Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-06-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-250-818/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-11
Bylos Nr.
II-250-818/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01246-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Pareiškėjas
K. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Skundas Nr. II-250-818/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01246-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albinai Nikitionok,dalyvaujant pareiškėjui K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trečiojo policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. N. 2020 m. balandžio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-AP-9592 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-05-12 Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjimui gautas K. K. 2020-04-29 skundas dėl „Nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną“ 14-ANR-711-2020 tyrimo medžiagoje Nr. 10-AP-9592. Nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (toliau - nutarimas) K. K. manymu yra pateikti M. Š. paaiškinimuose tikrovės neatitinkantys faktai, kurie prieštarauja jo pateiktiems parodymais, pagrįstiems dokumentais, foto medžiaga. Į pareiškėjo paaiškinimus ir komentarus nebuvo atsižvelgta, nutarimas pagrįstas netikrais faktais ir aplinkybėmis, kurias nurodė M. Š..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje K. K. iš esmės palaikė savo skundą bei papildomai teismui nurodė, kad M. Š. teiginys „kaimynai iš K. K. priklausančio žemės sklypo pusės savo žemės sklypus taip pat yra apsitvėrę atraminėmis sienutėmis" neatitinka tikrovės. Kaimynai to nėra padarę ir vanduo nuo jų sklypų natūraliu nuolydžiu patenka į pareiškėjui priklausantį sklypą.

Šalies argumentai

M. Š. teiginiai, kad „suderinęs su juo nutarė jos aukštį sumažinti 5 cm negu kaip buvau suplanavęs", „buvo sutarta su kaimynu, kad atkasta žemės dalis jo sklype bus sutvarkyta" -neatitinka tikrovės. Priešingai, esu M. Š. prašęs visus atraminės sienutės klausimus suderinti raštu, tačiau tai nebuvo daroma. Jokių sutarimų žodžiu nebuvo nei su M. Š. nei su statybininkais.

M. Š. teiginys, kad „Pagal Statybų reglamentą jeigu atraminės sienelės aukštis lygus kaimyno žemės sklypo reljefui, leidimas darbams nėra reikalingas" - neatitinka tikrovės, nes tokie leidimai yra reglamentuoti žemiau įvardintais teisės aktais.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamame nutarime teigiama, kad ,,Šiuo atveju nėra gauta objektyvių duomenų, kad M. Š. savo sklype įrengus atraminę sienelę, kliudoma nutekėti paviršiniam vandeniui nuo piliečiui K. K. priklausančio žemės sklypo į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną, griovį, kanalą ir pan., t.y. taip kaip numatyta aukščiau minėtame Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai gyvenamieji pastatai ".

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nutarime į vieną sakinį yra sudėti dviejų skirtingų Statybos techninių reglamentų sakiniai, iškreipiant esmę. M. Š. paaiškinimuose naudojami klaidinantys terminai - „paviršinės nuotekos", kurios turi kitą taikymo sritį. Sąvokos „paviršinis vanduo" ir „paviršinės nuotekos" negali būti tapatinamos dėl visiškai skirtingų reglamentavimo sričių. Tyrėja šių aplinkybių neišsiaiškino, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. K. K. nurodo, kad M. Š. neginčija, jog savo veiksmais, nukasė žemę, tačiau nurodė, kad jis nesiekė tyčia sunaikinti ar sugadinti svetimo turto ir teritorijoje beveik viską sutvarkė, tik nespėjo užpilti žeme 2-3 metrų, kadangi jam tą padaryti buvo uždrausta.“ Toks pareiškimas neatitinka tikrovės dėl to, kad M. Š. nebuvo nei leista iškasti griovį, nei drausta užpilti žemėmis - šiuos veiksmus jis atliko nieko neatsiklausęs ir nieko neinformavęs - savavališkai, pažeisdamas aukščiau minėtų teisės aktų normas. Tokiais veiksmais M. Š. pablogino buvusią situaciją pareiškėjui priklausančiame sklype, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostatas, kuriose teigiama, kad nuosavybė yra neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. M. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymais asmenims garantuotą nuosavybės neliečiamumą, dėl ko padaryta turtinė žala.

