Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui, nukentėjusiajai K. L., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, kaltinamajam L. S., jo gynėjui advokatui Ž. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvis Respublikos pilietis, nedirbantis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. S. žinodamas, kad jam nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Prienuose, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra įkeistas ir dėl šio buto 2009-10-05 priimta hipotekos teisėjo nutartis parduoti butą iš varžytinių, žinodamas, kad VĮ Registrų centre nekilnojamo turto registre įregistruoti šeši to paties buto arešto aktai, kuriais yra apribota disponavimo butu teisė, nuslėpdamas šią informaciją ir neturėdamas teisės buto parduoti, 2014-11-07 juridinių paslaugų kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune su nukentėjusiąja K. L. sudarė preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015-06-30 parduoti jai minėtą butą už 65000 litų (18825,30 Eur skaičiuojant oficialiu euro kursu 3,45280 lito už vieną eurą) bei susitarė dėl avansinių mokėjimų grafiko, pagal kurį preliminarios sutarties sudarymo metu K. L. sumokėjo jam 5000 litų (1448,10 Eur), 2014-12-02 į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10000 litų (2896,20 Eur), o 2015-02-16 - 4000 eurų, tačiau L. S. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes K. L., sužinojusi, kad parduodamas butas yra įkeistas ir areštuotas, atsisakė tęsti avansinius mokėjimus pagal 2014-11-07 preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį, tokiu būdu jis apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės K. L. turtą – 65000 litų (18825,30 eurų), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., padarymu.

