- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- 1-248-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43427-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- D. N.
- Civilinis ieškovas
- D. R., J. R.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
- Kategorijos
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. R., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei J. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis 12 klasėje, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas: 2016-12-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-16 nuosprendžio dalis, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 69 straipsniu įpareigotas per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą. 2017-02-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos papildomos pareigos neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-27 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. N. kaltinamas tuo, kad 2016-09-11 apie 19 val. prie garažų, esančių Šaltkalvių g. 60A, Vilniuje iš D. R. rankų pagrobė D. R. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“ bei jo negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. D. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurio vertė 500 eurų. Šiais savo veiksmais D. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
D. N. kaltinamas tuo, kad 2016-09-11 apie 19 val. prie garažų, esančių Šaltkalvių g. 60A, Vilniuje kumščiu sudavė vieną smūgį D. R. į galvos sritį, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus kumščiu smūgiavo nemažiau nei dešimties kartų D. R. į galvą ir rankas, kuriomis jis stengėsi dengti galvą nuo suduodamų smūgių, tuo padarydamas D. R. šios sužalojimus: kraujosruvą kairiame žande, odos nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva kairiame žaste, kurie yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais D. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis D. N. kaltu prisipažino visiškai. Su civiliniu ieškiniu sutiko. Smūgių neskaičiavo. Buvo blaivus. Narkotinių medžiagų nevartojo. Neprisimena, dėl ko susipyko. Atėmė telefoną gal dėl to, jog iškilo pavydas, kad nukentėjusysis turi telefoną, o jis negali tokio turėti. D. atvažiavo kartu su R. Dar buvo gal trys žmonės. Telefoną griebė iš rankų. Liepė išsitraukti iš kišenės ir atiduoti. Alų gėrė, bet apsvaigę tikrai nebuvo. Jis telefoną paėmė nukentėjusiajam iš rankų. Smurtą vartojo dar prieš telefono paėmimą. Telefoną sumąstė pasiimti tik smurtaudamas. Telefoną įsidėjo į kišenę, vėliau parsinešė namo. Telefono būklė buvo gera, kai jį paėmė iš nukentėjusiojo. Telefoną policijai atidavė jau padėvėtą. Kai ėmė telefoną nukentėjusiojo nemušė. Atsiprašo nukentėjusiojo. Atlikdamas bausmę pakeitė požiūrį į savo poelgius. Išėjęs planuoja dirbti. Sutinka atlyginti civilinius ieškinius. Dėl dydžio nesiginčija (b. l. 132-133).
Kadangi D. N., kuris yra kaltinamas tyčinių nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu dėl visų nusikalstamų veikų ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kiti proceso dalyviai, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teismo posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Įtariamuoju apklaustas D. N. parodė, kad prisipažįsta visiškai, 2016 metais vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, tiksliai kada neprisimena, vakare, apie 20 ar 21 val., jis su draugais ir pažįstamais buvo prie garažų, esančių Naujininkų mikrorajone, Vilniuje, kur jie gėrė alų ir kalbėjosi. Paskui atėjo D., D. ir dar vienas vaikinas, jie kartu gėrė alų ir bendravo. Paskui tarp jo ir D. bei jo draugo kilo konfliktas, dėl ko neprisimena, konflikto metu jis ranka sudavė vieną smūgį D. į kairįjį žandą, po ko, ranka pastūmė pastarąjį į galvą (jokio smūgio nenorėjo suduoti, galimai D. jo pastūmimas pasirodė smūgiu), paskui dėl jo pastūmimo D. atsisėdo ant suoliuko. D. visą laiką rankoje laikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“, kurį jis atėmė ir įsidėjo sau į kišenę, kodėl taip pasielgė, pasakyti negali, buvo labai piktas, dėl to pykčio ir atėmė, iškart tikslo pavogti neturėjo ir net galvojo grąžinti, bet paskui pasiliko sau ir turėjo jį iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Minėtu telefonu iškart nesinaudojo, jis tiesiog gulėjo namuose, pardavinėti jo nesiruošė bei grąžinti D. nesiruošė. Mano, kad jei būtų susitikęs su D., būtų atidavęs jam telefoną, bet pats jo ieškoti nesiruošė ir D. jam neskambino. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, norėtų atsiprašyti D. (b. l. 64,69).
