galėjo konkrečiai apibūdinti asmenį, kuris buvo pas jį atvykęs į namus 2009-08-23 ir paėmė pinigus, nurodydamas, kad tai buvo apie 18 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių, ilgesnių plaukų vaikinas. Iš 2009-08-23 nukentėjusiojo pareiškimo policijai taip pat matyti, kad nukentėjusysis nurodė, jog atėjęs vaikinas buvo apie 18 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo bei, kad jis galėtų atpažinti asmenį, paėmusį iš jo pinigus ( t.1., b.l. 25). Nukentėjusiojo 2009-08-23 pareiškimas-protokolas ir vykusi apklausa, iš kurių kaip minėta matyti, kad nukentėjusysis jau galėjo apibūdinti pas jį buvusio asmens bruožus, surašytas įvykio dieną, t.y. 2009-08-23 14 val. 50 min., t.y. praėjus labai trumpam laiko tarpui, nuo tada kai nukentėjusysis bendravo su jam skambinusiu asmeniu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis su asmeniu, kuris skambino P. M. naudodamas telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą bendravo 2009-08-23 13 val. 49 min. ( t.1., b.l. 111-119). Taigi dėl paminėtų aplinkybių apelianto manymas, kad P. M. asmens parodymo atpažinti metu jį atpažino būdamas paveiktas policijos pareigūnų, yra visiškai nepagrįstas. Kadangi byloje nukentėjusiojo P. M. parodymus atitinka ir kiti bylos įrodymai, netikėti nukentėjusiuoju, jog G. K. panaudodamas apgaulę iš jo įgijo 6000 litų, nėra pagrindo, o G. K. paaiškinimai, kad nukentėjusysis jį atpažindamas klydo arba jį apkalba, yra nepagrįsti, vertinami kaip G. K. pasirinktas gynybos būdas. Tai, kad specialisto išvadomis nebuvo nustatyta, ar P. M. tyrimui pateiktame popieriaus lape po nukentėjusiojo parašytu tekstu esantis rankraštinis įrašas su parašu buvo padarytas G. K., nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais ir apelianto kaltės nepaneigia. Iš byloje esančių specialisto išvadų matyti, kad nustatyti, ar minėtą įrašą padarė G. K. ar kitas asmuo nebuvo galima dėl to, kad įrašas ir asmens parašas yra mažai informatyvūs ( t.1., b.l. 60-61; 66-67). Esant tokiai nustatytai aplinkybei, rašysenos ekspertizės paskyrimas būtų netikslingas.
Apeliantas skunde nurodo, kad asmens parodymo atpažinti metu dalyvavo visiškai skirtingi žmonės – nepanašaus sudėjimo, akių ir plaukų spalvos, nė vienas neatitiko jo bruožų. Asmens parodymas atpažinti, kurio metu nukentėjusysis P. M. apeliantą atpažino kaip iš jo 2009 m. rugpjūčio mėnesį 6000 litų paėmusį asmenį, buvo atliktas nepažeidžiant BPK 192 str. šiam tyrimo veiksmui nustatytos tvarkos. BPK 192 str. 1 d. reikalauja, kad parodomi atpažinti tos pačios lyties asmenys pagal išorę būtų kuo panašesni į atpažintiną asmenį, t. y. neturėtų ryškesnių išvaizdos skirtumų. Nukentėjusiajam buvo parodyti atpažinti trys vyriškos lyties, pagal išorę kuo panašesni į atpažintiną asmenį - panašaus amžiaus ir kūno sudėjimo asmenys, be to, iš prie protokolo esančios nuotraukos matyti, kad visi parodomi asmenys buvo panašios plaukų spalvos (t. 2, b.l. 104-107). Nukentėjusysis nurodė, kad G. K. atpažino būtent pagal veido bruožus. Todėl pagrindo pripažinti, jog minėtas tyrimo veiksmas buvo atliktas netinkamai ir neatitinka BPK 20 str. 4 d. reikalavimų, nėra.
Atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu G. K. pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs sukčiavimą P. M. atžvilgiu veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu asmeniu. Iš 2009-12-29 tarnybinio pranešimo matyti, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajam, jungėsi prie telekomunikacijų operatoriaus bokštelio MAR01A, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, ir apimančio Marijampolės pataisos namų zoną (t.1., b.l. 152-153). Tas faktas, kad praėjus maždaug 20 min. nuo nukentėjusiojo pokalbio su jam iš minėto telefono abonento skambinusiu asmeniu pas nukentėjusįjį atvyko G. K., rodo, kad G. K. skambinimo metu negalėjo būti Marijampolėje. Be to, tai, kad pareiškime nukentėjusysis nurodė, kad G. K. jam prisistatė D. G., t.y. tuo pačiu vardu, kurį nurodė nukentėjusiajam skambinęs asmuo, pasakydamas, kad pas jį atvyks nukentėjusio asmens brolis D. G., leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajam skambino ne G. K., o jo bendrininkas ir jie abu veikė bendrininkų grupe.
Skirdamas G. K. bausmes pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes, t.y. kad apeliantas padarė keturias baigtas nusikalstamas veikas, kurios yra tyčiniai nesunkūs nusikaltimai ( BK 11 str.), kad G. K. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, išskyrus dėl nusikalstamos veikos P. M. atžvilgiu, pripažino ir gailėjosi, ir tai pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančias aplinkybes – teismas nurodė, jog dvi nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe, taip pat G. K. asmenybę – jis nedirbantis, praeityje teistas, 2008-02-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, vėl nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nors G. K. nurodo, kad dėl paskirtos bausmės gali prarasti būstą, kuriam buvo suteikta paskola, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, pagrįstai paskyrė apeliantui laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu nėra per griežtos, savo dydžiu artimos sankcijose numatytų šios rūšies bausmės vidurkiui. Labiau jas švelninti nėra pagrindo. Teismas, bendrindamas bausmes, pagal BK 63 str. pritaikė nuteistajam palankesnį bausmių dalinio sudėjimo būdą. Subendrintą bausmę bendrindamas su 2010-07-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme bausmes taip pat sudėjo iš dalies, taikydamas palankesnį bausmių bendrinimo būdą nuteistajam. Labiau švelninti G. K. už padarytas nusikaltimas veikas paskirtas bei subendrintąją laisvės atėmimo ir baudos bausmę nėra pagrindo.
Apelianto prašymas vieną dieną išbūtą Šiaulių tardymo izoliatoriuje skaičiuoti kaip dvi, kadangi šioje įstaigoje yra prastos sąlygos, yra nepagrįstas dėl to, kad tokios galimybės įstatymas nenumato.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.