Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-04-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-141-246/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-17
Bylos Nr.
II-141-246/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00391-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Pažeidėjas
A. A.
Advokatai
Vygaudas Molis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-141-246/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00391-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 16.9.7; 21.10.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Sipavičius,sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. A., jo atstovui advokatui Vygaudui Moliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto A. A. atstovo advokato Vygaudo Molio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-2301-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas 2018 m. vasario 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. A. už tai, kad jis 2017 m. balandžio 30 d., 19 val. 20 min., Kaune, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas transporto priemonę „Seat Alhambra“ – automobilį su priekaba, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu ir įvažiavęs į pagrindinį kelią ir juo važiuodamas, prieš keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, nedavė kelio pirmojoje eismo juostoje tiesiai važiavusiam automobiliui „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalojo kartu automobilyje važiavusią keleivę E. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai padarė sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat eismo įvykio metu apgadino automobilį „BMW 520“. Tuo A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 20-ANR­-N-2301-2018 A. A. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. kovo 9 d. gautas administracine tvarka nubausto A. A. atstovo advokato Vygaudo Molio (toliau – atstovas) skundas, kuriame prašoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. surašytą protokolą ir priimtą nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo bylą A. A. nutraukti.

Šalies argumentai

Atstovas savo skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2017 m. balandžio 30 d. A. A. vairuojamas automobilis „Seat Alhambra“ su priekaba „Tauras“, ant kurios buvo pakrautas lengvasis automobilis, pasuko iš Rusų gatvės į kairę - į A. Juozapavičiaus prospekto antrąją eismo juostą ir važiavo Panemunės tilto kryptimi, po to A. A. įsitikinęs, jog nėra kliūties, rikiuotis saugu, ėmė rikiuotis iš antros eismo juostos į pirmą, tačiau susidūrė su automobiliu „BMW 520“, vairuojamu A. K.. Atstovas nesutinka su skundžiamame nutarime nurodomu teiginiu, jog A. A. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio pirma juosta važiuojančiam „BMW 520“, nes ši išvada yra padaryta remiantis nepagrįstomis prielaidomis bei spėjimais bei prieštaraujanti byloje esantiems duomenims.

Atstovo teigimu, A. A. laikėsi nuoseklios pozicijos, jog būdamas atidus vairuotojas, prieš atlikdamas manevrą, jis įsitikino, kad pirmoje juostoje reikiamu atstumu nėra automobilių ir rikiuotis yra saugu. Tai patvirtina ir eismo įvykio liudytoja - E. A.. A. A. automobilyje buvo ir jo nepilnamečiai vaikai, kurių gerove ir sveikata jis nerizikuotų. A. A. saugiai atliko manevrą, o eismo įvykis kilo tik dėl to, kad „BWM 520“ vairuotojas gerokai viršijo leidžiamą 50 kilometrų per valandą greitį, todėl atsiradus nenumatytai kliūčiai kelyje nespėjo laiku sustabdyti skriejančio automobilio ir trenkėsi į „Seat Alhambra“ bei prie šio automobilio pritvirtintą priekabą „Tauras“. Automobilio „BMW 520“ stabdymo žymių po eismo įvykio nebuvo matyti, nors „BMW 520“ vairuotojas teigė stengęsis išvengti eismo įvykio. Teigiama, kad „BMW 520“ vairuotojas turėjo neabejotinai viršyti leistiną toje atkarpoje greitį, kadangi transporto priemonė „Seat Alhambra“ su pritvirtinta priekaba „Tauras“, į ją įsirėžus, buvo stumiama maždaug 15-20 metrų, o dėl eismo įvykio visi transporto priemonės „Seat Alhambra“ keleiviai (A. A., E. A. bei 2 nepilnamečiai vaikai) patyrė sužalojimus (Ą. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. patyrė galvos sumušimą, dėl kurio patiria pasikartojančius galvos skausmų epizodus ir kt.), dėl kurių iš eismo įvykio vietos greitosios medicinos pagalba išvežė į LSMUL. Patirti sužalojimai nebuvo pastebėti iš karto po eismo įvykio, kadangi įvairūs kūno skausmai bei simptomai, pasireiškė tik praėjus tam tikram laikotarpiui.

Atstovo nuomone, automobilio BMW vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų, nes važiavo akivaizdžiai didesniu nei toje vietoje buvo galima važiuoti greičiu ir savo dėmesį buvo nukreipęs kitur. Tuo tarpu A. A., rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmąją, neturėjo galimybės numatyti, jog kito automobilio vairuotojas vairuoja automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Automobilių susidūrimas įvyko A. A. beveik užbaigus manevrą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad BMW atsitrenkė būtent į „Seat Alhambra“ galinę dalį bei priekabą.

Atstovas savo skunde A. A. kaltės neigimą argumentuoja ir vairuotojų vairavimo stažu, nurodydamas, kad A. A. vairavimo stažas yra gerokai didesnis nei „BMW 520“ vairuotojo A. K., todėl didesnė patirtis A. A. leidžia adekvačiau vertinti važiavimo sąlygas.

