- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2-1509-560/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00112-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- S. R., UAB „BTA Insurance Company“ SE, BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje
- Atsakovas
- VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinė ligoninei
trečiojo asmens UAB „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje įgaliotai atstovei L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinė ligoninei dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje, S. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. bylos 1 t., b. l. 1-5), kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 40 000 Eur turtinę ir 10 000 neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog ieškovui 2016 m. sausio mėnesį pradėjo skaudėti dešiniąją ranką, dėl ko jis 2016-02-19 kreipėsi į šeimos gydytoją. 2016-04-28 UAB „Affidea Lietuva“ buvo atliktas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas ir jo vaizdų vertinimas. 2016-05-19 ieškovas pasiųstas į VŠĮ Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, kur po apžiūros gydytojas S. R. paskyrė operacinį gydymą, paaiškindamas, kad operacijos metu visi magnetinio rezonanso metu nustatyti defektai, įskaitant sausgyslės plyšimą bei jos priekinę migraciją bus pašalinti. 2016-06-10 ieškovui buvo atlikta operacija, kurios metu buvo tvarkoma deš. subakromalinio tarpo dekompresija (ASD), bicepso ilgosios sausgyslės tenotomija bei paskirtos atitinkamos medicininės procedūros ir medikamentai. 2016-07-08 ieškovas išsiųstas atstatomajam gydymui į VŠĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centrą, kur atliko reabilitaciją iki 2016-07-28. Tačiau ieškovo sveikatos būklė negerėjo. 2016-11-07 VŠĮ „Medikų konsultacijos“ atliktas dešinio peties ultragarsinis tyrimas, iš kurio buvo akivaizdu, kad 2016-04-28 magnetinio rezonanso metu nustatytas defektas operacijos metu pašalintas nebuvo. Nurodytas trūkumas buvo ištaisytas tik 2017-06-01 atlikus operaciją.
3. Dėl to, kad ieškovui laiku nebuvo atliktas tinkamas operacinis gydymas, ieškovas ilgai negalėjo pasveikti, per tą laiką buvo nedarbingas ir buvo atleistas iš abiejų darboviečių. Su nedarbingumu ir darbo netekimu susijusią žalą ieškovas vertina 40 000 Eurų. Taip pat dėl nuolatinio dėl netinkamo gydymo patirto skausmo ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eurų. Jis neturtinę žalą vertina, kaip patirtus skausmus, fizinį ir psichologinį neįgalumą. Nurodo, kad peties forma, deformacija ir neįgalumas liks visam laikui. Materialinę žalą vertina 40 000 Eur, nes minimalios metinės pajamos iš UAB „Girilis“ sudarė 2 035,19 Eur, UAB „Vaifina“ gaudavo 700 Eur darbo užmokestį. Darbdaviai ieškovą žodžiu informavo, kad kai baigsis nedarbingumas jį atleis. Taip pat dėl nedarbingumo jis negalėjo vykdyti bankinių įsipareigojimų, dėl ko sudarė 2 741,22 Eur delspinigiai ir 1 095,72 Eur palūkanos. Dėl užsitęsusio gydymo ir negaunamų pajamų jis negalėjo aprūpinti sūnaus, kurio išlaikymui yra priteista po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, t. y., kiekvienais metais po 3 000 Eur. Pacientui neaišku, kokio darbingumo jis liks, ar sugebės vėl susirasti darbą.