Nukentėjusysis D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-11 apie 16 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino draugas R. S. ir pakvietė kartu su juo nuvažiuoti į Naujininkų mikrorajoną, neva ten yra kažkokie nauji pažįstami, kurie kviečia kartu pabūti, praleisti laiką, pabendrauti. Jis sutiko. Apie 17 val. jis susitiko su R. stotelėje, kartu su juo buvo dar kažkoks jo pažįstamas, kurio vardo, pavardės jis nežino, kartu su R. ir jo draugu pajudėjo iš Naujosios Vilnios, kur gyvena. Atvykus į Vilniaus miestą jie nuėjo prie kažkokių garažų, tie garažai yra adresu Šaltkalvių g. 60A, Vilniuje, ten šalia tarp medžių yra suoliukas, būtent ten jie ir buvo. Jiems atėjus, apie 19 val., dalis vaikinų, R. naujų pažįstamų, jau buvo ten, dalis atėjo vėliau, iš viso jų buvo trys ar keturi. Maždaug po 20 min atėjo vaikinas, kurio jis taip pat nepažįsta, jis bendravo su tais vaikinais, kurie jau buvo kompanijoje su jais. Paskui, nežino dėl ko, bet tarp R. ir to vaikino, kaip paskui jam pasakė, jo vardas D. N., įvyko konfliktas, dėl ko jis nežino, nes negirdėjo dėl ko jie susiginčijo, tačiau D. kumščiu į veidą trenkė R. Nuo smūgio jis parkrito, buvo praskelta lūpa, D. toliau elgėsi agresyviai, stovėjo ir rėkė. Nukentėjusysis pribėgo prie R., kad padėtų jam atsikelti, pradėjo klausti, kas atsitiko, kodėl D. trenkė R. ir panašiai, tačiau D. tada smogė jam, jis taikė irgi į veidą, tačiau jam pavyko truputį nusisukti ir smūgis pateko labiau į galvos pakaušio srities kairę pusę. Tuo metu R. pabėgo, o D. toliau smūgiavo jam, bandė blokuotis rankomis, tačiau dar vienas smūgis teko į kairįjį žandą. Tada jam telefonu pradėjo skambinti R., o D. atėmė telefoną iš jo, griebė tiesiog jam iš rankų, pradėjo pats kalbėti su R., sakyti, kad sugrįžtų. Įsidėjo jo telefoną sau į kišenę, pasakė, kad paskui atiduos. Po kiek laiko grįžo R., jiedu aiškinosi santykius, tačiau daugiau nesimušė, rėkė tik vienas ant kito, o paskui D. tiesiog išėjo, negražinęs jam telefono. Telefonas buvo neseniai pirktas, „Samsung Galaxy S6“, IMEI 359937062555891, Tele2 operatoriaus kortelė Nr. 860067085. Apie 22.00 val. atvažiavo namo, tuomet bandė paskambinti į savo telefoną, tačiau jis jau buvo išjungtas. Jo mama sakė, kad nuo 20.00 val. skambino jam tuo numeriu, tačiau telefonas jau buvo išjungtas (b. l. 14).