Kaltinamasis L. S. dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo kaltės nepripažino, iš jo parodymų matyti, kad su pareikštais kaltinimais nesutinka, tvirtina, kad tą butą iš tiesų norėjo parduoti K. L., tačiau sandorio neįvykimą su L. nulėmė tai, kad ji po turto įvertinimo akto nebenorėjo mokėti tokios sumos, kaip buvo sutarta. S. kaip buto pirkėją nurodė dėl tos pačios priežasties, t. y. kad L. nenorėjo sutartos sumos sumokėti, reikėjo kažką daryti, kad nedingtų butas. Jam apie 8000 eurų L. sumokėjusi buvo. Sumokėjus sutartą sumą, S. tikrai būtų pardavusi ir L. būtų įsigijusi tą butą. Įmokėtų pinigų L. negrąžino todėl, nes ginčų buvo su ja dėl to buto apgadinimo, advokato išlaidos prasidėjo. Realiai išlaidų galėjo būti keli šimtai eurų. Skirtumo negrąžino, nes po 2015 metų spalio mėnesio sprendimo civilinėje byloje jie jį apskundė ir vėl viskas prasidėjo. Dabar skirtumą žada grąžinti. Neinformavo L., kad butas turėjo elektros skolų, perkant visos skolos juk jam būtų likę. L. sužinojus, prašė sumokėti greičiau vien dėl to, kad antstolei ją galėtų nurodyti kaip pirkėją. Kodėl neinformavo, kad pas antstolį reikės pirkti, negali paaiškinti. Apie buto areštus teigia informavęs, nes jiems davė išrašą. Pasakė L., kad nebus kliūčių įsigyti tą butą, nes žinojo, kad jie jį galės įsigyti. S. yra jo žmona ir situaciją žinojo. Antstolę tik informavo, kad pirkėjai yra užsienyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojų parodymais, kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš nukentėjusios K. L. parodymų matyti, kad norėjo butą iš kaltinamojo pirkti. Susirašė žinutėmis, susitarė per pusę metų dalimis sumokėti pinigus. Jis parašė, kad pasitars su žmona. Paskui parašė, kad dalimis mokant sutinka parduoti butą. Susitarė grįžę į Lietuvą susitikti, sutartą dieną apžiūrėti buto. Atvažiavo į Prienus, apžiūrėjo, viskas buvo gerai, butas tiko, buvo vienas iš pigiausių, todėl kitų butų neapžiūrinėjo, kalbėjo apie sumas, avansą. Avansui pasiūlė 5000 litų. L. sutiko. Paskui sutarė susitikti kitą dieną. Vakare jis pasakė, kad pasikalbėjo su notaru ir pasakė, jog avansas 5000 Lt jam yra per mažas. Pasakė, kad jam reikia daugiau. Susitarė kitą mėnesį dar 10000 pervesti. Susitiko pas tą jo žmogų, galvojo, kad jis notaras, kad pasirašyti preliminarią sutartį. Tas žmogus, dar L. neatėjus, pradėjo pildyti dokumentus, rašė sutartį dėl buto pardavimo. Paklausė, ar jos sesę įleis gyventi iš karto. Sakė, kad įleis kai tik sumokės avansą. Sutartyje įrašė, kad pirks butą pas notarą. Tas žmogus sakė, kad eis pas notarą kai sumokės visus pinigus. Buto dokumentų nematė, nes jų nerodė, ji ir neprašė jų parodyti. Kad jam priklauso butas, nepasitikrino. Anksčiau nekilnojamojo turto pirkime nėra dalyvavusi. Sutartį pasirašė, pervedė sutartas sumas. Po to pradėjo eiti laiškai į pašto dėžutę ir kaimynai sesei pradėjo sakyti, kad nepasitikėtų tuo žmogumi, kad jis prisiskolinęs. Susisiekė su kaltinamuoju, parašė jam, kad dujas atjungė, kad sesė pasakoja apie tą butą blogus dalykus. L. sakė, kad sesė nieko neįsileistų. Suprato, kad L. meluoja. Bijojo, kad daugiau neįklimptų. Moteris, kuriai skambino į dujų tiekimo įmonę, patarė jai kreiptis į advokatą. Grįžusi į Lietuvą susirado advokatą, kuris patikrino, kad tas butas yra keliolika kartų areštuotas, o kaltinamasis jai apie tai nesakė. Virš 8500 eurų sumokėjo kaltinamajam. Prašė pinigus grąžinti, bet jis negrąžino. Kaltinamasis norėjo, kad ji tą butą pirktų. Kai sužinojo, kad butas areštuotas, nieko bendro su juo turėti nenorėjo. Kas mokės skolas su juo nesiderėjo. Kad butas areštuotas ar įkeistas jokios kalbos nebuvo, jos apie tai neinformavo, nesakė, kad butas bus parduodamas per antstolę. L. nesiūlė jai 7076 eurų į antstolės sąskaitą pervesti. Būtų nenorėjusi tokio buto pirkti, jei jis jau areštuotas, nes jis jau ne jo. Suprastų, kad tai yra nepašalinamos kliūtys. Kad turtas bus per notarą perkamas, ją tas tenkino. Sąlyga, kad butas pas antstolę bus perkamas, jai nebūtų tikusi. Dėl šios priežasties nusprendė to buto nepirkti. Atstovas L. apie tai pranešė. L. nesutiko su jų reikalavimais, siūlė toliau butą pirkti. Butas buvo iš pigesnių ir jai greitai jo reikėjo. Kaina buvo tinkama mokėjimui. Neketina to buto toliau įsigyti. 2015-06-08 nurodė, kad sutinka pirkti už rinkos vertę, nes nusprendė, jei jis tų pinigų neturi, tai tegul parduoda. Tada dar butą įsigyti noras buvo. Per šitą laikotarpį, nuo preliminarios sutarties sudarymo, L. nors ir nesakė, kad buto neparduos ir negrąžins pinigų, bet leido suprasti, juk butas areštuotas.