4. Teigia, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie LR SAM paskyrė medicininę ekspertizę, skirdama ją atlikti VŠĮ Šiaulių ligoninei. Tačiau ekspertinei įstaigai buvo pateikti per daug apibendrinti klausimai ir ekspertinė įstaiga visiškai neišnagrinėjo bylos tuo aspektu, kiek įtakos paciento gydymo trukmei turėjo bicepso sausgyslės defektų nepašalinimas tolesniam gydymui, jo trukmei bei dėl to atsiradusiai žalai tiek paciento sveikatai, tiek jo pajamų praradimui. Jo skundas buvo atmestas 2018-12-11 komisijos sprendimu. 2016-06-10 operacijos metu ir vėliau ieškovui ne tik nebuvo suteiktos kokybiškos sveikatos paslaugos, t. y., nepašalinti visi diagnozuoti bicepso sausgyslių defektai ir operaciją atlikęs gydytojas neįdėjo maksimalių pastangų paslaugai suteikti, nesielgė maksimaliai atsargiai ir rūpestingai teikdamas medicinines paslaugas. Paciento būklė po 2016-06-10 operacijos tinkamai nepagerėjo, būtent dėl to, kad operacijos metu nebuvo elgtasi pakankamai apdairiai ir nebuvo pašalintas bicepso sausgyslės plyšimas, nulėmęs jos priekinę migraciją. Už tai atsakingas atsakovas ir jis turi pareigą ieškovui atlyginti visą žalą, atsiradusią dėl nepagrįstai užsitęsusio gydymo, sukėlusio kitas sunkias pasekmes: ieškovo atleidimus iš abiejų darboviečių bei su tuo susijusį darbinių pajamų praradimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 17-25), kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad 2016-06-10 pacientas atvyko dešinio peties sąnario operacijai dėl skausmo ir ribotų judesių – pacientui skaudėjo dešinį petį apie 6 mėnesius. Gydėsi konservatyviai, tačiau gydymas mažai padėjo, skausmas atsinaujino, skaudėdavo naktį ir kilnojant ranką. Diagnozuotas dešinio subakromialinio tarpo ankštumas, dalinis antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, subdeltinis bursitas. Indikuotinas operacinis gydymas: artroskopinė subakromialinio tarpo dekompresija. Pacientui buvo paaiškintos operacinio gydymo galimybės, galimos komplikacijos pooperacinė reabilitacija. Pacientas suprato ir sutiko gydytis operaciniu būdu. Pacientas susipažino ir pasirašė informuoto sutikimo atlikti chirurginę operaciją ar gydomąją (diagnostinę) procedūrą formą. Operacijos metu nustatyti degeneraciniai peties sąnario požymiai: išplitęs sinovitas, bicepso ilgoji sausgyslė degeneravusi, išpleišėjusi ir nestabili, sąnarinės lūpos degeneraciniai pakitimai priekinėje viršutinėje dalyje, sąnarinės kremzlės paviršinė degeneracija. Po operacijos pradėta ankstyva reabilitacija. Po operacijos pacientas jautė pagerėjimą. 2016-06-11, esant gerai paciento būklei, pacientas išrašytas tolimesniam gydymui į namus. Pacientas atvyko į konsultaciją po 6 mėnesių (2016-12-13). Apžiūrėjus pacientą nustatyta, kad po operacijos būklė nėra pagerėjusi, judesiai išlieka skausmingi, išryškėjo raumenų hipotrofija. Diagnozuota dešinio akromioklavikulinio sąnario artrozė ir subdeltinis bursitas. Pacientui paaiškinta, kad ši patologija gali būti gydoma konservatyviai, tačiau jeigu gydymas bus neveiksmingas, gali būti taikomas operacinis gydymas. Pacientas suprato, sutiko gydyti konservatyviai. Po konsultacijos buvo suleista gliukokortikoidų injekcija į AC sąnarį ir bursitą. Po injekcijos būklė pagerėjo. Taip pat buvo rekomenduota tęsti konservatyvų gydymą, užsiregistruoti operaciniam gydymui planine tvarka (raktikaulio distalinio galo rezekcija) jeigu konservatyvus gydymas nepadės. 2017-01-10 pacientas pažymėjo, kad po konservatyvaus gydymo būklė pagerėjo, nebeliko nuolatinio skausmo ir traškesio. Palpuojant AC sąnario srityje stiprus skausmas praėjo, pagerėjo rankos judesiai. Kadangi paciento būklė pagerėjo, su pacientu nutarta atidėti operacinį gydymą maždaug 4 savaitėms. Paskirti vaistai nuo uždegimo (Diclofenacum), fizioterapija, masažas.
