- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-03
- Bylos Nr.
- 1S-592-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00750-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- P. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
P. K. nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta subendrinta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2009 m. rugsėjo 28 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 28 d. 2018 m. gegužės 21 d. Komisija nutarė taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 1 metų 4 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. liepos 2 d. nutartyje atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatuojant, jog nors nuteistasis P. K. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pareiškėjas P. K. Kauno apygardos teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde nurodė, kad yra atlikęs didžiąją dalį bausmės iš jam paskirtų 10 metų ir belikę tik 1 metai 4 mėnesiai, vykdo Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, skatintas 10 kartų ir šių skatinimų skaičius yra dvigubas nei padarytų pažeidimų, pagal OASys metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjusi nuo 64 iki 49 balų, nors ir yra vidutinė, tačiau artima 40 balų, t. y. žemos rizikos ribos. Skunde nurodė ir tai, kad jis perkeltas į atvirąją koloniją, išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus pas šeimą, jų metu susirado darbą, kad galėtų prisidėti prie šeimos biudžeto, priteistą ieškinį visiškai atlyginęs, pripažįsta, kad bausmės pradžioje elgesys nebuvo nepriekaištingas, dėl to labai gailisi, tačiau prašo atsižvelgti, jog turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas tėvas kiekvieną dieną.Skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, savo sprendimą ir motyvus pagrindė ir, pasinaudojant teismui suteikta diskrecijos teise, priėmė iš esmės teisingą sprendimą įvertintų reikšmingų šiam klausimui duomenų visumoje.Analizuojant šio klausimo pagrįstumą ir teisėtumą aukštesniojo teismo vertinimu ne tik Komisija, bet ir apylinkės teismas tinkamai sprendė, jog nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, t. y. P. K. yra atlikęs įstatymo numatytą privalomą paskirtos bausmės dalį bei vykdo Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, rekomendacijas. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, kuri apylinkės teismo vertinimu nėra visiškai pagrįsta išvadai konstatuoti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo.Kadangi formalieji pagrindai neginčijami ir teismo sprendimas grįstas materialaus šio instituto taikymo pagrindo nepakankamumu, todėl, atsižvelgus į skundą ir į skundžiamos nutarties motyvus, tikrinamas teismo sprendimo pagrįstumas. Iš teismui pateiktų bylos duomenų nustatyta, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, pareiškėjas priklauso vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Pastebėtina, jog skirtingai nei nurodyta Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje, vadovaujantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, P. K., atlikus jo socialinės aplinkos tyrimą naudojant minėtą „OASys“ metodiką, nusikalstamo elgesio rizika įvertinta ne 49, o 58 balais, iš kurių 49 balai sudaro statinius. Kadangi tiek apylinkės teismo nurodyti 49 balai, tiek ir aukštesniojo teismo nustatyti 58 balai priklauso vidutinei rizikos grupei, šis neatitikimas nelaikytas esminiu, kas galėjo įtakoti neteisingo procesinio sprendimo priėmimą apylinkės teisme. Taigi, esant šioms aplinkybėms matyti, kad nuo ankstesnio šios rizikos vertinimo (64 balai), nuteistojo elgesys kito, tai traktuotina, kad nuteistasis daro išvadas ir elgesį koreguoja. Teigiamai korekcijai turi įtakos ir bausmės atlikimo metu gauti P. K. paskatinimai už gerą elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Taip pat teismas nustatė ir tai, kad už tokio elgesio vedimą jo atžvilgiu taikytos švelnesnės režimo sąlygos, nes jis bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (žmona, vaikais, tėvais, broliu, seserimi), pataisos namuose mokėsi, dirba, nuostata į priežiūra yra teigiama, bausmės atlikimo metu, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 25 d., nuobaudų neturi. Šios aplinkybės jo asmenybę ir elgesį apibūdina iš teigiamos pusės, kas sutiktina su apylinkės teismo teiginiu, jog tai teigiamai apibūdina nuteistąjį, bet sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo visa tai nėra absoliutus pagrindas jo paleidimui. Priimant sprendimus, pagrįstus bylos duomenų objektyvumu ir teismo suformuotu vidiniu įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje skundo atžvilgiu, lygtinio paleidimo taikymui buvo tinkamai visų reikšmingų aplinkybių visete įvertintas ir pareiškėjo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai (ankstesni teistumai) bei jo gyvenimo stilius ir draugai. Iš socialinio tyrimo išvados analizės nustatyta, jog asmens santykis su teisėtumo laikymusi yra abejotinas. Šis aspektas pažymėtas ir skundžiamoje nutartyje, nes ankstesnis teismo parodytas pasitikėjimas asmeniui nebuvo tinkamai priimtas ir įgyvendintas, P. K., būdamas paleistas lygtinai, vėl nusikalto, teismui teisingai suponavo išvadą dėl asmens polinkio gyventi neteisėtai ir pažeidinėti įstatymus. Analizuojant jo poelgį bausmės atlikimo metu kaip ir pats nurodė, bausmės atlikimo pradžioje ne vienerius metus jis nebuvo teigiamai nusiteikęs, net ir būdamas izoliuotas nuo visuomenės pataisos namuose elgėsi taip, kad užsitraukė drausmines nuobaudas už itin šiurkščius pažeidimus. Sutinkamai su teismo išvada, šios aplinkybės charakterizuoja P. K. tuo, kad jis negeba prisitaikyti prie jam skirtų ribojimų, laikytis taisyklių ir nenusižengti. Vertinant dabartinę situaciją ankstesnis elgesio modelis bei dabartinis, juos sugretinus teismo neįtikino taip, kad būtų kilusi abejonė dėl skundžiamo apylinkės teismo sprendimo teisingumo. Šie aukščiau analizuoti aspektai nesudaro tvirtos išvados dėl materialaus pagrindo buvimo konstatavimo. Skundžiamos nutarties motyvai yra teisingi ir pagrįsti bylos faktinėmis aplinkybėmis. Reikšmingų aplinkybių vertinimas teismams iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kurio metu vertinama kiekviena aplinkybė atskirai bei susiejus į nustatytų ir reikšmingų aplinkybių visumą, formuojamos galutinės pagrįstos ir teisiškai įvertintos išvados nagrinėjamu klausimu. Šiuos veiksmus atlikęs apylinkės teismas, proceso nuostatų nepažeidė, nagrinėjamo dalyko bylos medžiagą ištyrė ir išanalizavo pilnai ir visapusiškai, nurodė kodėl suponavo jo išvada netaikyti lygtinio paleidimo instituto ir todėl priešingai spręsti neturi pagrindo skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija apeliacinio proceso tvarka. Taigi, siekiant užtikrinti viešojo intereso, teisingumo principo ir bausmės paskirties nepažeidžiamumą, probacija nuteistajam P. K. netaikytina. Skunde nurodyti argumentai, jog nuteistasis elgėsi tinkamai, įvykdė visus jam nustatytus reikalavimus, skatintas, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sumažėjęs, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, yra rodomas pataisos namų administracijos pasitikinėjimas juo išleidžiant P. K. pas šeimą į namus nėra besąlyginis pagrindas skundą tenkinti. Skundžiamoje teismo nutartyje teismas išdėstė savo išvados pagrindą, t. y. nurodė motyvus dėl sprendimo pobūdžio, nutarties motyvaciją skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija patikrino teisėtumo ir pagrįstumo kontekste, procesinių teisės taikymo klaidų nenustatė, teismo išvada yra teisinga ir nesant pagrindo nuteistojo atžvilgiu jam suteikti šią įstatymo leidėjo išimtį bei leisti bausmės likusią dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės, pagrindų neįžvelgė. Kas būtent netenkino pareiškėjo skunde nedetalizuota, labiau nurodyta bendra nuostata dėl Komisijos nutarimo netvirtinimo ir paties fakto, jog jis nepaleidžiamas, todėl skunde išreikšta nesutikimo su skundžiama nutartimi nuomonė yra vertinama kaip deklaratyvi ir nepagrįsta. Apibendrinant teisėjų kolegijos nuomone, paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, nerealizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Taigi, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus, darytina išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas teisingas ir motyvuotas sprendimas. Nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padės nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą elgesį ir nenusikalstamumą. Komisijos galutinė išvada taikyti lygtinį paleidimą pareiškėjui suformuota nepakankamai įvertinus materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, ją pagrindė, BVK nuostatų nepažeidė, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo P. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.