Iš liudytojo P. M. parodymų matyti, kad jis gyvena kartu su K. L., minimą butą susirado internetiniame puslapyje „skelbiu.lt.“, susirašė su L., kad apžiūrės butą grįžę iš Norvegijos. L. butą aprodė kartu su žmona. Viskas tiko, susitarė dėl pradinio įnašo 5000. L. sakė, kad važiuosim pas jo notarą kitą dieną pasirašyti sutartį. Tą patį vakarą L. paskambino ir pasakė, kad jam 5000 neužtenka. Jie sutiko, kad likusius 10000 persiųs gruodį. Susitikę pas L. notarą pasirašė sutartį, atsiskaitė. L. sakė, kad ten notaras. Viską perskaitė, viskas tiko ir K. L. pasirašė. Pinigai buvo pervesti iš jo sąskaitos. Gruodį likusią įmoką pervedė. Leido tame bute K. L. sesę gyventi. Kovo pirmą savaitę K. sesei atjungė dujas, šilumą, ji negalėjo ten gyventi. Suprato, kad kažkas ne taip. Tada L. pradėjo rašinėti, kad siųsti pinigus greičiau. Nesidomėjo kaip yra perkamas nekilnojamas turtas, patarimų pas tėvus neklausė. Kad butas areštuotas ar per antstolį bus perkamas kaltinamasis tikrai nesakė. Sutartį rašęs žmogus nepasakė nei savo vardo, nei pavardės. Jis buvo vienas, paskui atėjo L.. Tik sutartį padavė K. L. skaityti, jai sutartis tiko. Ką tame kabinete kalbėjo, tas buvo perkeliama į tekstą. Kad pardavimas bus notarų kabinete, tai K. tiko. Jei būtų pasakę, kad butas areštuotas ar su skolom ar kita, tai K. tame kabinete tokios sutarties nebūtų pasirašiusi. Jie neieškojo buto su areštais ar skolomis. Reikėjo jiems greičiau sesę apgyvendinti. L. teisininku pasitikėjo. Pirmą kartą tokį veiksmą atlikinėjo su K.. Nuo 13 metų išvykęs iš Lietuvos, išsilavinimas jo 12 klasių. K. išsilavinimas toks pat. K. norėjo susigrąžinti tą, ką sumokėjusi. Pavedė tai spręsti advokatui. L. pinigus grąžinti ir sutiko, ir nesutiko. Suprato, kad L. pinigų neturi.

Iš liudytojos M. L. parodymų matyti, kad ji dalyvavo apžiūrint butą, L. jį aprodė, paskui jai davė raktus. Gyveno tame bute tris mėnesius. Ketino sesuo šį butą pirkti. Gruodžio mėnesį atsikraustė. Sesuo tarėsi pirkti išsimokėtinai. Iki kovo mėnesio ten gyveno. Išsikraustė, nes atjungė dujas, nebuvo šilumos. Kaimynai žinojo, kad ten skolos už vandenį, dujas. Su pardavėju nebendravo. Kaimynai pasakė, kad jis daug skolų turi. Komunalinius mokėjo sesė L.. Nuomos mokesčio nemokėjo. Kad butas įkeistas, areštuotas sesė pasakė 2015 metais, kovo mėnesį.

Iš liudytojo D. R. parodymų matyti, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis. 2014 metais jis kreipėsi į jį, kad paruoštų preliminarią sutartį dėl buto pirkimo. Atvyko L. S. su būsimais pirkėjais kainą susiderinę. Reikėjo tik surašyti į sutartį kainas, terminus ir kokiomis sumomis mokės. Sutartis buvo parengta, jie ją pasirašė ir išsiskirstė. Kodėl sutartis pasirašyta ne pas notarą, nežino. L. paprašė paruošti tik preliminarią sutartį. Preliminari sutartis nebūtinai turi būti pasirašoma pas notarą. Pirkėjai norėjo pirkti išsimokėtinai dalimis. Jie sakė, kad neregistruos Registrų centre preliminarios sutarties. Preliminarią sutartį sudaryti buvo šalių apsisprendimas. Kai sumoka ne viską iš karto, dažniausia ir sudaro preliminarias sutartis. Jam buvo paduoti buto nuosavybės dokumentai. Pirkėjai tuos dokumentus vartėsi. Kai iškilo klausimas dėl turto pardavimo varžytinėse, tai kiek atsimena, jie L. buvo informuoti. L. jiems siuntė žinutę, informavo apie tai, kad tą butą antstolis nori parduoti ir reikia pasiūlyti pirkėjui. Jis mano, kad pirkėjai žinojo, jog butas areštuotas. Kodėl į preliminarią sutartį neįrašė, kad butas areštuotas, nežino. Prieš pasirašant sutartį, pirkėjai ją skaitė, o prie sutarties buvo tas nuosavybės pažymėjimas. Pirkėjai atėjo jau apsitarę, žinojo kainą, terminus. Apie sutarties 4.1.4 punkte ir kituose minimą, kad pagrindinis sandoris bus sudaromas pas notarą, tai kalba apie notarą buvo, nes buvo suderinamas paskutinis mokėjimo terminas. Tai juk visiems aišku, kad pas notarą visos sutartys pasirašomos. Prisimena, kad jie kalbėjo, jog iki to laiko kaltinamasis susitvarkys areštus, pirkėjai apie areštus buvo sužinoję. Jie tarpusavyje apie tai šnekėjo. L. pasakė, kad butas bus atlaisvintas nuo areštų. Išrašas buvo išspausdintas, tai L. jį su savimi atsinešė, jame matėsi areštai.

