Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-71-342/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-04-23
Bylos Nr.: I-71-342/2013
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas
Pareiškėjas: P.M.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: Lidgrid AB, Litgrid AB

Kategorijos

4.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-71-342/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00048-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija: 4.4; 74

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Remigijaus Armino, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjui P.M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens Lidgrid AB atstovei Redvitai Četkauskienei, 2013 m. balandžio 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P.M. skundą atsakovėms - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (atstovaujamai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Litgrid AB dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-733, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010-12-31 sprendimo Nr. 1T-(8.5)-M-21, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013-02-11 leidimo Nr. LNS-34-130211-00098 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas P.M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir jo patikslinimais (I t., b.l. 5-10, 53-58, III t., b.l. 116-120, IV t., 1-5) (toliau - skundas) prašo panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymą Nr. Ž12-733, kuriuo per pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra nustatytas žemės servitutas, kurio paskirtis – 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - Telšiai statybai ir aptarnavimui; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010-12-31 sprendimą Nr. 1T-(8.5)-M-21; 3) Klaipėdos rajono savivaldybės 2013-02-11 leidimą Nr. LNS-34-130211-00098; 4) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti veiksmus – priimti naują sprendimą dėl žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad iš ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-733 (toliau – ir Įsakymas) jam neaišku, kaip buvo apskaičiuotas servituto plotas. Tai, jo teigimu, įrodo ir planas, kuris yra neatsiejama Įsakymo dalis. Be to, iš Ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano (toliau – Specialusis planas) aišku tik tiek, kad numatyta tiesti oro liniją per privačių asmenų žemės sklypus, tame tarpe ir per pareiškėjo sklypus, kurie suformuoti preliminariais matavimais kurie nekoordinuoti taškais LKS sistemoje, taigi nekoordinuota ir pati linija. Įsakymą laiko nemotyvuotu, nepagrįstu. Pareiškėjui neaišku, kodėl būtent AB „Lietuvos energija“ Įsakyme nustatyta teisė ir pareiga išmokėti kompensaciją dėl servituto nustatymo. Mano, kad taip pažeidžiami Konstitucijos 23 str., Teritorijų planavimo, Žemės, Viešojo administravimo įstatymų nuostatos, teismų praktika. Teigia, kad Įsakymas trukdo jam laisvai disponuoti savo žemės sklypu, ko pasekoje trukdo tiksliai nustatyti apribojimus jame, rengiant detalųjį planą. Nurodo, kad patiria nuostolius ir tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas. Įsakyme nenurodyti pareiškėjo, kaip žemės sklypo savininko anketiniai duomenys. Įsakymas priimtas pažeidžiant Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 4, 5 punktus. Nėra įrodymų, jog Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja turi įgaliojimus priimti tokį Įsakymą. Įsakyme nustatyti žemės servitutai neatitinka Specialiojo plano sprendinio – tik montuoti oro linijos, kaip antžeminės komunikacijos statinio dalį, t.y. montuoti laidą virš pareiškėjo sklypo, o ne statyti.

Ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus (toliau – ir Tarnyba) 2010-12-31 sprendimo Nr. 1T-(8.5)-M-21 (toliau – ir Sprendimas) neteisėtumą grindžia tais pačiais motyvais, kaip ir Įsakymo. Teigia, kad atsakovė Sprendimu nepagrįstai perskaičiavo jai nepavaldaus VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto atliktus kompensacijos paskaičiavimus. Remdamasis Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika) teigia, kad tai galėjo padaryti tik minėtas institutas, kuris ir yra viena iš Specialiojo plano projekto rengėjų. Praleisti Sprendimo priėmimo terminai. Sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai sumažintas ginčo kompensacijos dydis, nes neatsižvelgta į tai, kad servitutas apriboja pareiškėjui galimybę juo naudotis. Apskaičiuoti tikslaus ginčo servituto ploto atsakovė negalėjo ir tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Dėl tiesiamos elektros perdavimo oro linijos, pareiškėjui apribojamas naudojimasis žemės sklypu, todėl mano, kad įstatymų nustatyta tvarka, toks sklypas kartu su jame esančiu nekilnojamuoju turtu, privalo būti iš jo išpirktas.