Papildomos apklausos metu D. R. parodė, kad nori papildyti ir patikslinti anksčiau duotus parodymus, o būtent, kad 2016 metais rugsėjo mėnesį, tiksliai datos nurodyti negali, neprisimena, kai jis apgynė draugą R. S. nuo D. N., pastarasis ranka taikėsi suduoti jam vieną smūgį į veidą, bet kadangi jis nusisuko, jis pataikė jam į pakaušio srities kairę pusę, smūgis buvo stiprus, pajuto stiprų fizinį skausmą, po ko, D. N. tęsė kumščiais sudavinėti smūgius, taikydamas jam į veidą, jis gynėsi, dengdamas veidą rankomis, todėl beveik visi smūgiai, jų buvo ne mažiau nei 10 ir ne daugiau nei 30, buvo suduoti jam į rankas, ir vienas smūgis teko į kairįjį žandą, dėl kurio patyrė fizinį skausmą. Kai D. N. jį mušė, išgirdo, kad skamba jo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S6“, kuris buvo kelnių kišenėje, tada jis ištraukė telefoną ir pamatė, kad jam skambina R. D. N. pamatė, kad jis ištraukė telefoną ir atėmė jį bei atsiliepė. R., kiek girdėjo, liepė sugrįžti. Paskui, kai D. N. baigė pokalbį, jis telefono negrąžino, o įdėjo sau į kišenę. Kol laukė, kada ateis R., D. dar kelis kartus pastumdė jį. Kai R. atėjo, jis su D. dar kuri laiką konfliktavo, paskui jie išėjo. Jiems išeinant, prašė D. grąžinti telefoną, bet jis į jo prašymus neatkreipė dėmesio. Mano, kad D. N. mušė jį ne dėl to, kad atimtų telefoną, o supyko, kad jis apgynė R. Kodėl jis paskui atėmė ir negrąžino telefono, pasakyti negali. Mobiliojo ryšio telefoną jam pirko mama J. R., kiek žino, mokėjo 700 eurų (b. l. 15).
Liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad 2016 metais maždaug rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, apie 15-16 val., su D. R. ir vaikinu, kuriuo duomenų dabar pasakyti negali, anksčiau pakvietusiu susitikti su juo, draugais, pabendrauti nuvažiavo į Naujininkų mikrorajoną. Kai atvyko į susitikimo vietą ten buvo 7 jaunuolių būrys, tarp kurių buvo ir vaikinai, ir merginos. Iškart jie visi bendravo ir viskas buvo gerai, paskui tarp jo ir vieno vaikino, kaip paskui sužinojo D. N., kilo konfliktas, dėl ko pasakyti negali, nepamena. Konflikto metu D. N. kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, pataikė į lūpą, smūgis buvo suduotas stipriai, pajuto stiprų fizinį skausmą ir dėl smūgio krito ant žemės. Tada prie jų pribėgo D. R., kuris bandė jį apginti nuo D. N., tačiau D. N. ir jam iš nugaros sudavė smūgį, dėl kurio D. suklupo, kuo buvo suduotas smūgis, jis nematė. Tada D. N. liepė jam išeiti, jis išėjo toliau ir nematė kas vyksta. Nuėjęs pradėjo skambinti D., norėjo pasakyti, kad pastarasis išeitų iš ten. Surinkus D. numerį atsiliepė D. ir liepė jam grįžti bei pasakė, kad jei negrįš jam bus blogai. Jis grįžo ir pamatė, kad D. veidas yra ištinęs, o D. laiko rankoje D. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“. D. liepė jiems sėdėti ant suoliuko ir prieinant tai prie jo, tai prie D., ranka imdavo juos už gerklės ir smaugė (nestipriai). Kai D. prašė grąžinti telefoną, D. sakė, kad grąžins vėliau, bet neketino jo grąžinti. Paskui jis ir D. išėjo, D. taip ir neatgavo savo telefono. Nori patikslinti, kad, kai D. mušė jį ir D., kiti vaikinai ir merginos tuo metu nieko nedarė, nebandė jo sustabdyti, lygtais kažkas sakė jam nusiraminti, bet į šiuos žodžius jis nekreipė dėmesio (b. l. 33).
Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2818/2016 (01) nurodyta, kad D. R. padaryta: kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimas aplinkine kraujosruva kairiame žaste, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2016-09-11) paveikus kietais bukais daiktais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 20-21).