Iš liudytojos D. M. parodymų matyti, kad ji vykdė pirmos eilės išieškojimą bankui. Yra 3 ekspertizės, vienos varžytinės buvo įvykę. Po varžytinių buvo gaisras, turtas po jo prarado vertę. Kaltinamasis turėjo realią galimybę pats parduoti nebent skolininko pasiūlytam pirkėjui arba padengti visą skolą, vykdymo išlaidas, tada bankas būtų panaikinęs įkeitimą. Pats jis parduoti negalėjo. 2015 metų sausio mėnesį 7067 eurų buvo butas įkainotas. Vasario mėnesio 18 dieną įmokėta 3000 eurų, o 2015-03-12 buvo sumokėta likusi suma. 2015 m. kovo 12 dieną L. S. pasiūlė pirkėją V. S.. Paskui buvo prokuratūros areštuotos šios piniginės lėšos. Be S., kitų pirkėjų kaltinamasis nesiūlė. Sakė tik, kad pirkėjai dar užsienyje yra. Kitam pirkėjui tokio prašymo neparašė, tik minėjo, kad pirkėjai yra užsienyje. Kai kovo 12 dieną sumokėjo, tuomet S. pasiūlė skolininko pasiūlytą pirkėją. Jei persigalvotų, tada ji priimtų patvarkymą ir grąžintų pinigus. Jei būtų S. pardavęs, likę areštai pasinaikintų. Parduoti butą galimybę 2014 metais kaltinamasis turėjo. 2015 metų sausio mėnesį ekspertizė buvo atlikta vertės nustatymui. Čia buvo trečia ekspertizė. Kaltinamasis galėjo sudaryti preliminarias sutartis, jei randa tokių pirkėjų. 44000 buvo pradinė kaina. Dar reikia 20 procentų pridėti. Tai buvo pirmos varžytinės. 2013-08-12 vėl gavo iš S. prašymą paskirti pakartotinį turto vertinimą, nes ankstesnio buto vertinimo suma neatitinka realios rinkos vertės. Priėmė patvarkymą 2013-08-16 ir jį išsiuntė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2014 metų sausį buvo paskelbus varžytines jau pagal antrą įvertinimą. Pradinė kaina buvo 68800 litų ir plius 20 procentų prie šitos paskelbtos sumos. 2014-03-27 skelbė antras varžytinės. 51600 buvo pradinė kaina. 2014-05-06 už 53664 nupirko E. Ž.. Varžytinės baigėsi 2014-05-06, o jis 2014-05-07 sumokėjo visą sumą pinigų. Ji surašė turto pardavimo aktą, bet 2014-05-13 iš E. Ž. gavo, kad 2014-05-08 gaisras įvyko. Tada priėmė patvarkymą ir tuos pinigus grąžino. Ekspertas V. L. 2015 sausio mėnesį surašė aktą, butą įvertino 7067 eurų suma. Jei S. 2014 metų lapkritį surado pirkėjus ir būtų su pirkėjais pas ją atvykę, tai sąlyga tokia pirmiausia, kad turi būti pirma pinigai sumokėti į sąskaitą, tada būtų pirkėjus fiksavusi. Kas turi pinigus sumokėti tai CPK nėra griežtai apibrėžta, svarbu, kad būtų įmokėta ta suma. S. galėjo nurodyti pirkėjais L., o ne savo žmoną. Čia yra skolininko teisė. S. už ką moka nurodė tik po to, kai visi pinigai buvo sumokėti. S. pasakė, kad pirkėjai užsienyje, kai sumokėjo pinigus. Jei kovo 12 dieną būtų prašymas, o kovo 17 dieną atsineštų kitą tokį patį prašymą, su kita pavarde nurodyta, nežino kaip būtų, reiktų konsultuotis. Akto tą pačią dieną nesurašo. L. S. po kovo mėnesio 12 dienos neprašė pakeisti į L.. Įvykus pirkimui-pardavimui pasiūlytam pirkėjui visi areštai pasinaikina nuo buto. Naujasis savininkas gali eiti įregistruoti butą, turi neapsunkintą galimybę.