Skundžiamo Klaipėdos rajono savivaldybės 2013-02-11 leidimo Nr. LNS-34-130211-00098 (toliau – ir Leidimas) neteisėtumą kildina iš to, kad Leidimas priimtas be jo sutikimo, nesuderinus su juo techninio projekto. Tai leidžia Litgrid AB pradėti vykdyti komunikacijų tiesimo darbus nesibaigus servituto įregistravimo ir Leidimo apskundimo terminui. Nurodo, kad šiuo metu į sklypus vežamos 330 kV elektros oro linijos atramos ir jų dalys. Taip kyla grėsmė, jog pareiškėjo sklypai bus išvažinėti, iškasinėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P.M. skundą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino manantis, kad šiuo atveju pažeidžiamos procesinės normos, nes teismas dar nėra neišsprendęs jo 2013-04-02 atskirojo skundo, kuriuo jis skundžia 2013-03-28 teismo nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Dėl kokių priežasčių teismas atskirojo skundo dar negavo nežino, nes išsiuntė jį teismui registruotu laišku 2013-04-02. Tvirtina, kad ginčo servitutai jo sklype nustatyti neteisėtai, apskaičiuojant kompensaciją vadovautasi sena Metodikos redakcija, skaičiavimai neatitinka tikrovės, nepadengia išlaidų, kurias jis investavo į ginčo ir gretimai jo esantį kitą savo sklypą. Atlikdamas ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus sužinojo, jo preliminariai sklypui trūksta apie 30 arų žemės, todėl servituto nustatymo vieta, plotas kelia neaiškumus. Išvados iš atsakovės dėl to iki šiol nėra gavęs. Teigia, kad servituto plotas yra neužkoordinuotas, t.y. jo plotas yra neaiškus, gali keistis ir dėl šalia esančio kito pareiškėjo sklypo, kuriam yra patvirtintas detalus planas, patvirtinta jo koncepcija ir kurio sprendiniai ateityje gali persikelti ir į ginčo žemės sklypą. Ginčo žemės sklype nustatyti apribojimai dėl servituto nustatymo užkirs kelią realizuoti detalaus plano koncepciją. Nesutinka su tuo, kad tiek Specialiuoju planu projektuojant, tiek ginčijamu Įsakymu nustatant servitutą jo dalyvavimas šiuose procedūrose nebuvo privalomas, nes taip jis negalėjo pateikti pastabų, prašymų ir pan. Apie jo sklypo įtraukimą į sklypų, kuriuose planuojama tiesti elektros liniją nebuvo informuotas nei žodžiu, nei raštu. Taigi, minėtuose procedūrose mato jų teisinio reguliavimo stoką, o kompensacijų kaip tokių nustatymą, vertina kaip ydingą praktiką.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais (I t., b.l. 122-125, 128-132, II t., b.l. 183-184, IV t., b.l. 33-39) skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad elektros perdavimo oro linijos rengimas prasidėjo LR ūkio ministro 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 4-222 „Dėl 330 kV elektros linijos perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialiojo plano rengimo“, kai elektros linijos planavimo organizatoriumi paskirta AB „Lietuvos energija“. Specialusis planas patvirtintas Ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kv elektros perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“. 2010-07-28 atsakovė gavo AB „Lietuvos energija“ prašymą Nr. SD 5278 dėl ginčo žemės servitutų nustatymo. Su prašymu buvo pateikti žemės sklypų, kuriems reikalinga nustatyti servitutą administraciniu aktu sąrašas. Į šį sąrašą yra įtrauktas ir pareiškėjo ginčo žemės sklypas. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog servituto plotas nustatytas netinkamai ir pan. Tai grindžia Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 15 punkto nuostata ir teigia, kad atsakovė priimdama Įsakymą neprivalėjo nagrinėti pateiktų dokumentų ir įsitikinti ar prašomiems tiesti inžineriniams tinklams servitutas pareiškėjo sklype suprojektuotas tinkamo dydžio, ploto ar ribų. AB „Lietuvos energija“ kompetenciją išmokėti kompensaciją, įregistruoti servitutą ir kt., argumentuoja Taisyklių 16.10, 16.6 punktų nuostatomis. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų. Paaiškina, kad įsakymas pareiškėjui siųstas kaip 2010-10-14 rašto Nr. 12-R3-501 priedas. Įsakymo priėmimo faktiniai ir juridiniai pagrindai jame nurodyti. Skundžiamu Sprendimu buvo ištaisyta Įsakyme padaryta klaida rašant pareiškėjo pavardę. Nepagrįstu laiko pareiškėjo argumentą, jog AB „Lietuvos energija“ nepateikė prašymo dėl valios dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo iki teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo pradžios. Nurodo, kad pareiškėjas su pirminiu skundu teismui pateikė 2009-10-22 raštą Nr. SD-6861, kuris patvirtina tokios valios išreiškimą. Sprendimu buvo teisėtai patikslintas ginčo kompensacijos sumos dydis. Nors Įsakymas priimtas praleidus Taisyklių 16 punkte numatytą 20 darbo dienų terminą, tačiau Litgrid AB tokių atsakovės veiksmų neskundė.

Atsakovės atstovė Reda Siautilė teismo posėdyje palaikė atstovaujamos institucijos poziciją. Pažymėjo, kad Specialusis planas yra teisėtas ir galiojantis, todėl dėl servituto suprojektavimo, nustatymo teisėtumo ginčų neturėtų kilti. Apskaičiuojant kompensaciją taikyta Metodikos redakcija, galiojusi nuo 2010-08-29. Įrodymų, jog servitutas nustatytas mažesniam plotui nei priklauso, byloje nėra. Pažymi, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami tomis pačiomis ribomis, todėl pareiškėjo argumentai, jog dėl tokių matavimų ateityje gali keistis servituto plotas yra visiškai nepagrįsti. Jokių juridinių kliūčių pareiškėjui realizuoti detalaus plano sprendinių nemato. Pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą laiko nepagrįstu.

Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta (IV t., b.l. 54). Byla nagrinėtina šiam atsakovui ( jo atstovui) nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepimais (I t., b.l. 154-156, II t., b.l. 1-12, 183-184, 185-187, IV t., b.l. 50-52) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nepagristais laiko pareiškėjo teiginius, jog iš Įsakymo neaiškios ginčo žemės sklypo ir Elektros linijos koordinatės, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti servituto plotą, o tai neva jam trukdo rengti žemės sklypo detalųjį planą ir pan. Pažymi, kad Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punktas nenumato reikalavimo administraciniame akte aprašyti nustatomo servituto ploto apskaičiavimą ar tarnaujančio žemės sklypo arba viešpataujančio daikto koordinates. Šie duomenys yra pateikiami prie administracinio akto pridedamame žemės sklypo plane su pažymėtu servitutu. Ginčo servituto užimamas plotas - 0,3447 ha yra nurodytas Įsakyme, kaip to ir reikalauja Taisyklių 16.2 punktas. Be to, pareiškėjui yra žinomos elektros perdavimo oro linijos (toliau – ir Elektros linija) bei nustatyto servituto koordinatės. Ginčo žemės sklypo koordinatės taip pat pagrįstai nenurodytos Įsakyme, nes nei Specialusis planas, nei Įsakymas niekaip neįtakoja pareiškėjo žemės sklypo ribų. Servitutas sklype nustatytas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais ginčo žemės sklypo duomenimis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 str.). Aplinkybė, kad ginčo žemės sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai ir neparengtas žemės sklypo planas su tiksliai pažymėtomis sklypo ir jo apribojimų ribų koordinatėmis, netrukdo pareiškėjui rengti detalųjį planą. Pažymi, kad detalieji planai rengiami ir toms teritorijoms, kuriose visai nėra suformuotų žemės sklypų. Detalusis planas sudaro pagrindą atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, o ne atvirkščiai. Be to, detalusis planas turi būti rengiamas vadovaujantis privalomais Specialiojo plano sprendiniais bei Įsakymu, kurie šią dieną yra aiškūs ir galiojantys. Netgi tuo atveju, jeigu, kadastriniais matavimais patikslinus ginčo žemės sklypo ribas, paaiškėtų, kad jos yra kitoje vietoje Elektros linijos atžvilgiu, negu preliminariais matavimais nustatytos ribos, dėl to, nei Elektros linijos, nei jos sąlygojamų apribojimų vieta nesikeistų. Teigia, kad galima tik spėlioti, kad galbūt pareiškėjas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne visą jam žinomą informaciją arba kad šios bendrovės kvalifikacija rengti detaliuosius planus yra abejotina. Nurodo, kad AB „Lietuvos energija“ Įsakymu buvo įpareigota įregistruoti servitutą ir sumokėti vienkartinę kompensaciją todėl, kad Įsakymo priėmimo momentu AB „Lietuvos energija“ buvo Elektros linijos operatoriumi, kuris teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja, prižiūri elektros tinklus nuosavybės teisės pagrindu. Pareiškėjui yra žinoma, kad jau po Įsakymo priėmimo AB „Lietuvos energija“ teises ir pareigas dėl Elektros linijos projekto įgyvendinimo perėmė Litgrid AB. Teigia, kad Įsakymas yra pagrįstas objektyviais (faktiniais) duomenimis ir teisės aktų normomis. Įsakymo faktinis pagrindimas yra išdėstytas Specialiajame plane, kuriuo remiantis buvo priimtas Įsakymas. Būtent Specialiojo plano aiškinamajame rašte yra išsamiai ir detaliai išdėstyti objektyvūs (faktiniai) duomenys pagrindžiantys Elektros linijos ypatingą svarbą tenkinant visos Lietuvos viešąjį interesą ir siekiant užtikrinti Lietuvos elektros energijos tiekimo strateginį patikimumą ir integraciją į ES rinką, detalizuojantys Specialiojo plano sprendinius, paaiškinantys, kodėl būtent tokia Elektros linijos vieta buvo pasirinkta, kodėl turi būti nustatomi servitutai žemės sklypams, kuriuos kirs Elektros linijos trasa, kokius ribojimus servituto nustatymas sukels žemės sklypų savininkams ir pan. Rašybos klaidos padarymas Įsakyme neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms. Pareiškėjas neginčija, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui nuosavybės teise. Būtent šiam sklypui pagal Specialųjį planą ir buvo numatyti servitutai. Įsakyme padaryta rašybos klaida ištaisyta Sprendimu. Pažymi, kad AB „Lietuvos energija“, kaip viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko, valia dėl servituto reikalingumo buvo pareikšta 2009-10-22 raštu „Dėl žemės servituto nustatymo“ Nr. SD-6861, t.y. dar iki Specialiojo plano patvirtinimo - 2010-06-19. 2009-11-20 Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikė atsakymą Nr. 2-3751-(2.19), kuriame konstatavo servitutų nustatymo tikslingumą. Taigi, 2009-10-22 raštu viešpataujančiu tampančio daikto savininkui išreiškus valią dėl servituto reikalingumo, buvo planuojamas, rengiamas ir derinamas Specialusis planas, kurio planavimo organizatoriumi Ūkio ministro 2008-05-27 įsakymu Nr. 4-222 paskyrė AB „Lietuvos energija“, kurios teises ir pareigas dėl Elektros linijos statybos projekto įgyvendinimo, kaip minėta, nuo 2010-12-01 perėmė Litgrid AB. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad yra pažeistos Taisyklių 4 ir 5 punkto normos, kadangi šie punktai nėra taikomi, nustatant servitutą ginčo žemės sklypui. Šie punktai reglamentuoja tik tuos atvejus, kai žemės servitutai administraciniu aktu yra nustatomi ne privačios, o valstybinės žemės sklypams (Taisyklių 2.2 p., 2.3 p., 3 p.). Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje yra aiškiai nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos direktorius yra įgaliojęs tarnybos teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjus nustatyti servitutus žemės sklypams, todėl pareiškėjo argumentai dėl vedėjos, priėmusios Įsakymą kompetencijos, nepagrįsti. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Įsakyme neva yra numatyta statyti požemines ir antžemines komunikacijas, kai pagal Specialųjį planą Elektros liniją yra numatyta statyti tik kaip antžeminės komunikacijos statinio dalį. Nurodo, kad Įsakyme esanti formuluotė „teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas“ nurodo tik nustatomo servituto rūšį, o ne konkrečius Elektros linijos parametrus. Atsakomybė už teisingą kompensacijos dydį tenka administracinį aktą priėmusiam viešojo administravimo subjektui. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba, išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėdama Įsakymo pagrįstumą, turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą perskaičiuoti kompensacijos dydį pagal Metodikoje pateiktas formules ir ištaisyti padarytą skaičiavimo klaidą. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Įsakymą ir Sprendimą dėl to, kad neva neteisingai apskaičiuota jam mokėtina vienkartinės kompensacijos už nuostolius dėl servitutų suma - klaidingai apskaičiuota kompensacija už sunaikintus pasėlius, nes vietoj šienaujamos pievos buvo nurodyti žieminiai kviečiai; be to, vietoj koeficiento Kn 1 klaidingai pritaikytas koeficientas Kn 0,5. Pažymi, jog pareiškėjas neginčija Sprendime perskaičiuotos kompensacijos. Visi jo argumentai yra susiję tik su pradine kompensacijos suma, nustatyta Įsakymu, kuri vėliau buvo perskaičiuota Sprendime. Be to, pareiškėjas neįrodinėja, kad kompensacija yra nepakankama ar nepadengia jo nuostolių, tik nurodo, esanti neteisingai apskaičiuota. Paaiškina, kad kompensacija yra apskaičiuojama pagal Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, taraujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką. Tai, kad apskaičiuojant kompensacijos dydį buvo imama žieminių kviečių normatyvinė kaina, o ne paprastų pievų kaina, nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, kadangi žieminių kviečių (imtos skaičiavimo pagrindu kaip vienos iš populiariausių kultūrų Lietuvoje), kaina yra žymiai didesnė už kitų grūdinių ar žolinių kultūrų normatyvines kainas. Be to, už šienaujamą pievą kompensacija iš viso nėra numatyta. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, Sprendime teisingai nurodyta, jog pagal Metodiką turėjo būti taikoma kita formulė, kurioje nėra naudojamas koeficientas Kn. Atitinkamai, atsakovė perskaičiavo kompensacijos dalį už nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypo dalį pagal paskirtį (dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų). Pareiškėjo teiginius dėl neteisingai apskaičiuotos kompensacijos laiko nepagrįstus, todėl atmestinus kaip neįrodytus. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius skaičiavimas, imant žieminių kviečių normatyvinę kainą, nepažeidžia pareiškėjo teisių. Atsakovė patikrino kompensacijos apskaičiavimą ir Sprendimu ištaisė kompensacijos skaičiavimo klaidas, padarytas Įsakyme. Pažymi ir tai, kad Žemės įstatymo 45 str. 3 d. ir Elektros energetikos įstatymo 75 str. 8 d. aiškiai numatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimties atvejais, motyvuotai pagrindžiant, kad konkretus visuomenės poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Specialiajame plane toks poreikis nėra nustatytas - jame numatytas servitutas Elektros linijos tiesimui, sumokant žemės savininkams pinigines kompensacijas už suvaržymus. Elektros tinklų apsaugos taisyklės taip pat vienareikšmiškai nustato, kad „žemės sklypai, esantys elektros tinklų apsaugos zonose, išskyrus elektros energetikos objektų žemę, nepaimami iš žemes naudotojų ir jie naudojami žemės ūkio bei kitoms reikmėms laikantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (taisyklių priedo 4 punktas) ir Taisyklių reikalavimų.“ Elektros linijos tiesimas virš pareiškėjo sklypo neatima ir beveik neapriboja teisių naudotis sklypu pagal tiesioginę jo paskirtį. Taigi, konkretus visuomenės poreikis nutiesti Elektros liniją per pareiškėjo sklypą gali būti patenkintas nepaimant sklypo iš privačios pareiškėjo nuosavybės. Todėl atsakovei nebuvo teisinio pagrindo spręsti, ar išpirkti privačią žemę iš pareiškėjo. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu, mano, kad Įsakymas ir Sprendimas yra pagrįsti bei teisėti, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jų panaikinimui.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lidgrid AB atstovė Redvita Četkauskienė teismo posėdyje palaiko atstovaujamos bendrovės poziciją. Paaiškino, kad ginčijamas servitutas yra 0,3447 ha pločio, t.y. atitinka Specialiuoju planu suprojektuoto tokio servituto plotą. Nesutinka, kad pareiškėjas negali ginčo sklype įgyvendinti detaliojo plano sprendinių, nes servitutas tam netrukdo. Pareiškėjui detalųjį planą rengiantis subjektas privalo atsižvelgti ir įvertinti planuojamoje teritorijoje galiojančius sprendinius, taigi ir Specialiojo plano, ir (ar) kitų planų sprendinius. Palaiko atsakovės argumentus dėl kompensacijai apskaičiuoti taikytos Metodikos. Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl 30 arų trūkumo sklypo plotui, nustačius servitutą, kadangi servituto nustatymas nėra pareiškėjo žemės paėmimas iš jo teisėto valdymo ar pareiškėjo nuosavybės teisių į žemės sklypo naudojimą apribojimas ir pan. Teigia, kad servituto ribos pareiškėjui turi būti aiškios. Tai patvirtina pareiškėjui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos siųstas raštas, kuriame išsamiai nurodyti x ir y koordinačių taškai, kuriuose Elektros linija kerta jo žemės sklypą. Nurodo, kad byloje yra tuometinio AB „Lietuvos energija“ direktoriaus raštas, kuriuo pareiškėjui atsakoma į jo klausimus, paaiškinami Elektros linijos teisimo aspektai. Pasinaudoti užstatymo ar ilgalaikės nuomos teisiniais institutais šiuo atveju nėra juridinio pagrindo, nes Elektros linija tiesiama vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 75 str. 6 d., t.y. nustatant žemės servitutus. Kitokių būdų tam įstatymai nereglamentuoja. Ginčijamo statybos leidimo teisėtumo ir pagrįstumo tyrimą šioje byloje laiko iš esmės pertekliniu. Pareiškėjo sutikimo ar nesutikimo su techniniu projektu šiuo atveju teisės aktai nenumato. Mano, kad šis leidimas pareiškėjo teisių nepažeidžia, nes teisę statyti bendrovė įgijo ir Specialiojo plano pagrindu, tiek pareiškėjo, tiek kitų asmenų sklypuose. Nemato jokių teisės aktų, aktualių ginčo situacijai, prieštaravimų Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą laiko nepagrįstu. Specialiajame plane servitutai numatyti sklypuose, kurie nepaimami visuomenės poreikiams ir tokio poreikio šiuo atveju nėra, taigi su tuo susijusius pareiškėjo argumentus laiko nepagrįstais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas byloje iš esmės ginčija Elektros linijos per jo žemės sklypą tiesimo, servitutų suprojektavimo bei jų nustatymo teisėtumą, teigdamas, kad servituto plotas, ribos neaiškios, servituto ir Elektros linijos ribos nekoordinuotos ir kt. Teigia, kad Įsakymas ir Sprendimas apriboja jo teises vykdyti detalųjį planavimą, naudotis ginčo žeme, o Leidimas yra neteisėtai išduotas ir jo pagrindu gali būti pradėti statybos darbai, kurie sunaikins jo sklypą ir pan.