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis D. N. 2016-09-11 prie garažų, esančių Šaltkalvių g. 60A, Vilniuje padarė nukentėjusiajam D. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. Pats kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Nurodo, jog dėl ko kilo konfliktas, pasakyti negali, smūgių neskaičiavo. Konflikto tarp kaltinamojo, nukentėjusiojo ir jo draugo metu ranka sudavė vieną smūgį D. į kairįjį žandą, po ko, ranka pastūmė pastarąjį į galvą jokio smūgio nenorėjo suduoti, galimai D. jo pastūmimas pasirodė smūgiu), paskui dėl jo pastūmimo D. atsisėdo ant suoliuko (b. l. 64, 69, 132-133). Nukentėjusysis parodė, jog kaltinamasis ginčo metu kumščiu į veidą trenkė liudytojui R. S. Nukentėjusiajam pribėgus prie liudytojo, kaltinamasis smogė nukentėjusiajam, pataikė į galvos pakaušio srities kairę pusę. Liudytojas pabėgo, o kaltinamasis toliau smūgiavo jam. Beveik visi smūgiai, jų buvo ne mažiau nei 10 ir ne daugiau nei 30, buvo suduoti jam į rankas, ir vienas smūgis teko į kairįjį žandą, dėl kurio patyrė fizinį skausmą. Mano, kad kaltinamasis mušė jį ne dėl to, kad atimtų telefoną, o supyko, kad jis apgynė liudytoją (b. l. 14-15). Liudytojas R. S. nurodė, jog konflikto tarp jo ir kaltinamojo metu nukentėjusysis bandė apginti liudytoją nuo kaltinamojo smurto. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį iš už nugaros. Liudytojas pamatė, kad D. veidas yra ištinęs (b. l. 33). Specialisto išvadoje Nr. G 2818/2016 (01) konstatuota, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai traktuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 20-21). Taigi, byloje esantys parodymai patvirtina, jog kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu; specialisto išvadoje yra konstatuoti konkretūs padariniai, t. y. nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį neabejotinai sukėlė kaltinamojo prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas. Teismas konstatuoja, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Kaltinamajam nagrinėjamu atveju yra inkriminuota atviroji vagystė, t. y. tai, kad jis 2016-09-11 prie garažų, esančių Šaltkalvių g. 60A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo rankų pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-91/2013).
Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką. Pats kaltinamasis pripažino, jog 2016 metais vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje apie 20 ar 21 val. prie garažų Naujininkų mikrorajone telefoną griebė iš nukentėjusiojo rankų. Smurtą vartojo dar prieš telefono paėmimą. Telefoną sugalvojo pasiimti tik smurtaudamas. Nukentėjusysis visą laiką rankoje laikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“, kurį jis atėmė ir įsidėjo sau į kišenę, kodėl taip pasielgė, pasakyti negali, buvo labai piktas dėl to pykčio ir atėmė, iškart tikslo pavogti neturėjo (b. l. 64, 69, 132-133). Nukentėjusysis teigė, jog kai D. N. jį mušė, išgirdo, kad skamba mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S6“, kuris buvo kelnių kišenėje ir kurį nukentėjusysis išsitraukė. Kaltinamasis pamatė, kad jis ištraukė telefoną ir atėmė jį bei atsiliepė. Paskui, kai kaltinamasis baigė pokalbį, jis telefono jam negrąžino, o įdėjo sau į kišenę, prašomas, telefono negrąžino (b. l. 14-15). Liudytojas parodė, jog skambino nukentėjusiajam, bet atsiliepė kaltinamasis, kuris liepė liudytojui grįžti į įvykio vietą. Jis grįžo ir pamatė, kad kaltinamasis laiko rankoje nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“. Kai nukentėjusysis prašė grąžinti telefoną, kaltinamasis sakė, kad grąžins vėliau, bet neketino jo grąžinti (b. l. 33). Taigi, pagal byloje surinktą medžiagą matyti, jog vagystė buvo įvykdyta viešoje vietoje, t. y. Naujininkų mikrorajone esančioje garažų teritorijoje, adresu Šaltkalvių g. 60A, Vilniuje. Kaltinamasis grobė mobiliojo ryšio telefoną iš nukentėjusiojo rankų, šiam suvokiant, kad yra grobiamas jo turtas. Nukentėjusysis ir liudytojas prašė kaltinamojo grąžinti pagrobtą telefoną, tačiau kaltinamasis telefono negrąžino, taigi kaltinamasis žinojo, kad nukentėjusysis ir liudytojas suvokė jo nusikalstamus veiksmus. Šiais savo veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajam padarė 500 eurų turtinę žalą (b. l. 23). Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Pažymėtina, jog šiuo atveju svarbu atribojimas nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje nuo nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Šiuo atveju kaltinamojo veika nekvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio normas, nes kaltinamasis tvirtino, jog suduodamas smūgius nukentėjusiajam neturėjo tikslo pagrobti telefono, t.y. smurtą vartojo dar prieš telefono paėmimą. Telefoną paėmė vėliau, kai išgirdo jį skambant. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis, teigdamas, jog mano, kad D. N. mušė jį ne dėl to, kad atimtų telefoną, o supyko, kad jis apgynė draugą R.; kodėl jis paskui atėmė ir negrąžino telefono, pasakyti negali (b. l. 15). Teismo vertinimu, kaltinamasis aukščiau aptartais veiksmais smurtą panaudojo prieš nukentėjusįjį, ne siekdamas palaužti šio pasipriešinimą ir užvaldyti jo turtą, bet dėl kitų priežasčių (kilus konfliktui). Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamasis padarė dvi atskiras jam inkriminuojamas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka (b. l. 79-89), teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 76-77), bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (b. l. 93-94).
BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti bausmės tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas konstatuoja, jog atsižvelgus į visas bylos aplinkybes BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus galėtų įgyvendinti tik reali laisvės atėmimo bausmė. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis nebuvo teistas, tačiau kuomet vyko pirmosios bylos teisminis procesas, nesulaukęs galutinio sprendimo, jis padarė du naujus nusikaltimus, tai rodo D. N. polinkį nusikalsti. Nors kaltinamajam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, bet jis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikė, todėl buvo paskirta papildoma pareiga, o vėliau apskritai panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir kaltinamasis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, kurią atlieka ir šiuo metu. Taigi, kaltinamasis turėjo progų keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, tačiau jam suteiktomis galimybėmis nesinaudojo. Dėl to, nors kaltinamasis formaliai atitinka BK 55 straipsnio taikymo sąlygas, tačiau, įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju teigiamą įtaką kaltinamajam gali padaryti tik reali laisvės atėmimo bausmė. Skiriant laisvės atėmimo bausmę atsižvelgiama ir į kaltinamojo jauną amžių, į tai, kad nusikaltimai buvo spontaniški, neapgalvoti. Todėl teismas kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skiria laisvės atėmimo bausmes, artimas minimalioms laisvės atėmimo bausmėms, numatytoms BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis (redakcija, galiojusi iki 2017-10-06) jas iš dalies sudeda.
Kadangi byla išnagrinėta taikant BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę mažina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2016-12-07 09.10 val. (b. l. 59) iki 2016-12-08 10.05 val. (b. l. 70) išbūtas laikas (2 paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės atlikimo vieta nustatomi pataisos namai.
Iš bylos medžiagos matyti, jog šiuo metu kaltinamasis atlieka 2016 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 77, 91). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrinama su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nors šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys (b. l. 23) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tik J. R., iš ieškinio turinio galima spręsti, kad neturtinę žalą patyrė tiek J. R., tiek jos sūnus D. R., kurie pripažinti civiliniais ieškovais (b. l. 16, 24).