2014-11-07 preliminarioji buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad L. S. (pardavėjas) ir K. L. (pirkėja) įsipareigoja, kad pirkėjai ne vėliau kaip iki 2015-06-30 sumokėjus pardavėjui 65000 Lt bus pasirašyta pagrindinė buto, esančio Vytauto g. 30-4, Prienuose pirkimo – pardavimo sutartis, nurodyta, kad sutarties pasirašymo metu pirkėja sumoka 5000 Lt avansą. 4.1.2. str. „a“ punkte L. S. patvirtino, kad jis turi teisę sudaryti Pagrindinę sutartį bei tinkamai vykdyti iš jos kylančius įsipareigojimus, o „b“ punkte nurodyta, kad jis „yra gavęs visus reikiamus leidimus, ....reikalingus sudaryti Pagrindinę sutartį ...“ . Iš šios sutarties taip pat matyti, kad 2014-11-07 L. S. gavo 5000 litų avansą (I t., b. l 12).

2015-03-09 nekilnojamo turto registro išrašas iš kurio matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Prienuose, nuo 2009-07-30 yra areštuotas (I t., b. l. 15).

Antstolių, areštavusių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose, raštai, kuriuose nurodyta, kad L. S. jų neinformavo apie sudarytą preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį ir priimtą avansą (I t., b. l. 103-107).

2009-09-24 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, kuria patenkinti kreditoriaus reikalavimai priverstinai išieškoti iš L. S. skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą L. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose (I t., b. l. 88).

DNB banko sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, kad liudytojas P. M. 2014-12-01 į kaltinamojo L. S. banko sąskaitą pervedė 10000 Lt, o 2015-02-15 – 4000 eurų (I t., b. l. 20).

Iš 2015-03-12 prašymo antstolei D. M. matyti, kad L. S. pateikė prašymą jam priklausantį butą parduoti jo nurodytam pirkėjui – V. S. už 7076 eurų (I t., b. l. 54).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. S. ir nukentėjusioji K. L. 2014-11-07 sudarė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią kaltinamasis L. S. įsipareigojo už 65000 Lt (18825,30 Eur) parduoti K. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 30 dienos. Pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta po to, kai K. L. sumokės visą sutartą pinigų sumą. Šioje sutartyje kaltinamasis L. S. patvirtino, kad jis turi teisę sudaryti sutartį bei tinkamai vykdyti iš jos kylančius įsipareigojimus, kad jis yra gavęs visus reikiamus leidimus, sprendimus, sutikimus, patvirtinimus ir įgaliojimus, reikalingus sudaryti Pagrindinę sutartį, tačiau iš nekilnojamojo turto registro išrašo (I t., b. l. 15) matyti, kad šis butas yra areštuotas nuo 2009 m. liepos 30 d., o antstolė patvirtino, kad L. S. jos neinformavo apie sudarytą preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, leidimų parduoti butą neturėjo. DNB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad kaltinamajam L. S. už perkamą butą 2014-12-01 buvo pervesta 10000 Lt, o 2015-02-15 - 4000 eurų (I t., b. l. 20), kurių L. S. nukentėjusiajai negrąžino, o įnešė kaip avansą į antstolės D. M. kontoros sąskaitą už tą patį butą, perkamą savo žmonos V. S. vardu.

Sukčiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, be to, būtinas sudėties požymis yra veikos padarymo būdas – apgaulė. Kaltininkas turi turėti tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Teismų praktika išskiria tokius apgaulės kriterijus: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina, kad LR BK 182 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos – sukčiavimo sudėtis, kurios tik požymių visuma lemia nusikalstamos veikos konstatavimą. Šios bylos kontekste svarbus dviejų požymių – tyčios ir apgaulės – aiškinimas ir aplinkybių, atskleidžiančių šiuos požymius, vertinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2010; 2K-633/2012).

Sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001). Kaip papildomas taip pat taikytinas nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2A-7-9/2013).

Nagrinėjamoje byloje yra aktuali apgaulės (piktnaudžiavimo pasitikėjimu) esmingumo įvertinimo problema, nes prokuroras ir gynėja dėl šios aplinkybės padarė skirtingas išvadas. Prokuroras, darydamas išvadą, kad L. S. panaudojo apgaulę ir ji buvo esminė sąlyga, dėl kurios jis įgijo K. L. turtą, savo išvadą pagrindė tuo, kad L. S., nuslėpdamas informaciją apie butui taikomus areštus ir neturėdamas teisės buto parduoti, 2014-11-07 su nukentėjusiąja K. L. sudarė preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015-06-30 parduoti jai minėtą butą už 65000 litų (18825,30 eurų skaičiuojant oficialiu euro kursu 3,45280 lito už vieną eurą) bei susitarė dėl avansinių mokėjimų grafiko.

Savo ruožtu gynėjas nurodė, kad L. S. jokios apgaulės nenaudojo, savo išvadą motyvavo tuo, kad L. S. ketinimai parduoti butą buvo realūs, tokią galimybę jis turėjo, tačiau pati nukentėjusioji atsisakė pirkti butą preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis, jis pripažįsta gavęs pinigus iš nukentėjusios, sandoris buvo sudarytas šalims laisvai apsisprendus, nėra nustatyta ir aplinkybių, kurios rodytų, kad L. S. būtų apsunkinęs nukentėjusiajai savo teises ginti civiline tvarka.

Nors pats kaltinamasis nurodė, kad jis būtų pardavęs butą K. L. po to, kai jis būtų atsiskaitęs su antstole, t. y. padengęs visus įsiskolinimus, dėl kurių šis butas buvo areštuotas, tačiau teismas neturi jokio pagrindo tikėti šia jo versija, priešingai, visi, tiek prieš sutarties sudarymą atlikti veiksmai - nuslėpimas nuo nukentėjusios apie butui taikomus areštus, įsiskolinimus už komunalines paslaugas, tiek po sutarties sudarymo - spaudimas žinutėmis nukentėjusiajai pervesti pinigus anksčiau sutartyje numatyto grafiko, savo žmonos V. S. kaip šio buto pirkėjos nurodymo antstolės kontoroje, gautų pinigų negrąžinimas nukentėjusiajai - liudija, kad jis apgaule iš jos siekė išvilioti visą sutartyje numatytą pinigų sumą – 65000 litų.

Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad apsisprendimą pirkti butą iš L. S. nulėmė ne tik nedidelė, kaip jai pasirodė tuo metu, buto kaina bei pirkimo išsimokėtinai sąlygos - ji neketino pirkti buto, kurio įsigijimas apsunkintas, buto, kuriam taikomas areštas. Atsižvelgiant į tai, kad ji avansinius mokėjimus pagal sutartį atsisakė tęsti po to, kai sužinojo apie tai, kad butas yra įkeistas ir areštuotas, darytina išvada, kad L. S. nepateikta informacija apie buto areštą ir įkeitimą turėjo lemiamos įtakos nukentėjusios apsisprendimui įgyti turtą.

Vertinant nukentėjusios K. L. pažeistų teisių gynimo civiline tvarka perspektyvą, siekiant atriboti civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymą, akivaizdu, jog jos teisių apgynimas civilinio proceso tvarka būtų apsunkintas, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, kaltinamasis neturi, todėl išieškojimas faktiškai būtų neįmanomas, jei nebūtų prokuroro taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. S. įmokėtiems pinigams, esantiems antstolės D. M. sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nurodydamas antstolei savo žmonos, kaip areštuoto buto pirkėjos, pavardę, ko pasėkoje buto nuosavybės teisės būtų perėjusios jai, kaltinamasis siekė sudaryti situaciją, kuri būtų sutrukdžiusi nukentėjusiajai apginti pažeistas teises ir atgauti perduotus pinigus.