Pareiškėjas nesutinka ir su ginčo kompensacijos dydžiu, teigdamas, kad kompensacija apskaičiuota neteisingai, remiantis neaktualia Metodikos redakcija, skaičiavimai neatitinka tikrovės bei nepadengia išlaidų, kurias investavo į ginčo ir gretimai jo esantį kitą savo žemės sklypą.

Dėl servitutų suprojektavimo teisėtumo.

Ūkio ministras 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialųjį planą (II t., b.l. 36). Pareiškėjas yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir patenkančio į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda - Telšiai teritoriją, savininkas (II t., b.l. 18-19, 50-130).

Teismas pažymi, kad Specialiuoju planu servitutas pareiškėjo sklypui nebuvo nustatytas, o tik suprojektuotas. Pareiškėjas neginčija minėto Ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 4-462, tačiau ginčui aktualūs Specialiojo plano teisėtumo ir pagrįstumo aspektai, išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2013-01-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-355/2013, kurioje paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3900-643/2013 (III t., b.l. 1-15, 16-35), kuris minėtą Ūkio ministro įsakymą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

LVAT 2013-01-22 nutartyje inter alia konstatavo, kad konkretus elektros linijos tiesimas būtent tokia trasa, kaip numatyta Specialiajame plane, nėra atsitiktinis, o parinktas įvertinus eilę kriterijų, atsižvelgiant į probleminius aspektus, siekiant kuo mažesnių neigiamų pasekmių gyventojams, jų sveikatai, saugomoms teritorijoms, kultūros paveldo objektams, naudingųjų iškasenų gavybos plotams, derinant viešąjį ir privatų interesus. Nurodė, kad iš Specialiojo plano aiškinamojo rašto matyti, kad esamos būklės analizės metu buvo vertinamos planuojamos teritorijos vystymo galimybės, identifikuojami potencialūs probleminiai planuojamos teritorijos arealai, prognozuojamos probleminės situacijoms nagrinėti parengti ir patvirtinti arba rengiami teritorijų planavimo dokumentai. Parenkant elektros linijos trasos liniją, buvo sukaupti analoginėje ir skaitmeninėje formoje nacionalinio, rajoninio ir vietinio lygmens duomenys. Juos adaptavus baziniam kartografiniam pagrindui M 1:50000 arba ortoforografiniam žemėlapiui M 1:10000, buvo nagrinėjami optimaliausi 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasos parinkimo variantai. Planavimo koncepcijoje identifikuoti planuojamos teritorijos erdvinio vystymo prioritetai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendruoju planu, ir įvardijami elektros perdavimo linijos plėtros prioritetai, vadovaujantis planuojamoje teritorijoje valstybės institucijų ar kitų šalių parengtais strateginio planavimo dokumentais bei plėtros planais. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytus teritorijų tvarkymo reglamentus, „Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisykles“, „Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas“, kitus apribojimus nustatančius teisės aktus, nustatyti planuojamos teritorijos tvarkymo principai. Formuojant koncepciją, buvo parengti perspektyviniai 330 kV oro linijos Klaipėda - Telšiai išdėstymo planuojamoje teritorijoje modeliai, į kuriuos atsižvelgus ir įvertinus žemės sklypų tinkamumo ir prieinamumo vertinimo rezultatus nustatytos teritorijos, reikalingos elektros perdavimo oro linijos įrengimui. Taip pat nurodyta, kad įgyvendinant projektą, buvo siekta susitarti su privačių ir nuomojamų žemės sklypų, patenkančių į planuojamos 330 kV elektros perdavimo oro linijos apsaugos zoną, savininkais ar nuomotojais, siūlant finansinę kompensaciją. Taip pat LVAT akcentavo, jog rengiant Specialųjį planą buvo atliktas Elektros linijos poveikio aplinkai vertinimas, iš kurio ataskaitos matyti, jog Specialiojo plano rengimo metu buvo nagrinėtos įvairios trasos alternatyvos, siekiant kuo didesnės gyventojų apsaugos nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų. Projektas buvo koreguotas atsižvelgiant į gautas suinteresuotos visuomenės pastabas ir prašymus.

Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl Elektros linijos tiesimo, servitutų suprojektavimo Specialiuoju planu neteisėtumo, nepagrįstumo, ginčo servituto ploto ir (ar) ribų neaiškumo ir pan., laiko faktiškai ir juridiškai nepagrįstais.

Dėl servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarkos.

Civilinis kodeksas numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 str. 1 ir 2 d.). Nagrinėjamu atveju, aktuali servitutų nustatymo administraciniu aktu procedūra, kuri reglamentuota Žemės įstatymo 23 straipsnyje.

Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (Žemės įstatymo 23 str. 1 d.). Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 4 p.). Sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia šių darbų užsakovas (Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).

Tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas (Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalis). Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą - kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų (Žemės įstatymo 23 straipsnio 6 dalis).

Išanalizavus išdėstytas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad servitutas, suteikiantis teisę tiesti Elektros liniją, ja naudotis bei aptarnauti, pagal patvirtintą Specialųjį planą, nustatomas administraciniu aktu - Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu - Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiam aktui priimti iki teritorijų planavimo dokumento, šiuo atveju - Specialiojo plano - patvirtinimo, prašymu Nacionalinei žemės tarnybai dėl siūlomo servituto turi būti išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo.

Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“, kaip viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko, valia dėl ginčo servitutų reikalingumo buvo pareikšta 2009-10-22 raštu „Dėl žemės servituto nustatymo“ Nr. SD-6861 (I t., b.l. 37-38). Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-11-20 pateikė atsakymą raštu Nr. 2-3751-(2.19) (I t., b.l. 44), kuriame pripažino tikslingu nustatyti žemės servitutus suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir teisę juos aptarnauti, nurodant, kad servitutai bus nustatomi pagal patvirtinto specialiojo teritorijų planavimo dokumento (Specialiojo plano) sprendinius. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad minėtu 2009-10-22 raštu viešpataujančiu tampančio daikto savininkas tinkamai išreiškė valią dėl servituto reikalingumo. Specialusis planas, kurio planavimo organizatoriumi Ūkio ministro 2008-05-27 įsakymu Nr. 4-222 paskyrė AB „Lietuvos energija“, teises ir pareigas dėl Elektros linijos statybos projekto įgyvendinimo, nuo 2010-12-01 perėmė trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB (I t., b.l. 157-172, 176-183). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįstais laikyti pareiškėjo argumentai, jog viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl ginčo servitutų reikalingumo nebuvo ar nėra pareikšta.