Atstovo nuomone, A. A. kaltei pripažinti taip pat nepakanka Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-1666 (17) užfiksuotų duomenų, kadangi ekspertizėje pateikta išvada dėl priežastinio ryšio įvykiui kilti, paremta vien tik prielaidomis, nes ekspertizės metu nenustatytas „BMW 520“ greitis.

Atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, negalima padaryti vienareikšmiškos išvados kurio automobilio vairuotojo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė nurodytas faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ANK nuostatas, nurodytas nutarimas naikintinas ir byla A. A. nutrauktina.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į skundą nesutinka su apelianto skunde išdėstytais motyvais, nurodė, administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai, pagrįstai leidžia spręsti, kad A. A. padarė administracinį nusižengimą, už kurį skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda, todėl nutarimą prašo palikti nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvažiuodamas į sankryžą, buvo atsargus, nes kartu važiavo žmona ir du mažamečiai vaikai, kurių vienam buvo keli mėnesiai, apsidarė, jokių automobilių nebuvo, judėjo apie 30 km/h greičiu, kadangi tempė priekabą su joje pakrautu automobiliu. Viso jo sąstato svoris buvo apie 3,5 tonos. Persirikiuojant iš antros eilės į pirmąją eilę į galinę dalį įvažiavo BMW ir jį stūmė apie 20 metrų. Eismo įvykis kilo todėl, kad BMW automobilio greitis buvo didelis, nes stūmė 3,5 t sąstatą. Įvažiuojant į sankryžą bei rikiuojantis iš antros eilės į pirmą, sąlygas įvertino – kelias buvo laisvas. Eismo įvykio metu smūgis buvo į automobilio keleivio dureles, į tą vietą, kurioje sėdėjo sūnus.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. A. įvykio aplinkybes nurodė analogiškai.

Motyvuojamoji dalis

A. A. atstovo skundas netenkintinas.

A. A. administracinė nuobauda paskirta už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą už tai, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu ir įvažiavęs į pagrindinį kelią ir juo važiuodamas, prieš persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, nedavė kelio pirmojoje eismo juostoje tiesiai važiavusiam automobiliui „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalojo kartu automobilyje važiavusią keleivę E. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai padarė sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Atitinkamai KET 101 punktas įpareigoja vairuotoją, prieš pradėdant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių eismo įvykio dalyvių „BMW 520“ automobilio vairuotojo A. K. ir šio automobilio keleivės D. A. rašytinių paaiškinimų (b. l. 21; 23) matyti, kad jie automobiliu „BMW 520“ važiavo Juozapavičiaus prospektu, link Panemunės tilto prima eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Iš šalutinio kelio – (duomenys neskelbtini) g. – išvažiavo automobilis su priekaba. Automobilis su priekaba pradėjo rikiuotis iš antros eismo juostos į pirmą ir automobilį „BMW 520“ su „Seat Alhambra“ tempiama priekaba prispaudė prie gatvės krašto. Jis niekaip negalėjo išvengti autoįvykio, nors stengėsi, kaip įmanoma tai daryti: vairavo automobilį kuo arčiau gatvės krašto, stabdė, važiavo įjungęs garsinį signalą, automobilis su priekaba važiavo atsirėmęs į jo automobilį, kol sustojo.