7. Teigia, jog ieškovas klaidingai nurodo, kad 2016-06-10 operacijos metu turėjo būti pašalinti visi 2016-04-28 MRT metu nustatyti defektai, įskaitant sausgyslės plyšimą ir jos priekinę migraciją. Antdyglinio raumens sausgyslė gali plyšti, tačiau jos priekinė migracija negalima. Susiūti ar nesusiūti dalinai plyšusią sausgyslę šiuo atveju galima buvo nuspręsti tik operacijos metu, objektyviai apžiūrint sausgyslę iš abiejų pusių (sąnarinės ir bursos paviršių). Operacijos metu buvo nustatytas tik paviršinis antdyglinio raumens sausgyslės pažeidimas (fibriliacijos), todėl sausgyslės susiuvimui indikacijų nebuvo. Operacijos metu pementinio, antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslės iš sąnarinės pusės nepažeistos. 2016-04-28 MRT tyrimo metu pacientui buvo nustatyta dvigalvio žasto raumens ilgosios sausgyslės priekinė migracija. Tačiau šiuolaikinėje medicinoje egzistuoja tik vienas operacinis gydymo metodas pašalinantis šios patologijos sukeltus simptomus – sausgyslės tenotomija, kas ir buvo atlikta pacientui 2016-06-10 operacijos metu. Operacijos metu taip pat buvo pašalinti surandėję ir uždegiminiai audiniai (dalinė senivektomija, buresktomija), praplatintas sumažėjęs subakromialinis tarpas (akromioplastika). MRT nustatytas pomentinio raumens sausgyslės išilginis plyšimas nebuvo patvirtintas, o antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių tendinozė, nustatyta 2016-04-28 MRT metu, yra akiai nematomas struktūros pakitimas, todėl išvis negydomas operaciniu būdu.
8. Ieškinyje nurodoma, kad 2016-11-07 ultragarso tyrimu buvo nustatyta kad 2016-04-28 MRT metu nustatytas defektas – m. biceps CL sausgyslės priekinė migracija (plyšimas ir pasislinkimas į priekį) 2016-06-10 ligoninėje atliktos operacijos metu pašalintas nebuvo, šis teiginys yra klaidingas. 2016-10-03 MRT tyrimo metu nustatyta priešingai – kad dvigalvio žasto raumens sausgyslė yra įprastoje padėtyje ir be matomų struktūrinių pakitimų. 2017-06-01 ieškovui buvo atlikta pakartotinė peties operacija, kuri buvo didesnės apimties nei 2016-06-10 atlikta operacija - atlikta antdyglinio raumens sausgyslės fiksacija, rezukuotas petinis raktikaulio galas, atlikta akromioplastika ir debridementas. Paciento būklė po 2017-06-01 operacijos pradėjo gerėti dėl operacijos metu atliktos raktikaulio distalinio galo rezekcijos. Ligos diagnozė buvo tinkamai nustatyta remiantis ligos anamneze, klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais. Operacija atlikta kompetentingai ir techniškai teisingai, jos apimtis buvo išaiškinta ir aptarta su pacientu prieš operaciją. Pacientas nebuvo atvykęs į konsultaciją ligoninėje po 2 savaičių ir reabilitacijos, todėl ligoninė neturi duomenų apie paciento būklę šiuo gydymo etapu. Pacientui atvykus į konsultaciją po 6 mėnesių, nebuvo nustatyta 2016-06-10 atliktos operacijos komplikacijų. Atlikus reabilitacinį gydymą vėlesniu nei rekomenduota periodu, operuoto peties būklė pablogėjo, tačiau pacientą vargino atsiradę kitos patologijos – akromioklavikulinio sąnario artrozės – požymiai, kurių prieš operaciją nebuvo. Pacientui neatvykus paskirtu laiku po 4 savaičių duomenų apie paciento peties būklę ligoninė neturi ir negali nustatyti, ar pacientui buvo būtinas operacinis gydymas. Kartu su ieškiniu ieškovas nepateikia nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų jo patirtą turtinę žalą. Ieškovo teiginiai, esą jis bus atleistas pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui nėra pagrįsti, kadangi šiuo metu, kaip galima suprasti iš ieškovo teiginių, jis yra dirbantis. Ieškovas, kaip dirbantis asmuo, turi būti draustas ligos socialiniu draudimu, kuris ligos metu jam užtikrina pragyvenimui reikalingų pajamų gavimą. Turtinės žalos suma yra pagrįsta spėjimais apie galimą žalą ir nėra paremta jokiais įrodymais. Priežastinis ryšys tarp ligoninės veiksmų ir ieškovui kilusios žalos yra nenustatytas ir neįrodytas. Ligoninės neteisėti veiksmai, kaltė nėra įrodyti. Ieškovas neįrodo, kad jam kilusi žala atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškovui nėra nustatytas neįgalumas, todėl teigti, kad ieškovas tapo neįgaliu yra klaidinga.