Aptartų įrodymų pagrindu, nustačius kaltinamojo veiksmuose tiesioginės tyčios apgaulės būdu savo naudai įgyti K. L. pinigus – 65000 Lt (18825,30 Eur), konstatuotina, jog yra visi privalomi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. sudėties požymiai, būtini apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas L. S. pripažinti kaltu padarius BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę.

Dėl bausmės

L. S. iš esmės kaltės nepripažino, nėra nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Skiriant bausmę kaltinamajam (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Šį nusikaltimą L. S. padarė būdamas anksčiau neteistas, nedirbantis, baustas administracine tvarka (II t., b. l. 28-43), psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas (II t., b. l. 23, 27), priklausomybės ligų centre neįregistruotas (II t., b. l. 25). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai galėtų būti pasiekti kaltinamajam paskiriant ne didesnę nei BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos vienintelės rūšies - laisvės atėmimo - bausmės dydžio vidurkio bausmę ir kaltinamojo realiai neizoliuojant nuo visuomenės.

BK 75 str., numato galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir už padarytą sunkų nusikaltimą vykdymą, jei paskiriama ne didesnė nei keturių metų laisvės atėmimo bausmė ir pagrįstai manoma, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 182 str. 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas ir jos vykdymas atidėtinas pritaikius BK 75 str., kadangi, kaip jau minėta, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti netaikant realios izoliacijos nuo visuomenės.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. K. L. 2015-06-10 ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur neturtinei žalai ir 8344,30 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teismas pažymi, kad padaryti nuostoliai visuomet turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. 1 d.).

Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinys mažintinas iki 500 Eur, nes tai atitiks protingumo kriterijus.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamasis nusikaltimu apgaule iš K. L. užvaldė ne visą sumą, sutartą už butą (65000 litų), bet dalį pinigų – 8344,30 Eur (5000 Lt + 10000 Lt + 4000 Eur). Todėl teismas konstatuoja, kad nusikaltimu kaltinamojo buvo užvaldyta ieškinyje nurodyta pinigų dalis – 8344,30 Eur, atitinkamai ir nusikaltimu padaryta turtinė žala yra tokio paties dydžio.

Todėl nukentėjusiosios - civilinės ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nusikaltimu padaryta turtinė žala turi būti priteista iš kaltinamojo L. S..

Nustačius, kad L. S. minėtam butui galimai įvyksiančiose varžytinėse yra pasiūlęs buto pirkėją savo žmoną V. S. bei įnešęs į antstolės D. M. kontoros sąskaitą avansą už butą – 7076 eurų, gautus galimai iš K. L., siekiant užtikrinti nukentėjusios K. L. civilinį ieškinį nuo 2016 m. birželio 7 d. buvo skirtas antstolės D. M. kontoros nuosavybės teisių į AB DnB banke, esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paminėtų piniginių lėšų laikinas apribojimas.

Civiliniam ieškiniui užtikrinti pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigų sumą – 7076 Eur, įmokėtą kaltinamojo L. S. į antstolės D. M. banko sąskaitą, pratęstinas iki visiško turtinės žalos atlyginimo pagal iš dalies patenkintą civilinį ieškinį.

2015-03-23 nutarimu L. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (II t., b. l. 3), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų bausmių, jų atidėjimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

nusprendė:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 69 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir įpareigoti L. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, nurodant L. S. atlyginti nusikalstama veika K. L. padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų bausmių, jų atidėjimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės K. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti nukentėjusiosios naudai iš L. S. 8344,30 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 30 euro centų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

2016 m. birželio 7 d. teismo nutartimi skirtą 3 (trims) mėnesiams nuo 2016 m. birželio 7 d. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į antstolės D. M. kontoros sąskaitoje, esančioje AB DnB banke Nr. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms 7076 (septyniems tūkstančiams septyniasdešimt šešiems eurams), įmokėtiems L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki visiško priteistos turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.