Civiliniu ieškiniu prašoma iš kaltinamojo priteisti 526,00 EUR turtinei žalai atlyginti. Byloje esančioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, jog mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S6“ 2015-05-12 pirktas už 705,00 EUR (b. l. 31). Nors mobiliojo ryšio telefonas buvo grąžintas (b. l. 30), tačiau ieškinyje nurodoma, jog grąžintas telefonas buvo sugadintas (apibrozdintas), sudaužytas jo ekranas, sugadinta vaizdo kamera (b. l. 23). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog civiliniu ieškiniu siekiama pasipelnyti. Civiliniame ieškinyje nurodyta 500,00 EUR suma laikytina protinga, atitinkanti galimą mobiliojo ryšio vertę nusikaltimo padarymo metu. Byloje esantis nurodymas pervesti grynuosius pinigus taip pat patvirtina turėtas 26 eurų išlaidas kreipiantis į Valstybinę teismo medicinos tarnybą (b. l. 22), todėl laikytina, jog patirta turtinė žala įrodyta visiškai ir priteistina.
Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti ieškovams 1 000,00 EUR neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad įvykio metu civilinė ieškovė J. R. laukėsi kūdikio, o civilinis ieškovas D. R. patyrė stresą, kuris galėjo pakenkti jo psichologinei būklei. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog dėl kaltinamojo veiksmų D. R. buvo padarytas sveikatos sužalojimas ir jis patyrė fizinį skausmą (b. l. 20-21, 128-129). Kita vertus, duomenų, kurie pagrįstų tai, kokią neigiamą psichologinę įtaką kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sukėlė D. R., byloje nėra, taip kaip ir nėra objektyvių duomenų, kad J. R. patyrė neigiamą psichologinę įtaką dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Kita vertus, nors civilinė ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad būdama nėščia patyrė neigiamą psichologinę įtaką dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos bei koks tos įtakos mastas ir pasekmės, visgi, nėra pagrindo apskritai abejoti civilinės ieškovės argumentais, kad ji tokią neigiamą psichologinę įtaką patyrė, nes buvo sužalotas jos sūnus, tai konstatuota Specialisto išvadoje Nr. G 2818/2016 (01) (b. l. 20-21).
Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes dirbti: kaltinamasis yra jauno amžiaus ir darbingas, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog pats kaltinamasis neprieštaravo dėl neturtinės žalos dydžio, sutiko visiškai atlyginti ieškinyje nurodytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą (viešoje vietoje, be priežasties, atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat pasisavintas jo turtas), kilusias aptartas pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek ir jo psichologinei būsenai, kaltinamojo finansinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo D. R. naudai priteisti 700 EUR, o J. R. naudai – 300 EUR neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnis), juo labiau, kad, kaip minėta, pats kaltinamasis neprieštaravo tokiam neturtinės žalos dydžiui, jo neginčijo, sutiko atlyginti. Minėta, kad iš ieškinio turinio galima spręsti, kad neturtinę žalą patyrė tiek J. R., tiek D. R., todėl, teismas sprendė esant būtina diferencijuoti abiem civiliniams ieškovams priteistinas sumas.
Proceso išlaidų, nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su D. R. ir. R. S. apklausos protokolais bei mobiliojo ryšio telefono „Samsung SM-G920F“, IMEI 359937062555891 apžiūros duomenimis paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos.
Ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis kaltinamajam paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės vykdymo vieta nustatyti pataisos namus.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2016-12-07 09.10 val. iki 2016-12-08 10.05 val. išbūtą laiką (2 paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2016-12-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę bei įskaityti atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-12-21 nuosprendį.
Civilinį ieškinį patenkinti ir iš kaltinamojo D. N. priteisti civilinės ieškovės J. R. naudai 526,00 EUR turtinei žalai atlyginti, iš kaltinamojo D. N. civilinio ieškovo D. R. naudai priteisti 700,00 EUR neturtinei žalai atlyginti, civilinės ieškovės J. R. naudai – 300,00 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su D. R. ir R. S. apklausos protokolais bei mobiliojo ryšio telefono „Samsung SM-G920F“, IMEI 359937062555891 apžiūros duomenimis palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.