A. A. savo paaiškinimuose laikėsi pozicijos, kad automobilis BMW atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį ir jo automobilį su priekaba stūmė apie 20 metrų. Šią A. A. eismo įvykio versiją paneigia ištirtų įrodymų visuma.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-11-28 ekspertizės akte Nr. 11-1666 (17) nurodoma, kad kelio eismo situacijoje automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojo A. A. veiksmai – rikiavimasis iš antros eismo juosto į pirmą, neduodant kelio pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui BMW 520 ir su juo susiduriant – techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Iš teismui pateiktų eismo įvykio schemų (b. l. 11-13), fotolentelės (b. l. 14-17), ekspertizės akto, objektyviai galima spręsti, kad automobilis „BMW 520“, vairuojamas A. K. buvo pažeistas beveik per visą kairiosios pusės automobilio ilgį. Taip pat nuotraukoje (b. l. 60) matyti, kad ant kelio bordiūro šono matosi ratų žymės, kas atitinka ir automobilio „BMW 520“ abiejų dešinės pusės ratlankių nuskobtas briaunas. Šie objektyvūs duomenys patvirtina, kad automobilis „BMW 520“ neatsitrenkė nei į automobilio „Seat Alhambra“ tempiamos priekabos galinę dalį, nei į paties automobilio „Seat Alhambra“ galinę dalį. Ekspertizės aktu objektyviai nustatyta, kad pagal automobilio „Seat Alhabra“ apgadinimus, esančius dešinio šono galinėje dalyje – ties rato arka ant sparno ir durelių esančios deformacijos į vidų, braukimo žymės buvo padarytos automobilio „BMW 520“ priekinės dalies tikėtina kairiu kampu, o sąlyčio metu tarp automobilio „BMW 520 priekinės dalies ir automobilio „Seat Alhambra“ dešiniojo šono buvo smailus kampas, t. y. automobilis „Seat Alhambra“ buvo pasisukęs į dešinę automobilio „BMW 520“ atžvilgiu. Šios nustatytos aplinkybės leidžia vertinti, kad automobilis „BMW 520“ su automobiliu „Seat Alhambra“ kontaktavo ne tiesioginiu, o slystamuoju pobūdžiu. Tiek automobilio „Seat Alhambra“, tiek automobilio „BMW 520“ pažeidimai, įvertinant automobilio „Seat Alhambra“, tikėtiną apie 30 km/h greitį, teismo vertinimu leidžia spręsti, kad automobilio „BMW 520“ greitis nebuvo išskirtinai didelis, nes automobilių pažeidimai nėra itin dideli, be to, konstatuota, kad nėra ir automobilio „BMW 520“ stabdymo kelio žymių. Esant dideliam greičiui, paprastai automobiliai sugadinami žymiai daugiau ir bendrosios eismo pasekmės būna žymiai didesnės. Teismas taip pat nesutinka su apelianto pozicija, kad „BMW 520“ dėl didelio greičio galėjo net gi stumti A. A. vairuojamą 3,5 tonos svorio sąstatą. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio „BMW 520“ priekinio kairiojo sparno pažeidimas, nustatytų aplinkybių visumoje taip pat leidžia spręsti, jog stipraus smūgio į automobilį „Seat Alhambra“, o juo labiau stūmimo būti negalėjo, kadangi automobilio „BMW 520“ pažeidimai gana nedideli ir kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių nuotraukų (b.l. 15), net gi nepažeistas automobilio „BMW 520“ kairiosios pusės (tos pačios pusės, kuria įvyko automobilio kontaktas su automobiliu „Seat Alhambra“) priekinis posūkio žibintas.

Teismas nesutinka su skundo argumentu, kad automobilių susidūrimas įvyko A. A. beveik baigus manevrą. Dar kartą pažymima, kad automobilis „BMW 520“ su „Seat Alhambra“ kontaktavo šonine dalimi ties galinio rato arka bei keleivio durelėmis, tai leidžia spręsti, kad tempiama platesnė priekaba dar nebuvo galutinai persirikiavus į lygią poziciją su automobiliu „Seat Alhambra“ pirmojoje juostoje, kas leido „BMW 520“ vairuotojui dar spaustis prie dešiniojo gatvės borto ir tokiu būdu patirti kuo mažesnius automobilio BMW kairiosios pusės mechaninius pažeidimus. Tai patvirtina aukščiau aptarti objektyvūs duomenys. Toks automobilių išsidėstymas labiau patvirtina tai, kad automobilis „BMW 520“ buvo spaudžiamas ir tokiu būdu tempiamas automobilio „Seat Alhambra“, nei jis būtų stūmęs 3,5 t svorio sąstatą.

Atmetami skundo argumentai, susiję su A. A., kaip turinčio didesnį vairavimo stažą, gebėjimu būti atidesniu ir atsakingesniu eismo dalyviu. Teismo nuomone, šios savybės yra bendražmogiškosios ir individualios, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant eismo įvykio situaciją, vairuotojo stažas lemiamos reikšmės neturi.

Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutarime padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas bylos duomenis, savaip juos vertindamas, nėra pagrindas laikyti, jog jis buvo nepagrįstai nubaustas. A. A., atlikdamas persirikiavimo į pirmąją eismo juostą manevrą, tempdamas savo vairuojamu automobiliu priekabą ant kurios buvo dar vienas automobilis, privalėjo būti itin atsargus, jo matomumas dėl tempiamos platesnės priekabos buvo aiškiai ribotas ir pritaikytas automobilio, o ne tempiamos priekabos gabaritams.

Išanalizavus pateiktus įrodymus darytina išvada, jog A. A. pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė reikalavimų nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu ir įvažiavęs į pagrindinį kelią ir juo važiuodamas, prieš keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, nedavė kelio pirmojoje eismo juostoje tiesiai važiavusiam automobiliui „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė bei eismo įvykio metu keleivei E. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje surinktų duomenų pakanka A. A. kaltei dėl padaryto nusižengimo pagrįsti. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog A. A. kaltė pažeidus KET reikalavimus įrodyta ir tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir neigiamų pasekmių atsiradimo yra priežastinis ryšys, todėl pagrįstai sprendžiama, jog A. A. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

A. A. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose. Paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, A. A. atstovo advokato V. Molio skundas atmetamas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-2301-2018 paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. A. atstovo advokato Vygaudo Molio skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 20-ANR-N-2301-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Sipavičius