Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Migracijos departamentas, įtardamas, kad teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pareiškėjas R. M. pateikė klaidinančius duomenis, atliko patikrinimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Anot pareiškėjų, sprendime Migracijos departamentas nutyli, kad 2017 lapkričio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė bei akcininkė E. S. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo nauju teisėtos veiklos pagrindu. Migracijos departamento pareigūnas, peržiūrėjęs visus reikiamus įmonės dokumentus, E. S. pasiūlė kreiptis į Migracijos valdybą su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi šeimos sujungimo pagrindu, kadangi sutuoktinis R. M. yra gavęs teigiamą sprendimą. Atsižvelgdama į Migracijos departamento siūlymą, E. S. 2017 m. lapkričio 17 d. skubos tvarka pateikė prašymą naujam leidimui laikinai gyventi, tačiau minėtos užsienietės prašymas tenkintas nebuvo ir apskritai, iki 2018 birželio 26 d. nebuvo priimtas joks sprendimas.

Dėl Migracijos departamento sprendime esančio teiginio, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota (duomenys neskelbtini), Vilnius ir, kad minėtas adresas yra žinomas kaip adresas, kuriuo nuolat steigiamos įmonės, kurios parduodamos trečių šalių piliečiams, atkreipia dėmesį, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, paskutinis įrašas apie šiuo adresu steigiamas įmones darytas 2014 metų pirmą ketvirtį. Mano, kad Migracijos departamentas remiasi netiksliais, išvestiniais ir klaidingais duomenimis. Atkreipia dėmesį, kad šiame verslo komplekse yra registruotos Lietuvos Respublikos piliečių steigiamos įmonės. Be to, teisės aktuose nėra draudimo naudoti adresą steigiant kelias įmones vienu adresu.

Dėl atsakovo argumento, jog vienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris šiuo metu įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, Sodros informacinės sistemos duomenimis yra įdarbintas dar dvejose bendrovėse, pažymi, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nedraudžia piliečiams dirbti užsieniečių kapitalo įmonėse. Nurodo, kad minėtas pilietis dirba tik kelias valandas per savaitę teisininko pareigose, turi tam kvalifikaciją bei aukštąjį teisinį išsilavinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nesutinka su Migracijos departamento nuomone, kad jie įdarbinti fiktyviai, ir kad Bendrovėje faktiškai nedirbo.

Dėl gyvenamosios vietos nurodo, kad Migracijos departamentas pasibaigus užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimui, siunčia į seniūnijas pranešimus dėl užsieniečių išregistravimo. Šiuo atveju Migracijos departamentas vėlavo priimti sprendimus ir savo iniciatyva išregistravo pareiškėją. Teigia, kad pareiškėjas turėjo savininkės sutikimą leisti deklaruoti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius iki 2019 m. spalio 24 d. Jis turi gyvenamąją vietą, o apie tai, kad panaikintas registracijos adresas, sužinojo tik iš Migracijos departamento atsiųsto sprendimo.

Tvirtina, kad Migracijos departamento neveikimas, ignoravimas įstatymų bei nesilaikymas terminų, privedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie visiškos veiklos sustabdymo. Penkerius metus Bendrovė sąžiningai mokėjo mokesčius, vykdė įstatuose numatytą veiklą, gaudavo ir gauna stabilias pajamas.

Mano, kad pareiškėjas R. M. atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusi Įstatymo redakcija) reikalavimus: jam priklauso 100 vienetų 144,81 eurų nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų, t. y. 50% Bendrovės įstatinio kapitalo, bei yra investavęs daugiau nei 14 000 eurų nuosavo kapitalo. Pareiškėjas R. M. nuosekliai ir nepertraukiamai vykdė veiklą, jos neimitavo tam, kad atitiktų Įstatymo reikalavimus. Šiuo metu įmonėje dirba 5 darbuotojai, kurie atlieka realius darbus, vykdo įmonės užduotis bei didina įmonės pelną (el. byla, I tomas, b. l. 1-6, 80-86).