Liudytojas M. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje. Jam įsikėlus gyventi į gyvenamąją namą jis pastebėjo, jog greta gyvenantis kaimynas K. K. tvarkėsi savo žemės sklypą bei išsikėlė (paaukštino) sklypą, ko pasekoje visas paviršutinis vanduo ir dalis gruntiniu vandenų pradėjo tekėti į jo žemės sklypą. Jis norėdamas išspręsti šį klausimą ne kartą kalbėjo su K. K. sakydamas, jog nori įsirengti tvorą bei bandė derintis dėl atraminės sienelės aukščio. K. K. tam prieštaravo. Kadangi tokiems darbams leidimas nėra reikalingas jis 2019 m. vasarą pradėjo atraminės sienelės darbus, kuriuos atliko pasamdyto rangovo darbuotojai. Statant atraminę sienelę buvo iškasta žemės dalis kaimynui priklausančiame žemės sklype, įrengti klojiniai, tačiau betvarkant teritoriją kaimynų šeima pradėjo reikšti pretenzijas dėl sugadintos vejos, todėl visi darbai nėra užbaigti. M. Š. teigimu kaimyno žemės sklypas buvo nukastas, aukščio skirtumas buvo apie 10 cm, o jo natūralus nuolydis sudaro apie 10 cm M. Š. manymu jis nemato savo veiksmuose jokių norminių aktų pažeidimų, nes pats kaimynas nesirūpino, kad vanduo netvindytų žemės ploto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 641 str.).

1 5 Nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiame policijos komisariate buvo gautas pil. K. K. pareiškimas dėl galimai nusikalstamos veikos požymių turinčių M. Š., gim. (duomenys neskelbtini)veiksmų, pasireiškusiu tuo, kad pastarasis 2019 metais rugpjūčio 12-15 dienomis, savo sklype, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), greta sklypo ribos su pareiškėjo sklypu, esančiu adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atlikdamas atraminės sienelės statybos darbus savavališkai nukasė pareiškėjui priklausančiame sklype esančią žemę (iškasdamas apie 6 m3 grunto ir sugadinant apie 10 m2 ploto veją). Atlikto K. K. pareiškimo patikslinimo metu negavusi duomenų, leidžiančių įžvelgti M. Š. veiksmuose tyčios sugadinti svetimą turtą, 2019-10-31 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK vyriausiosios tyrėjos A. N. nutarimu, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 168 str., buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvus padarytai LR BK 187 str. 1 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas) numatytai nusikalstamai veikai. Taip pat, minėtą sprendimą priėmęs pareigūnas, įvertinęs M. Š. veiksmus kaip galimą civilinį deliktą, padarė išvadą, kad dėl šio įvykio kilęs ginčas, tuo pačiu pareiškėjo galimai patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiami teisme civilinio proceso tvarka.

2 2019-11-12 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas K. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti minėtą 2019-10-31 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą ir jo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo grąžinti papildomam nagrinėjimui, kad būtų įvertintos ir su galimu M. Š. savavaldžiavimu susijusios aplinkybės.

3 2019-11-26 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras L. G. priėmė nutarimą atsisakyti patenkinti K. K. skundą ir vadovaudamasis BPK 168 str. 6 d. nuostatomis, pareiškimą ir jo patikslinimo metu surinkta medžiaga dėl galimai padaryto LR ANK 518 str. numatyto nusižengimo perduoti išspręsti LR administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, t.y. perduoti policijai, turinčiai įgaliojimus priimti sprendimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir tyrimo atlikimo.

4 2020-04-15 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK 1-ojo Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja A. N., vadovaudamasi LR BPK 591 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal LR ANK 518 str. 1 d. „Savavaldžiavimas“ nesant administracinio nusižengimo sudėties.

5 2020-05-12 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas K. K. 2020-04-29 skundas dėl „Nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną“ 14-ANR-711-2020 tyrimo medžiagoje Nr. 10-AP-9592. Skunde pareiškėjas nesutinka su ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2020-04-15 nutarimu bei prašo panaikinus šį procesinį sprendimą pavesti papildomai atlikti veiksmus susijusius su pareiškėjo manymu savavališkais statybos darbais dėl atraminės sienelės pastatymo aplinkybių išaiškinimu.

2020-05-08 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK atsiliepimu į K. K. skundą nurodė, kad su skunde išdėstytais teiginiais bei reikalavimais institucija nesutinka, mano, jog nagrinėdamas administracinio nusižengimo medžiagą, įvykio aplinkybės buvo išnagrinėtos iš esmės bei priimant procesinį sprendimą buvo tinkamai įvertinti visi byloje surinkti įrodymai bei kiti duomenys, todėl prašo teismo K. K. skundą netenkinti.

7 ANK 641 str. numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10 ANK 618 str. nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

ANK 518 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tuo atveju, jei vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai daro tyčia (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai.