Minėtų aukščiau Žemės įstatymo normų pagrindu darytina išvada, kad tarnaujančiojo sklypo savininko valia (šiuo atveju - pareiškėjo), sutikimas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu nėra reikalingas, tačiau jam, šalims susitarus ar teismo sprendimu, atlyginami dėl nustatytų servitutų atsirandantys nuostoliai. Taigi, Įsakymu pareiškėjo sklype nustatant žemės servitutus jo sutikimas dėl servitutų nustatymo (kaip beje ir projektuojant servitutus Specialiuoju planu) nebuvo reikalingas. Nesutikdamas su Įsakymu, Sprendimu pareiškėjas pasirinko teisminį savo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą ir teisę kreiptis į teismą tinkamai realizavo.

Pareiškėjo argumentai, jog dėl servitutų nustatymo bus ribojamos jo galimybės naudotis žemės sklypu, įgyvendinti detalųjį planą ir pan., laikytini faktiškai ir juridiškai nepagrįstais. Specialusis planas bei galiojantys Lietuvoje teisės aktai nedraudžia rengti detalųjį planą žemės sklype, kuriame yra nustatytas servitutas. Ginčo atveju, nėra jokių draudimų ginčo žemės sklypą toliau naudoti pagal pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį, valdyti, tvarkyti ar kitaip juo pareiškėjui disponuoti. Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d. nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Taigi, pareiškėjas rengdamas detalųjį planą privalo (privalės) vadovautis ir galiojančio Specialiojo plano sprendiniais. Aplinkybė, jog pareiškėjo sklypas, kuriame nustatytas servitutas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus (II t., b.l. 18-19) ginčo servituto plotui, riboms ar vietai jokios įtakos neturi, nes servituto plotas – 0,3447 ha ir vieta buvo suprojektuota Specialiuoju planu (II t., b.l. 93) . Taigi, tik 0,3447 ha ploto ribose ginčo servitutas galėjo ir buvo nustatytas Įsakymu. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad konkrečios Elektros linijos, kaip statinio kadastriniai duomenys bus aiškūs, kai ši linija bus pastatyta ir atlikti jos, kaip statinio, kadastriniai matavimai. Ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ar gretimo pareiškėjo žemės sklypo kadastriniai matavimai, rengiant detalųjį (-iuosius) planą (-us) jokios įtakos Elektros linijos tiesimui, jos vietos pasirinkimui ar ginčo servituto plotui, riboms ir pan., neturi, nes detalusis planas yra žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų pagrindas, kurį rengiant, kaip minėta, privaloma vadovautis ir Specialiojo plano sprendiniais.

Dėl kompensacijos apskaičiavimo procedūros.

Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis (Žemės įstatymo 23 str. 7 d.). Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.

Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė (Žemės įstatymo 23 str. 8 d.).

Vyriausybė 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtino Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles (toliau - Taisyklės), kurių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Įsakymas priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos L.P., vadovaujantis Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868, Nr. 167-6098, 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486, 2010, Nr. 102-5244) ir atsižvelgiant į Ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 patvirtinto Specialiojo plano sprendinius (I t., b.l. 109). Įsakymo 1 punktu, pareiškėjo nuosavybės teise valdomam ginčo žemės sklypui, nustatyti žemės servitutai suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 0,3447 ha) ir teisę jas aptarnauti (tarnaujantis daiktas, kodas 207, plotas 0,3447 ha); 2.2 punktu - AB „Lietuvos energija“ įpareigota žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 2338,57 Lt per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; 3 punkte – nurodyta Įsakymo apskundimo tvarka. Ginčijamu Sprendimu (I t., b.l. 103-108) ištaisyta Įsakymo 1 punkte padaryta pareiškėjo pavardės rašymo klaida, nurodant teisingą pareiškėjo pavardę – „(duomenys neskelbtini)“; taip pat pakeistas minėtas Įsakymo 2.2 punktas, nurodant, kad žemės savininkui (pareiškėjui) atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 2155,96 Lt per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjas ginčija kompensacijos apskaičiavimo teisingumą, jos dydį, tačiau nekonkretizuoja ar su Įsakyme, ar su Sprendime nurodyta kompensacija nesutinka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Įsakymo 2.2 punktas yra pakeistas Sprendimu, laiko, kad būtent Sprendimu pakeistas kompensacijos dydis tiesiogiai įtakoja pareiškėjo teisę gauti teisingą kompensaciją už servituto nustatymą, todėl toliau tiria Sprendimo, kaip sudėtinės Įsakymo dalies, teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas ir vertindamas ginčo kompensacijos apskaičiavimo faktinius ir juridinius aspektus.

Metodikos originali redakcija galiojo nuo 2004-12-08 iki 2010-08-29, kuri buvo skelbta 2004 metais, Valstybės žinių Nr. 175-6486 (toliau - 2004-12-08 Metodika). Nuo 2010-08-29 įsigaliojo ir iki 2013-01-18 galiojo Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1185 patvirtinti Metodikos pakeitimai (Žin., 2010, Nr. 102-5244) (toliau - 2010-08-29 Metodika). Be to, nuo 2013-01-18 įsigaliojo ir šiuo metu galioja aktuali Metodikos redakcija (Žin., 2013, Nr. 6-220). Metodika skirta reglamentuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą. 2010-08-29 Metodikos redakcijos 10 punkte inter alia numatyta, kad bendrą nuostolių (Nb) dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto sumą į vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą, įrašo teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

Teismas, vertindamas ginčo kompensacijos dydį patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto – Metodikos, nuostatų. Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių - už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

Pareiškėjas teigia, kad ginčo kompensacija apskaičiuota remiantis neaktualia Metodikos redakcija. Su šiuo pareiškėjo argumentu teismas sutinka iš dalies, kadangi ginčijamu 2010-12-31 Sprendimu, 2010-10-08 Įsakymu nustatytas ginčo kompensacijos dydis, buvo perskaičiuotas, galiojant jau minėtai 2010-08-29 Metodikos redakcijai. Pareiškėjas iš esmės nepateikė argumentų, kurie pagrįstų Sprendimu perskaičiuotos kompensacijos neteisingumą.