Nagrinėjant pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Minėtas adresas Migracijos departamentui yra gerai žinomas kaip adresas, kuriuo nuolat yra steigiamos įmonės, kurios parduodamos / perduodamos trečiųjų šalių piliečiams, kurie vėliau kaip įmonių dalyviai kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, daugeliu atveju yra nustatoma, kad užsieniečiai minėtu adresu veiklos nevykdo. Šias patalpas ne kartą yra tikrinusi Migracijos valdyba. Pažymi, kad Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau - Aprašas) 100 punktas įtvirtina veiksnius, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi. Vienas tokių – įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (Aprašo 100.5 papunktis). Pastebi, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo. Pareiškėjo 2017 m. balandžio 25 d. su prašymu pateiktuose dokumentuose, įskaitant ir darbuotojų darbo sutartis, kaip įmonės registracijos ir veiklos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi anketoje, kur prašoma nurodyti įmonės kontaktinius duomenis, pareiškėjas nenurodė aplinkybės, kad įmonės registracijos ir faktinės veiklos adresai skiriasi. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kad įmonės registracijos adresas tėra formalus ir ten nėra vykdoma įmonės veikla. Skunde teismui pareiškėjas taip pat nenurodo, kokiu adresu iš tikrųjų yra vykdoma įmonės veikla. Atsižvelgiant į tai, mano, jog pagrįstai nustatyta, kad duomenys apie įmonės buveinę, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

Remdamasis surinktais duomenimis, atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjas naudojasi tarpininkų paslaugomis, siekdamas gauti bei išlaikyti leidimą laikinai gyventi (www.immigrationlaw.lt bei VšĮ „Eiks“, registruotos tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius, kaip ir pareiškėjo įmonė, kuri savo interneto puslapyje www.eiks.eu skelbia, jog teikia įmonių steigimo, duomenų keitimo, įmonių buhalterinės apskaitos paslaugas). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. M. tuo pačiu metu yra įdarbintas ir kitose adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, registruotose trečiųjų šalių piliečių valdomose įmonėse (UAB „Sofia Enterprise“, UAB „Niazi Enterprises“), anksčiau jis taip pat dirbo kitose minėtu adresu registruotose užsieniečių valdomose įmonėse (UAB „Hamidas“, UAB „Farzada“, UAB „Sanaza“, UAB „Zadena“).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų V. G. ir B. D. apklausų metu pateikti paaiškinimai dėl darbo Bendrovėje atsakovui leido daryti išvadą, kad du Lietuvos Respublikos piliečiai buvo įdarbinti tam, kad šios įmonės akcininkai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, įskaitant ir pareiškėją, formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir jiems būtų išduoti leidimai laikinai gyventi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų įdarbinimas yra fiktyvus, jie minėtoje įmonėje iš tikrųjų jokių darbinių funkcijų neatlikdavo. Šių aplinkybių pagrindu ginčijamame sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonę, jos veiklą, darbuotojus, o pareiškėjas ir jo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

Dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus patikrinimo duomenis (buvo kelis kartus nuvykta pareiškėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, bet pareiškėjas nerastas, kaimynai nurodė nematę, kad šiame bute gyventų užsieniečiai), o ne tik aplinkybę, kad pareiškėjas nedeklaravo gyvenamosios vietos.

Pareiškėjas 2017 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi savo nepilančiam sūnui Y. M., gim. (duomenys neskelbtini), šeimos susijungimo pagrindu (el. byla, II tomas, 9-10 psl.).

Pareiškėjas 2017 m. balandžio 26 d. papildomai pateikė 2017 m. sausio 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 101, Nuomojamų negyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktą (el. byla, II tomas, 210-221 psl.)

Esant įtarimų, kad teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pareiškėjas R. M. pateikė klaidinančius duomenis, Migracijos departamentas 2018 m. kovo 6 d. pavedė Migracijos valdybai atlikti patikrinimą dėl minėto užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos.