Šalies argumentai
9. Ieškovas pateikė dubliką (1 t., b. l. 173-174), kuriame papildomai nurodė, jog prašo skirti teismo deontologinę ekspertizę. Teigia, kad ligoninės neteisėtus veiksmus galėtų patvirtinti deontologinės ekspertizės išvada, o 10 000 Eur neturtinės žalos dydis būtų teisingas, protingas ir sąžiningas. Nurodo, jog artimiausiu metu kreipsis dėl darbingumo procento nustatymo. Nėra pagrindo abejoti, kad prarasto darbingumo procentas jam bus nustatytas, nes jaučia, kad galimybės dirbti yra iš esmės apribotos ir nesitiki, kad kada nors ateityje bus pilnai darbingas. Jo ir darboviečių darbo santykiai nutrūko dar 2017-10-03 ir nuo to laiko yra registruotas Panevėžio teritorinėje darbo biržoje. Išlaikymas sūnui po 250 Eur/mėn. iki vaiko pilnametystės yra priteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-07-02 įsakymu byloje Nr. eL2-5656-223/2015.
Atsiliepimas
10. Atsakovas pateikė tripliką (1 t., b. l. 190-196), kuriame papildomai nurodė, jog ieškovo įsitikinimas, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisija jam tikrai nustatys kokio nors dydžio prarastą darbingumą nėra pakankamas pagrindas teigti, kad dėl atsakovės veiksmų R. J. prarado darbingumą. Ieškovo atlyginimas UAB „Grilis“ buvo nepastovus, varijavo nuo 42,56 Eur iki 380,00 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Per 12 mėnesių ieškovo gautas darbo užmokestis iš darbo veiklos UAB „Grilis“ siekė 1 741,92 Eur, o ne ieškovo nurodomus 2 035,19 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo pajamos iš darbo UAB „Vaifina“ siekė 700 Eur per mėnesį, tačiau iš Sodros pažymos matyti, kad ieškovas darbo užmokestį iš UAB „Vaifina“ 2016 metais gavo tik 3 kartus, visos jo pajamos iš darbo šioje įmonėje 2016 metais sudarė 151 Eur atskaičius Sodros mokesčius. Susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, ieškovas gali kreiptis į teismą dėl nepilnamečiam sūnaus išlaikymui skirtų išmokų sumažinimo. Taip pat kritiškai vertintini ieškovo teiginiai, esą dėl atsakovo veiksmų jam tapus nedarbingam jam kilo sunkumų išlaikyti sūnų. Iš ieškovo pateikiamos Sodros pažymos matyti, kad ir ieškovui dirbant, jo gaunamų mėnesinių pajamų nepakakdavo pagal teismo įsakymą priteistam sūnaus išlaikymui. Ieškovas, kaip dirbantis asmuo, buvo draustas ligos socialiniu draudimu, kuris ligos metu jam užtikrino pragyvenimui reikalingų pajamų gavimą. Ieškovui netekus darbo, jis gauna nedarbo draudimo išmokas, kurios taip pat suteikia ieškovui pajamas. Priežastinį ryšį šioje byloje turėjo įrodyti ieškovas. Priežastinis ryšys tarp ligoninės veiksmų ir ieškovui kilusios žalos yra nenustatytas ir neįrodytas. Deontologinės ekspertizės skyrimas šioje civilinėje byloje nėra reikalingas.
11. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, pateikė rašytinius paaiškinimus (1 t., b. l. 167-169), kuriuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ligoninė savo profesinę atsakomybę sveikatos priežiūros teikimo metu buvo apsidraudusi AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Nurodo, kad ieškovas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, tačiau niekaip nepagrindžia savo reikalavimų.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
12. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2016-06-10 ieškovui pasikreipus į gydymo įstaigą, nustatyta priešoperacinė diagnozė: dešinio subakrimialinio tarpo ankštumas, dalinis antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, subdeltinis bursitas. Indikuotinas operacinis gydymas: artroskopinė subakromialinio tarpo dekompresija (1 t., b. l. 26). Operacijos metu nustatyti degeneraciniai peties sąnario požymiai: išplitęs sinovitas, bicepso ilgoji sausgyslė degeneravusi, išpleišėjusi ir nestabili, sąnarinės lūpos degeneraciniai pakitimai priekinėje viršutinėje dalyje, sąnarinės kremzlės paviršinė degeneracija. Artroskopu apžiūrėjus subakromialinį tarpą nustatyta, kad pomentinio antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimo nėra, tačiau antdyglinio raumens sausgyslė su fibraliacijomis ties jos insercijos vieta. Pašalinta išvešėjusi įsinovija atlikta bicepso ilgosios sausgyslės tenotomija, bursektomija, akromioplastika, pašalintas osteofitas (1 t., b. l. 26). 2016-12-07 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, jog ieškovas reabilitacinį gydymą atliko VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centre. Išraše nurodyta, kad pacientas lankė procedūras dėl dešinio peties funkcijos pagerėjimo tačiau efektas minimalus. Reikalinga pakartotina ortopedo traumatologo konsultacija (1 t., b. l. 33-34). 2017-06-01 atlikta peties operacija – rasta bicepso ilgosios galvos panirimas medialiau – sausgyslė išdalinta, debridmentas. Subcoracoidinis ankštumas – atlikta plastika, dalinis t.m. supraspinatus plyšimas, fiksuots 2 Corck screw inkraujuojančiais siūlais į didįjį gumburą, nežymus subakromialinis ankštumas – atlikta akromioplastika. Stebėta AC artroziniai pakitimai – rezekuotas petinis raktikaulio galas (1 t., b. l. 28).
13. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus 2017-05-31 įsakymu Nr. V-152 „Dėl komisijos sudarymo faktinėms aplinkybėms pagal R. J. elektroninį laišką ištirti“ sudaryta komisija 2017-065-13 tyrimo ataskaitoje padarė išvadą, jog paciento teisės į kokybišką asmens sveikatos priežiūrą bei kokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nebuvo pažeistos; pacientui žala nebuvo padaryta (1 t., b. l. 44-46). Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba 2017-07-14 patikrinimo ataskaitoje Nr. T3-165/2017 ir įsakyme Nr. t4-202(1.34) konstatavo, kad R. J. 2016-06-10 – 2016-06-11 sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (1 t., b. l. 49-54). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017-12-11 sprendimu nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas R. J. VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje nebuvo padaryta ir pareiškėjo prašymo dėl žalos atlyginimo netenkino (1 t., b. l. 9-11). 2018-07-31 nutartimi byloje paskirta deontologinė ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Ekspertizės akte Nr. EDG 27/2018 (02) pateikta išvada, kuria konstatuota, jog R. J. sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos tinkamai, gydymo taktika parinkta tinkamai (2 t., b. l. 97-114).
14. Iš viso per 2015 metus ieškovo draudžiamosios pajamos buvo 2 463,68 Eur; per 2016 metus – 1 470,35 Eur; per 2017 m – 1 910,65 Eur. Ieškovas gavo ligos išmoką laikotarpiu nuo 2016-06-10 iki 2018-02-28 (1 t., b. l. 175-180). Ieškovas nuo 2017-10-04 yra registruotas Lietuvos darbo biržoje (nuo 2018-10-01 Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) (1 t., b. l. 181). 2015-07-02 Panevėžio miesto teismo įsakymu c. b. eL2-5656-223/2015 iš ieškovo priteistas materialinis išlaikymas vaikui N. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-07-02 iki vaiko pilnametystės (1 t., b. l. 182). 2018-06-05 ieškovui nustatytas 55 procentų darbingumas (2 t., b. l. 32).
15. Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kadangi, ieškovo teigimu, 2016-06-10 vykusios operacijos metu jam buvo suteikta nekokybiška sveikatos priežiūros paslauga. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (PTŽSAĮ 13 straipsnis). Pareiga asmens sveikatos priežiūros įstaigai atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą įtvirtinta ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme (Įstatymo 45 straipsnio 7 punktas).
16. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas visada turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t. y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
17. Šiuo atveju ieškovas gydytojo netinkamą pareigų atlikimą įrodinėja tuo, jog po 2016-06-10 atliktos operacijos ieškovo prasta sveikatos būklė nepagerėjo, ji tęsėsi dar beveik metus iki 2017-06-01 operacijos. Ieškovas teigia, jog jo būklė po 2016-06-10 operacijos tinkamai nepagerėjo, kadangi operacijos metu nebuvo elgtasi pakankamai apdairiai ir nebuvo pašalintas bicepso sausgyslės plyšimas, nulėmęs jos priekinę migraciją, kas reiškia, jog ieškovui operaciją atlikęs gydytojas S. R. netinkamai gydė ieškovą ir sukėlė jam žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Taigi, šioje byloje sprendžiant, ar atsakovo gydytojas S. R., 2016-06-10 atlikdamas ieškovui operaciją, elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai, vertinimo prioritetas teikiamas byloje esančioms gydytojų padarytoms išvadoms, nebent kiti byloje surinkti įrodymai paneigtų šių išvadų teisingumą arba leistų suabejoti jų pagrįstumu.