Iš Sprendimo turinio nustatyta, kad pareiškėjui dėl servituto nustatymo buvo perskaičiuoti nuostoliai - 1) už sunaikinamus pasėlius, 2) už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

Nuostolių už sunaikinamus pasėlius apskaičiavimo formulė įtvirtinta Metodikos 4 punkte. Tiek originalios Metodikos, tiek 2012-08-29 Metodikos redakcijoje 4 punkto nuostatos nesikeitė. Be to, Metodikos 7 punkte numatyta, kad pasėlių rūšys, plotai, sodinių rūšys ir skaičius nustatomi pagal faktinės žemės naudojimo būklės analizę teritorijų planavimo dokumento rengimo metu. Sprendimu perskaičiuojant nuostolius už sunaikinamus pasėlius, teisėtai ir pagrįstai vadovaujamasi Žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“ (originali ir aktuali ginčui akto redakcija, galiojanti nuo 2005-01-23, Valstybės Žinios, 2005, Nr. 9-296), kuriame nustatyta būtent 34,06 dydžio derlingumas iš vieno hektaro kviečių. Būtent už žieminius kviečius buvo atliktas skaičiavimas 2010-06-22 Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 66A, tačiau jų derlingumo rodikliu nurodant ne minėtą 34,06, o neteisingą - 41,6 dydį. Nuostoliai už sunaikinamus pasėlius Sprendime apskaičiuoti pagrįstai taikant 2010-08-29 Metodikos redakcijos 4 punkte numatytą formulę: Np = Dvid. x 100 x Sp x K₁ x K2, (Dvid. – žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras, tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu (šiuo atveju - 34,06); Sp – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais) (0,3447 ha); K₁ – žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinė kaina, kuri nustatoma pagal žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas (0,57 Lt); K₂ – žemės sklypo našumo balo santykis su vidutiniu Lietuvos žemės našumo balu (24,4 /39). Taigi, pagal minėtą formulę apskaičiuota: Np = 34,06 x 100 x 0,3447 x 0,57 x 24,4 / 39 = 418,68 Lt, t.y. nuostolių už sunaikinamus pasėlius suma.

Nuostolių, patirtų dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavimo formulės įtvirtintos Metodikos 9.1 ir 9.2 punktuose. Tiek originalios Metodikos, tiek 2012-08-29 Metodikos redakcijoje 9.1 punkto nuostatos taip pat nesikeitė. Keitėsi Metodikos 9.2 punktas, tačiau šio punkto nuostatos ginčui neaktualios, nes nuostoliai už prarastą galimybę pareiškėjui naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, Sprendime apskaičiuoti (perskaičiuoti) taikant 9.1 punktą. Sprendime perskaičiuojant aptarimas nuostolius, teisėtai ir pagrįstai vadovaujamasi Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių patvirtinimo“ (šio akto redakcija, galiojo nuo 2005-03-20 iki 2013-01-01, Valstybės Žinios, 2003, Nr. 5-221). Šie nuostoliai Sprendime apskaičiuoti taikant 2010-08-29 Metodikos redakcijos 9.1 punkte nurodytą formulę, skirtą nuostoliams būtent dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų (Nžūn) apskaičiuoti: Nžūn = 15 xSxKp (S - žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais) (ginčo atveju - 0,3447 ha); Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu (ginčo atveju - 28 x 12). Taigi, pagal minėtą formulę apskaičiuota: Nžūn = 15 x 0,3447 x 28 x 12 = 1737,28 Lt nuostolių suma. Sprendime nurodytas bendras išmokėtinas pareiškėjui ginčo kompensacijos dydis – 2155,96 Lt, atitinka minėtų nuostolių bendrą sumą (418,68 Lt + 1737,28 Lt = 2155,96 Lt).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautą rezultatą lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz. vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, medynų tūrio vertės ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingą nuostolių atlyginimą, būtina remtis aktualiais, t.y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dieną duomenimis.

Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad pareiškėjui kompensacijos dydis, nustatytas Įsakymu, buvo teisėtai ir pagrįstai perskaičiuotas Sprendimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl ginčo kompensacijos apskaičiavimo neteisingumo, jos dydžio nustatymo neobjektyvumo ir pan., atmestini kaip nepagrįsti. Dėl pareiškėjo argumentų, jog ginčo kompensacija nepadengia išlaidų, kurios buvo jo investuotos į ginčo ir gretimai jo esantį kitą pareiškėjo sklypą, teismas pažymi, kad atitinkamų išlaidų rūšies ar nuostolių apskaičiuojant kompensaciją Metodika nereglamentuoja. Teismas, vertindamas ginčo kompensacijos nustatymo teisėtumą inter alia patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos) nuostatų. Minėta, kad Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių - už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž.K. ir kt. v. J.S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.M. v. S.P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.). Todėl pareiškėjas dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Įsakymas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nenustatė skundžiamo Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 89 straipsnyje, kuriais šie aktai turėtų būti naikinamas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai šiuos aktus panaikinti atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013-02-11 leidimo Nr. LNS-34-130211-00098 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas Leidimo neteisėtumą kildina iš to, kad šis išduotas negavus pareiškėjo sutikimo, nesuderinus su juo Elektros linijos statybos techninio projekto. Tokiu būdu, Elektros linijos statybos darbai, pareiškėjo teigimu, bus pradėti dar neišnagrinėjus šios bylos ir nepasibaigus Leidimo apskundimo terminui, ko pasekoje, bus išvažinėti, iškasinėti pareiškėjo žemės sklypai. Be to, Leidime neįrašyti žemės sklypai, kuriuose bus statoma elektros linija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Leidimą Litgrid AB - Elektros perdavimo oro linijos statytojai, išdavė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (IV t., b.l. 7-8). Iš Leidimo turinio nustatyta, kad juo leidžiama statyba pagal statinio projektą „330 kV perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialųjį planą“, leidžiant statyti naują statinį, kurio paskirtis – Perdavimo elektros tinklai, statinio kategorija – Ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos vieta Leidime nurodyta - (duomenys neskelbtini) savivaldybė, Leidimo galiojimo terminas - iki 2023-02-11.