Migracijos valdyba 2018 m. balandžio 18 d. pateikė atsakovui Bendrovės patikrinimo metu surinktą medžiagą (el. byla II tomas, b. l. 255, 256-258). Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-15640 (el. byla II tomas, b. l. 253-254) nurodyta, kad buvo nuvykta įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įmonė tokiu pavadinimu šiuo adresu nerasta, iškabos nėra. Įmonės vykdomos veiklos tikrinimo metu buvo apklaustas V. G., kuris paaiškino, kad jis įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas prieš maždaug pusę metų, apklaustojo teigimu, darbdavys žadėjo, kad V. G. užsiims krovinių pervežimu, tačiau nuo įdarbinimo V. G. įmonėje nieko nedarė. Kuo užsiima įmonė, apklaustasis nežino. Taip pat buvo apklaustas kitas įmonės darbuotojas B. D., kuris paaiškino, kad įmonėje jis dirba nuo 2018 m. kovo 21 d., nuo įdarbinimo laikotarpio pastarasis įmonėje jokių darbų neatliko. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad patikrinimo metu buvo kelis kartus, skirtingu paros metu nuvykta įmonės akcininko R. M. ir jo sūnaus Y. M. gyvenamosios vietos deklaruotu adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė, pabendravus su kaimynais, niekas iš jų nėra matę užsieniečių, įeinančių arba išeinančių iš pastarojo buto. Dar buvo nuvykta kitos įmonės akcininkės – E. S. gyvenamosios vietos deklaruotu adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad šį butą nuomojasi jo sugyventinė S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyvena kartu su vaikais. Atsižvelgiant į surinktą informaciją, tarnybiniame pranešime konstatuota, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužsiima jokia ūkine – komercine veikla ir yra įsteigta vien tam, kad užsieniečiai galėtų legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus ir su jais pateiktus dokumentus, turimus duomenis bei įvertinęs surinktą informaciją, 2018 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-7)11U-747 (00786; 00787) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų I. I. Respublikos piliečiams R. M. ir Y. M. panaikinimo“ (el. byla I tomas, b. l.71-74). Minėtu sprendimu Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, panaikino pareiškėjui R. M. 2017 m. lapkričio 29 d. išduotą leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė, kurios dalyvis yra užsienietis, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), užsienietis neturi tinkamos gyvenamosios patalpos (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas), be to, įmonė ar užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų reikalavimų. Atsakovas ginčijamu sprendimu pareiškėjo R. M. nepilnamečiui sūnui Y. M. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t.y. jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimai laikinai gyventi taip pat panaikinami, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovė akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat, ar pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tikrovę, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Pabrėžtina, jog iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šioje normoje įvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą. Lingvistiniu teisės aiškinimo metodu aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, konstatuotina, jog išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi gali būti atsisakoma, nustačius bent vieną šiame punkte nurodytą pagrindą: duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; yra buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas; įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi.

Pagal aptartą teisinį reguliavimą, tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus). Pareiga pateikti Migracijos departamentui tikrovę atitinkančius duomenis tenka užsieniečiui (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).

Pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Šią veiklą pareiškėjas grindė tuo, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir komercijos direktorius. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nuo 2014 m. sausio 31 d. pareiškėjas yra 100 vnt. (50 proc.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių akcijų savininkas (el. byla II tomas, b. l. 92, 227-229). Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie Bendrovės akcininkus bei 2016 m. spalio 7 d. akcininkų sprendimas (el. byla II tomas, b. l. 96, 97). Prašymo pateikimo dienai, pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantį iki 2017 m. liepos 31 d. (el. byla II tomas, b. l. 79). Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

Byloje keliamas ginčas, ar Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y. ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas imperatyvias sąlygas.

Prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi užsienietis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. byla II tomas, b. l. 69). UAB Medicinos bankas pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. išraše taip pat nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. byla II tomas, b. l. 115-125).

Migracijos valdybos pareigūnas 2018 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PPR2-15640 nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotos veiklos vykdymo adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rasta nebuvo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo adresu iškabos nėra (el. byla II tomas, b. l. 253).

Bendrovės darbuotojas V. G. 2018 m. balandžio 9 d. paaiškinime nurodė, jog Bendrovėje buvo įdarbintas prieš maždaug pusę metų, pažadėjus, kad jis užsiims krovinių pervežimu, tačiau nuo įdarbinimo momento įmonėje nieko nedarė. Kuo užsiima įmonė, V. G. nurodė nežinantis (el. byla, II tomas, b. l. 257). Remiantis pateikta 2017 m. kovo 30 d. darbo sutartimi, V. G. priimtas vadybininko pareigoms, darbo dienos trukmė – 8 val. per dieną, 5 darbo dienos per savaitę (el. byla, II tomas, b. l. 180-181).

B. D. 2018 m. balandžio 6 d. d. paaiškinime nurodė, kad jis įmonėje įdarbintas vairuotoju nuo 2018 m. kovo 21 d. Kuo įmonė užsiima, pakomentuoti negali. Darbą jam pasiūlė pažįstamas A. M. Prieš tai B. D. dirbo UAB „Niazi Enterprise“, ten jį įdarbino minėtas A. M. Pastarosios įmonės veikloje beveik nedalyvavo, kiek jam žinoma, įmonė užsiėmė automobilių remontu (el. byla II tomas, b. l. 258).

Nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad minėtų asmenų įdarbinimas Bendrovėje yra formalus, o pareiškėjo pateikti duomenys apie Bendrovės darbuotojus, jų darbo sąlygas, neatitinka tikrovės. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad užsienietis atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.

Fiktyvi įmonė – juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Įvertinimo, ar įmonė yra fiktyvi, tvarką, nustato Aprašo nuostatos (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-367 redakcija).