18. Vilniaus apygardos teismo 2018-07-31 nutartimi byloje buvo paskirta deontologinė ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų gydytojas ortopedas traumatologas V. L., fizinės medicinos reabilitacijos gydytojas A. K., radiologė V. S., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas S. M., įvertinę ieškovo skundą, civilinės bylos medžiagą, ieškovo medicininius dokumentus, Ekspertizės akte Nr. EDG 27/2018 (02) nurodė, kad ieškovui prieš operaciją buvo atlikti visi reikalingi tyrimai; dvigalvio žasto raumens ilgosios sausgyslės intrasąnarinę patologiją galima įtarti, o kartais ir diagnozuoti atliekant klinikinį tyrimą; peties sąnario artroskpinė subakromialinio tarpo dekompresija buvo tinkamas gydymo metodas; ieškovui 2016-06-10 operacija buvo atlikta tinkamai ir tose vietose, kur jis davė sutikimą būti operuojamas; išvardinti požymiai galėjo, bet nebūtinai turėjo būti nustatyti iki operacijos pradžios; išvešejusios isinovijos pašalinimas, bicepso ilgosios sausgyslės tenotomija, bursektomija, akromioplastika, osteofito pašalinimas buvo tinkamai parinkta gydymo taktika 2016-06-10 operacijos metu; po operacijos ambulatorinė reabilitacija taikyta laiku pagal operavusio ortopedo – traumatologo rekomendaciją, po 2017-06-01 operacijos reabilitacija pradėta 1 mėn. vėliau nei rekomenduota; po 2016-06-10 operacijos išsivysčiusių dešinio deltinio raumens hipotrofijos, akromioklavikulinio sąnario artrozės ir subdeltinio bursito bei skausmingumo keliant ranką pagrindinė priežastis yra kitos progresuojančios peties sąnario ligos; pagal operacijos aprašą bicepso ilgosios galvos sausgyslė buvo ženkliai degeneruota – todėl operacijos metodas buvo parinktas tinkamas; pakartotina tos pačios rankos operacija negalėjo būti pirmosios, 2016-06-10 atliktos operacijos pasekmė; pacientui R. J. sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos tinkamai, gydymo taktika parinkta tinkamai. Taigi, iš Ekspertizės akto matyti, jog ekspertizę atlikę gydytojai specialistai, įvertinę ieškovo skundą, byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, jog 2016-06-10 operacija ieškovui atlikta tinkamai ir jokios jo, kaip paciento, teisės nebuvo pažeistos. Šias ekspertizės išvadas teismo posėdyje patvirtino ir ekspertizę atlikę ekspertai V. L. ir S. M.. Teismas pažymi, jog iš esmės tokią pačią išvadą padarė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, kurios paneigtų šių išvadų teisingumą arba leistų suabejoti jų pagrįstumu. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų ekspertizės akto išvadų teisingumą (CPK 178 straipsnis).
19. Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246?6.249 straipsniai. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi ieškovas turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Ieškovas teigia, jog neteisėtus atsakovo veiksmus įrodys byloje atliktos deontologinės ekspertizės išvada. Tačiau, kaip jau minėta, atlikta ekspertizės išvada patvirtino, jog jokie neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu nebuvo atlikti. Ieškovas, grįsdamas savo ieškinio reikalavimus, nepateikė jokių kitų argumentų, pagrindžiančių neteisėtų veiksmų atlikimą. Ieškovas į bylą nepateikia jokių medicininių dokumentų, kurie pagrįstų, jog 2016-06-10 operacija jam buvo atlikta netinkamai. Aplinkybė, jog ieškovui iki šiol skaudą dešinę ranką, nereiškia netinkamai atliktos operacijos, kadangi, kaip buvo nustatyta ekspertizės metu, po 2016-06-10 operacijos išsivysčiusių dešinio deltinio raumens hipotrofijos, akromioklavikulinio sąnario artrozės ir subdeltinio bursito bei skausmingumo keliant ranką pagrindinė priežastis yra kitos progresuojančios peties sąnario ligos. Tai reiškia, jog dabartinė ieškovo būklė yra ne neva netinkamos 2016-06-10 operacijos pasekmė, o sukelta kitos progresuojančios ligos. Taip pat ekspertizės akte padaryta išvada, kad pakartotina tos pačios rankos operacija negalėjo būti pirmosios, 2016-06-10 atliktos operacijos pasekmė, rodo, jog byloje nėra įrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo gydytojo atliktų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos.
20. Ieškovas prašo jam priteisti 40 000 Eur dydžio turtinę žalą, kurią, jo teigimu, sudaro negautos pajamos dėl dviejų darbų netekimo, taip pat 2 741,22 Eur delspinigiai ir 1 095,72 Eur palūkanos dėl negalėjimo vykdyti bankinių įsipareigojimų ir kas mėnesį po 250 Eur dėl negalėjimo išlaikyti vaiką. Ieškovas, teigdamas, jog patyrė turtinę žalą, privalo ją įrodyti. Šiuo atveju, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo atleistas iš abiejų darboviečių dėl 2016-06-10 operacijos pasekmių. Ieškovas nurodo, jog jo metinės pajamos viename darbe buvo 2 035,19 Eur, o kitame darbe – 8 400 Eur, nors į bylą nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių tokias ieškovo pajamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog iš viso per 2015 metus ieškovo draudžiamosios pajamos buvo 2 463,68 Eur; per 2016 metus – 1 470,35 Eur; per 2017 m – 1 910,65 Eur. Taip pat ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bankinių įsipareigojimų egzistavimą, kurių, ieškovo teigimu, dėl nedarbingumo jis negalėjo vykdyti. Ieškovas teigia, jog jis negalėjo net minimaliai aprūpinti sūnaus, tačiau šių aplinkybių taip pat niekaip neįrodo – tai yra, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iki ginčo operacijos ieškovas išlaikė savo nepilnametį vaiką ir atlikta operacija lėmė, jog jis nebegalėjo to daryti.
21. Ieškovas prašo priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ir t.t. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Ieškovas nurodo, jog jo neturtinė žala pasireiškė tuo, jog jis patyrė skausmą, fizinį ir psichologinį neįgalumą. Teismas pažymi, jog abstraktūs teiginiai apie patirtus nepatogumus, jų nekonkretizavus ir neįrodžius, nesudaro pagrindo konstatuoti neturinę žalą. Šiuo atveju ieškovas abstrakčiai nurodo, kokias pasekmes jam sukėlė neva netinkamai atlikta peties operacija, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos egzistavimą jis nepateikė (CPK 178 straipsnis).
22. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai yra civilinės atsakomybė sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos, todėl ieškinys atmetamas kaip neįrodytas.
Dėl ieškinio senaties
23. Atsakovas teigia, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis numato, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas priimtas 2017-12-11, ieškovas R. J. ir jo atstovas advokatas E. L. dalyvavo priimant sprendimą, todėl jiems apie sprendimą buvo žinoma nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2017-12-11 ir nesutikdamas su šiuo sprendimu, ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo, tai yra per laikotarpį iki 2018-01-11. Ieškovas kreipėsi į teismą 2018-01-23, tai yra dvylika dienų praleidęs ieškinio senaties terminą, kas sudaro atskirą pagrindą atmesti ieškinį. Nors ieškovas teigia, kad negali atkurti tikslios sprendimo gavimo paštu datos, nes pašte tokia informacija nebėra saugoma, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės įtakos ieškinio senaties terminui neturi, kadangi, kaip jau minėta, tiek ieškovas, tiek jo atstovas dalyvavo komisijai priimant sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinio netenkinus, iš ieškovų priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Atsakovas patyrė 299,98 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovo atstovui rengiant atsiliepimą į ieškinį, tripliką, rengiantis bylos nagrinėjimui bei atstovaujant teisme teismas sprendžia, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, neviršija maksimalaus rekomendacijų numatyto dydžio, todėl prašymas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas
nusprendė:
Ieškovo R. J. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (į. k. 124243848) naudai 299,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.