Pažymėtina, kad statybą leidžiančių dokumentų rūšis, juos išduodančius subjektus, leidimui statyti naują statinį gauti pateikiamų dokumentų sąrašą ir kt., reglamentuoja Statybos įstatymas (byloje taikytina aktualiu akto redakcija, galiojanti nuo 2013-01-09 iki 2013 07 01, Valstybės Žinios, 1996, Nr. 32-788; Valstybės Žinios, 2001, Nr. 101-3597).

Statybą leidžiantis dokumentas naujo ypatingo statinio statybos atveju yra leidimas statyti naują statinį (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p.). Leidimą statyti naują statinį, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 23 str. 2 d.). Statinio projektui raštu pritaria šio straipsnio 17 dalyje nurodytų institucijų įgalioti valstybės tarnautojai (Statybos įstatymo 23 str. 5 d.). Raštu statinio projektui pritaria: 1) savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas – visais atvejais; 2) saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas – statybos saugomoje teritorijoje, kurioje yra įsteigta saugomos teritorijos direkcija, atveju; 3) regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas – statybos saugomoje teritorijoje, kurioje nėra įsteigtos saugomos teritorijos direkcijos, atveju; 4) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas – statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais (Statybos įstatymo 23 str. 17 d.).

Leidimui statyti naują statinį gauti pateikiami dokumentai: 1) prašymas; 2) statybos projektas ir kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais; 3) statybos projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma); 4) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 5) atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, kai jis privalomas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą; 6) jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 7) dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos šio Įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju (Statybos įstatymo 23 str. 7 d.). Užregistravus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, patikrinama: 1) ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai; 2) ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo turi teisę būti statytoju (Statybos įstatymo 23 str. 12 d.). Statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas teismo sprendimu: 1) jeigu jis išduotas neteisėtai; 2) jeigu asmuo, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nebeatitinka šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (Statybos įstatymo 23 str. 29 d.).

Analizuojant išdėstytas Statybos įstatymo normas, vertinant faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo atveju gauti pareiškėjo sutikimą ar pritarimą išduodant Leidimą ir (ar) rengiant Elektros linijos techninį projektą, nebuvo privaloma ar reikalinga. Leidimą teisėtai ir pagrįstai išdavė kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Iš Leidimo turinio galima aiškiai suprasti, kam jis išduotas, kokį statinį ir kokioje konkrečioje teritorijoje leidžiama statyti, koks Leidimo galiojimo terminas. Be to, aplinkybių ar argumentų, kurie pagrįstų Leidimo išdavimo procedūrų nesilaikymą ir (ar) Leidimo neteisėtumą Statybos įstatymo ar kitų teisės aktų atžvilgiu, ar parodytų techninio projekto rengimo procedūros pažeidimus ir pan., pareiškėjas nepateikė ir teismas tokių procedūrų pažeidimų nenustatė. Pareiškėjo argumentai dėl Leidimo neteisėtumo, teismo vertinami, kaip jo subjektyvi, juridiškai nepagrįsta, nuomonė. Atsižvelgus į visas aplinkybes, laikytina, kad Leidimas teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas Leidimą panaikinti, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas skundu prašo įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti veiksmus – priimti naują sprendimą dėl žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Specialiuoju planu nėra įtrauktas į sklypų sąrašą per kuriuos bus tiesiama Elektros linija ir Įsakymu šiam sklypui servitutas nėra nustatytas.

Pažymėtina, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu (Žemės įstatymo 45 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, įrodyta, kad ginčo servitutai suprojektuoti Specialiuoju planu, t.y. specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Šiame plane nėra jokių nuostatų, kurios pagrįstų pareiškėjo žemės sklypo (ar kitų asmenų sklypų) paėmimo visuomenės poreikiams būtinybę. Specialiajame plane orientuojama būtent ginčo žemės servitutų nustatymo poreikį (II t., b.l. 70).

Ginčijamus byloje Įsakymą ir Sprendimą pripažinus teisėtais ir pagrįstais, nėra juridinio pagrindo tenkinti iš esmės išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atlikti minėtus veiksmus, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas prašo teismo kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti: ar Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 4 p., 23 str. 3 d., Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289, 2.4 punkto pakeitimai – Nr. 1276, 2010-08-31, Žin., 2010, Nr. 107-5518 (2010-09-11), 16 dalis, Elektros energetikos įstatymo 75 str. 6 d. neprieštarauja Konstitucijos 23 str., 29 str. 2 d., 46 str. 1 d., konstituciniams teisinės valstybės bei teisingumo principams (IV t., b.l. 64-69).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo nurodyti teisės aktai (jų punktai, dalys) neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo principams, pareiškėjo argumentai paremti prielaidomis bei samprotavimais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašyme nurodytais pagrindais kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra pagrindo, todėl prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo P.M. skundą atsakovėms - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (atstovaujamai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Litgrid AB dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-733, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010-12-31 sprendimo Nr. 1T-(8.5)-M-21, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013-02-11 leidimo Nr. LNS-34-130211-00098 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus - įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti veiksmus – priimti naują sprendimą dėl žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka, atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo P.M. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėRemigijus ArminasDalia Gumuliauskienė