20Iš byloje esančių rašytinių duomenų, pareiškėjo bei liudytojo M. Š. parodymų duotų teismo posėdžio metu, matyti, jog M. Š., siekiant užkirsti į jo žemės sklypą po kilusių liūčių, paviršutinio vandens bėgimą iš K. K. priklausančio žemės sklypo teritorijos, kalbėjo su pastaruoju dėl atraminės sienelės įrengimo darbų atlikimo, pasak M. Š. tokio pobūdžio kalbėjimas su kaimynu vyko ne vieną kartą, tačiau K. K. tokiam prašymui prieštaravo, nes tokiu atveju būtu tvindomas K. K. žemės sklypas, kuris yra kiek žemesnis aukščio atžvilgiu. Skundo bylos duomenimis, negavus rašytinio K. K. leidimo (sutikimo), M. Š. rangovų pagalba atliko atraminės sienelės betonavimo darbus, atliekant šiuos darbus darbininkai K. K. priklausančiame žemės sklype iškasė apie 6 m³ dydžio griovį bei sugadino apie 10 m² vejos. Dėl pastatytos atraminės sienelės, vanduo iš K. K. priklausančio žemės sklypo neturi natūralaus nutekėjimo. M. Š. teigimu, jis neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais buvo pažeista įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjant skundą nustatyta, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr.D1-713, sklype įrengti I grupės kitos paskirties inžinierinį įrenginį – betoninė atraminė sienelė, kurios statybos leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Tačiau statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 5.6 punktas reglamentuoja, kad „tais atvejais, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, pagal tesiės aktų reikalavimus yra privaloma gauti žemės sklypo savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus. Kaip minėta, asmens veiksmus pripažįstant savavaldžiavimu būtina nustatyti, kad asmuo, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų teisės norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia. Teismo vertinimu priimant procesinį sprendimą dėl administracinės teisenos nutraukimo nebuvo aiškinamasi nagrinėjamo ginčo esminės aplinkybės. Antai, vykdant aukščiau minėto |Statybos reglamento STR 1.05.01:2017 1.2.2 punkto reglamentavimą „Užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo sklypo nutekėti“, nėra tirta, ar M. Š. ėmėsi veiksmų dėl paviršinio vandens nutekėjimo sistemos įrengimo? Ar įrengiant atraminę sienelę M. Š. derino su pareiškėju šios sienelės aukštį? Ar M. Š. pasamdytam rangovui buvo suteikta informacija dėl sienelės aukščio, kitų jos matmenų, ar buvo gautas gretimo sklypo savininko leidimas dėl darbų atlikimo (kasimo darbai)? Duodamas paaiškinimą policijos pareigūnui M. Š. teigia, kad „pagal įstatymus paviršinėmis nuotekomis kiekvienas žemės sklypo savininkas turi pasirūpinti pats“, duodamas nuorodą į Aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymą Nr.D1-193, patvirtintame Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, nurodyta, kad paviršinės nuotekos – tai ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkantis kritulių ir kitoks vanduo. Šios aplinkybės nebuvo tirtos, siekiant nustatyti, ar K. K. priklausančiame žemės sklype buvo (ar yra) vykdoma kokia nors ūkinė veikla, susijusi su galimu teršimu. Be to, M. Š. teigimu, R. K. tvarkant savo žemės sklypo teritoriją, pastarasis atliekant žemės kasimo darbus išsikėlė žemės paviršių aukščiau negu buvo, tuo tarpu iš teismui pateiktų Topografinio plano duomenų matyti, kad gretimų sklypų aukščiau skiriasi, todėl teismo vertinimu būtina papildomai ištirti, ar K. K., tiek M. Š. žemės sklype teritorijos turi tam tikrą nuolydį; jei taip, tai šio nuolydžio aukštis tęsiasi per visus sklypus?

Nors skundžiamas nutarimas iš esmės yra grindžiamas subjektyviosios nusižengimo sudėties elemento - tyčios nebuvimu, tačiau byloje esančios aplinkybės rodo, kad yra ne vienas požymis, jog savavaldžiavimo veika buvo atlikta tyčiniais veiksmais. Kaip jau minėta, teismas nesutinka su skundžiamame nutarime pateiktu aplinkybių vertinimu, konstatuotu psichinio santykio su atliktais veiksmais nebuvimu, todėl nutaria panaikinti skundžiamą nutarimą. Bylos aplinkybės turi būti įvertintos iš naujo arba, esant reikalui renkamos ir tiriamos naujos.

ANK 642 straipsnis, nurodo, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas panaikina nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą tuo atveju, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Kadangi, teismo manymu dėl K. K. pareiškimo tyrimo nustatytos būtent tokios aplinkybės, teismas panaikina 2020 m. balandžio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos A. N. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, išsamiam papildomam tyrimui atlikti.

23 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

24 K. K. skundą tenkinti.

25 Panaikinti Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK 1-ojo Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. N. 2020 m. balandžio 15 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-AP-9592, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal LR ANK 518 str. 1 d. „Savavaldžiavimas“, nesant administracinio nusižengimo sudėties ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

26 Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius