Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-3436-827/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
A5.-3436-827/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02716-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Pažeidėjas
V. A.
Kategorijos
Nr. A5-3436-827/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02716-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant V. A., VDI Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotam atstovui G. K. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje, kurioje V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A., būdama UAB „G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore, esant darbo sutarties požymiams, 2019 m. gegužės 10 d. apie 20.55 val. leido dirbti Baltarusijos Respublikos pilietei V. V., gim. (duomenys neskelbtini). administratorės pareigose bendrovei priklausančiame hostelyje „F.“, adresu Vienuolio g. 4, Vilniuje, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais V. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 2 punktą, 43 straipsnio 1 dalies punktą bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. A. teismo posėdyje prisipažino padariusi administracinio tesiės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus ir paaiškino, kad VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos įdarbinimą nebuvo pranešta dėl to, kad tomis dienomis su trikęs buvo apsirašymas elektroniniu parašu. Tą dieną ji kelis kartus bandė padaryti tokį pranešimą per sistemą, tačiua matomai nepavyko to padaryti ir darbuotoja tą dieną dirbo be jo. Šiuo metu viskas jau yra ištaisyta, ji bendradarbiavo su VDI pareigūnais, jie jai suteikė metodinę pagalbą, todėl daugiau tokių situacijų nepasitaikys. Dėl to, kad darbuotoja dirbo nepranešus VSDFV teritoriniams skyriui gailisi, tai jos neatsargi klaida.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 32 straipsnyje įtvirtinta Darbo sutarties sąvoka, ir tai yra ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Minėto kodekso 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. DK 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. A. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamos V. A. rašytinio paaiškinimo ir paaiškinimo teisme matyti, kad nusižengimo fakto ji neginčija, pripažino, kad V. V. pradėjo dirbti įmonėje 2019 m. gegužės 10 d. (VDI tikrinimo dieną), tačiau dėl mobiliojo parašo sutrikimų nepavyko laiku pateikti pranešimą apie įdarbinimą, pripažino, kad darbo sutartį su V. V. pasirašė tik 2019 m. gegužės 13 d. (b.l. 2, 8). Taip pat jos padarytas nusižengimas ir kaltė įrodyta byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma, t.y. nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l. 3), darbuotojos V, V. rašytiniais paaiškinimais (b.l. 4,5), darbo sutartimi (b.l. 9-10), darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b.l. 11,12) Sodros duomenimis dėl įdarbinimo (b.l. 13).

Nustatytų duomenų pagrindu, teismas konstatuoja, kad V. A., būdama bendrovės „G.“ direktore bei būdamas atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, taip pat darbo sutarčių sudarymą, leido 2019 m. gegužės 10 d. darbuotojai V. V. dirbti nesudarius su ja darbo sutarties ir nepranešus nustatyta tvarka apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Taigi, V. A. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jai skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo trukmę, nes nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, taip pat nusižengimo padarymo aplinkybes, kad asmuo, nesudarius su ja darbo sutarties ir nepranešus „Sodrai“, nelegaliai dirbo tik 1 dieną. Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjos asmenybę – 38 metų amžiaus, dirbanti, bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 15-16), duomenų apie teistumą nepateikta. V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad bendrovėje kitų pažeidimų ar nelegalaus darbo faktų nenustatyta, kad nelegaliai dirbęs asmuo po VDI patikinimo buvo įdarbintas, V. A. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į V. A. pateiktą prašymą dėl baudos išdėstymo, į jos gaunamas pajamas, turtinę padėtį, baudos mokėjimas išdėstytinas 20 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą –1000 € (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti V. A. paskirtos 1000 € (vieno tūkstančio eurų) baudos mokėjimą 20 mėnesių laikotarpiui, sumokant kas mėnesį po 50 € (dvidešimt penkiasdešimt eurų), nurodant, kad pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19101970325.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė