Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aušrelė Mažrimienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos rajono susivienijimo atstovei Birutei Vaičikauskienei ir atstovui advokatui Andriui Chudenkovui, atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos atstovui Vaidotui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos rajono susivienijimo skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-11-26 sprendimo Nr. T11-497 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone sprendimu patvirtintų ginčo nuostatų pakeitimai nebuvo motyvuoti ir argumentuoti. Jei sprendimas buvo priimtas dėl sunkios finansinės padėties, tai atsakovas privalėjo įvardinti sprendimo priėmimo priežastis. Neįtvirtinus motyvuotos priežasties dėl normatyvų nuostatų keitimo, mano, jog pažeidžiami Darbo kodekso 120 straipsnyje įtvirtinti pagrindai keisti darbo sutarties sąlygas. Nurodo, jog Darbo kodekso nuostatos darbo sutarties sąlygų keitimą sieja su gamybos, jos masto keitimu, technologijos arba darbo organizavimo keitimu, tačiau kodėke nėra numatyta galimybė keisti darbo sutarties sąlygas vien tuo pagrindu, kad darbdaviui trūksta lėšų. Mano, jog prieš priimant ginčijamą sprendimą turėjo būti atlikta analizė, kurios grupės darbuotojų atliekamas darbas nėra reikalingas. Teigia, jog nepagrįstai ir nemotyvuotai ginčijamas sprendimas liečia tik valytojas ir laborantus, taip šiuos darbuotojus diskriminuojant kitų švietimo įstaigose dirbančių darbuotojų atžvilgiu, todėl sprendimas prieštarauja darbuotojų lygybės principui. Pabrėžia, jog sprendimu patvirtintuose normatyvuose nėra diferencijuojami valytojams skirtini grindų valymo plotai pagal valomas patalpas.

Pareiškėjo atstovai – Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė Birutė Vaičikauskienė ir advokatas Andrius Chudenkovas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Ginčas byloje kilęs dėl atsakovo 2009 11 26 priimto sprendimo Nr. T11-497, kuriuo nustatytas švietimo įstaigų darbuotojų pareigybių skaičius bei nenumatytas laboranto etatas bendrojo lavinimo mokyklose.

Pareiškėjas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos rajono susivienijimas-nepartinė organizacija, laisvo apsisprendimo pagrindu vienijanti Klaipėdos rajono pedagogus ir kitus švietimo sistemoje dirbančius asmenis (Įstatų 1 straipsnis, b.l. 40, 46, 60). Atstovavimo visuomenės interesams tam tikroje srityje požiūriu Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo prasme Lietuvos švietimo profesinės sąjungos Klaipėdos rajono susivienijimas (toliau Susivienijimas) yra ta visuomeninė organizacija, su kuria atsakovas privalėjo konsultuotis, priimdamas ginčo sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo institucijos dėl administracinio reglamentavimo sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais ir turinčių svarbią reikšmę didelei gyventojų bendruomenės daliai, turi konsultuotis su visuomenės interesams atitinkamoje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profsąjungų, visuomeninių organizacijų, kitų ne vyriausybinių organizacijų atstovais). Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueiga, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai) pasirenka pati viešojo administravimo institucija, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Pareiškėjas, kaip organizacija, atstovaujanti visuomenės interesus švietimo srityje, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jų susivienijimo narių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti skundžiamu atsakovo sprendimu. Vien faktas, kad šie nariai yra švietimo įstaigų darbuotojai negali būti pagrindu daryti išvadą, kad Susivienijimo narių-valytojų ir laborantų, dirbančių rajono švietimo įstaigose, yra teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais) (šio straipsnio 1 dalis), jog konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas (šio straipsnio 2 dalis). Iš šios nuostatos jog vietos savivaldos institucijos privalo sudaryti organizacijoms, atstovaujančioms visuomenės interesus tam tikrose srityse, sąlygas gauti informaciją apie priimamus teisės aktus.

Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime konstatavo, jog „Visuotinai pripažįstama, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti. Skaidrumas sietinas su dalyvaujamąja demokratija, informacijos laisve, galimybe piliečiams ir kitiems asmenims kritikuoti valdžios įstaigų veiklą. Valstybės tarnybos skaidrumas yra būtina prielaida neįsigalėti korupcijai, protekcionizmui, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe“. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota ir tai, jog „valstybės tarnybos skaidrumo reikalavimas Konstitucijoje nėra paminėtas expressis verbis, bet tai anaiptol nereiškia, kad valstybės tarnybos skaidrumas netraktuotinas kaip iš Konstitucijos kylantis imperatyvas. Priešingai, valstybės tarnybos skaidrumas – tai konstitucinis principas. Valstybės tarnybos skaidrumo imperatyvas kyla iš įvairių Konstitucijos nuostatų – normų ir principų, inter alia iš jos 5 straipsnio nuostatų, kad valdžios galias riboja Konstitucija (2 dalis) ir kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (3 dalis), 25 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių įsitikinimų raiškos laisvę ir laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, taip pat ir piliečio teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį (5 dalis), 33 straipsnio nuostatų, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (1 dalis), kad piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus ir kad draudžiama persekioti už kritiką (2 dalis), taip pat kad piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas (3 dalis). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas valstybės tarnybos skaidrumo principas aiškintinas atsižvelgiant ir į kitas Konstitucijos nuostatas, inter alia į jos preambulėje skelbiamą pilietinės visuomenės siekį, konstitucinius pilietiškumo, atviros visuomenės ir socialinės darnos imperatyvus, konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, demokratijos, atsakingo valdymo principus, taip pat konstitucinę valstybės tarnybos sampratą, suponuojančią, be kita ko, jos, kaip sistemos, viešumą ir atvirumą.“Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotas konstitucinis valstybės tarnybos skaidrumo principas mutatis mutandis taikytinas ir šioje administracinėje byloje, t. y. laikytina, jog viešojo administravimo subjektai privalo laikytis konstitucinio jų veiklos skaidrumo principo.Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje (2006 m. birželio 27 d. redakcija) įtvirtintas viešojo administravimo subjektų veiklos skaidrumo principas nėra savitikslis – jo esmė ta, kaip konstatuota ir Konstitucinio teismo jurisprudencijoje, kad visuomenė privalo žinoti, ką viešojo administravimo subjektai atlieka iki sprendimų priėmimo ir jų įsiteisėjimo, ir turi turėti teisę pareikšti apie tai savo nuomonę. Kartu pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, esą visuomenės nuomonė visada yra privaloma viešojo administravimo subjektui. Priešingai – visuomenės nuomonė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio prasme yra patariamoji. N ors Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas kartu reiškia ir tai, jog viešojo administravimo subjektai turi būti iniciatyvūs sudarant galimybes visuomenei susipažinti su sprendimais jų rengimo ir priėmimo procese, tačiau toji iniciatyva gali pasireikšti itin įvairiomis formomis (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), kurias gali pasirinkti pats viešojo administravimo subjektas (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip). Be to, šioji iniciatyva gali būti inspiruota pačios visuomenės (t. y. asmenys gali rašyti peticijas, raštus, reikalavimus viešojo administravimo subjektui, kad šis organizuotų konsultacijas su visuomene jai svarbiais klausimais): svarbiausia, kad visuomenė žinotų apie priimamų sprendimų turinį. Laikytina, kad pareiškėjas Susivienijimas, atstovaujantis savo narių interesus, privalo aktyviai domėtis rengiamais teisės aktais, apie juos informuoti savo narius, kreiptis į atsakovą, kad jis organizuotų konsultacijas su jos nariais ir kt.

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje.

Administracinėje byloje nustatyta, jog iki Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai priimant ginčijamą 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. T11-497 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pareiškėjas turėjo galimybę su šiuo sprendimo projektu susipažinti, nes projektas buvo paskelbtas 2009 11 21 vietinėje spaudoje, laikraštyje „Banga“ (b.l. 65) ir 2009 11 19 Klaipėdos rajono savivaldybės internetiniame tinklapyje nurodant, kad dėl šio teisės projekto galima pareikšti pastabas ir pasiūlymus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą (prieš jo priėmimą), vienu iš Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytų būdu siekė konsultavimosi šiuo klausimu su organizacija, atstovaujančia visuomenės interesus tam tikroje srityje, tai yra su Susivienijimu, atstovaujančiu Klaipėdos rajono pedagogus ir kitus švietimo sistemoje dirbančius asmenis, nes Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T11-497 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ projektas buvo paskelbtas viešai- vietinėje spaudoje bei internetiniame tinklapyje. Teismas konstatuoja, kad priimdamas ginčo sprendimą atsakovas nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nustatytos administracinio reglamentavimo sprendimo priėmimo procedūrą, nes siekė nuomonę išsiaiškinti kitais būdais, informuojant visuomenę spaudoje bei internetiniame tinklapyje. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo skundas panaikinti atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. T11-497 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų pareigybių skaičiaus nustatymo“, dėl patvirtintų Bendrojo lavinimo mokyklų darbuotojų pareigybių skaičiaus nustatymo normatyvų 2,8 punktą, Neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojų pareigybių skaičiaus nustatymo normatyvų 7 punktą ir Kitų švietimo įstaigų darbuotojų pareigybių skaičiaus nustatymo normatyvų 4 punktą bei įpareigoti atsakovą pakeisti ginčijamu sprendimu patvirtinto Bendrojo lavinimo mokyklų darbuotojų pareigybių skaičiaus nustatymo normatyvus, įtvirtinant laboranto pareigybę, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes įstatymas išlaidų atlyginimą numato proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 89 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos rajono susivienijimo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai Aušrelė Mažrimienė Irma Čuchraj Dalia Gumuliauskienė