- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- I-7231-968/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01124-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- B. S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. S. M. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja padavė teismui skundą ir jo patikslinimą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2015-02-09 (pareiškėja skunde netiksliai nurodo VRM sprendimo priėmimo datą – 2015-02-05, tai laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą Nr. 1D-1680(11) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 1 020,53 Eur dydžio neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – valstybinė pensija) dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2015-03-24 nutartimi (b. l. 24, 25) atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl prašymo priteisti valstybinės pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-30 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Ši VAAT nutartis yra įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
3. Skunde pareiškėja nurodo, kad jai paskirta valstybinė pensija buvo nepagrįstai sumažinta. Savo skundą grindžia, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais.
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM atsiliepime prašo pareiškėjos atmesti skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).
Į teismo posėdį atsakovių atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Į teismo posėdį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Skundas atmestinas.
1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: valstybinė pensija pareiškėjai paskirta nuo 1994-11-21 (b. l. 33); pareiškėja Sveikatos priežiūros tarnybai pateikė 2015-01-27 prašymą, kuriuo prašė išduoti pažymą apie jai neišmokėtos valstybinės pensijos skirtumą (b. l. 36); VRM 2015-02-09 sprendime Nr. 1D-1680(11) nurodė, kad išmokėti pensijos nepriemokos neturi teisinio pagrindo (b. l. 37, 38). Kartu su sprendimu Nr. 1D-1680(11) VRM pareiškėjai pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos 2015-01-29 pažymą Nr. 11DP(P)-965 (b. l. 39, 40), iš kurios matyti, kad pareiškėjai, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nuo 2012-09-30 iki 2013-12-31 buvo neišmokėta 1 101,15 Lt (318,92 Eur) dydžio valstybinės pensijos dalis.
2. Įvertinus skundo turinį visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjos teisės į 1 101,15 Lt (318,92 Eur) dydžio valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-09-30 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Taip pat pareiškėja prašo panaikinti VRM 2015-02-09 sprendimą Nr. 1D-1680(11).
3. Dėl pareiškėjos teisės į valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį
Nustatyta, kad pareiškėjos reikalavimo priteisti jai nuo 2012-09-30 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 metams konstitucingumu.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštaravo Konstitucijai. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies galiojimas buvo pratęstas nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, buvo vertinamas Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985 ) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, pareiškėjai buvo išaiškinta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-02-05 sprendime administracinėje byloje Nr. I-0622-189/2013, sprendžiant dėl valstybinės pensijos, sumažintos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-30 Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu, kompensavimo pareiškėjai.
Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimas 2012–2013 m. neprieštaravo Konstitucijai, konstatuotina, kad pareiškėjai valstybinė pensija nuo 2012-09-30 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta teisėtai. Todėl jos prašymas priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-09-30 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas.
VRM 2015-02-09 sprendime Nr. 1D-1680(11) nurodė, kad išmokėti pagal laikinojo įstatymo 4 straipsnį sumažintą valstybinės pensijos dalį neturi teisinio pagrindo.
Šiame sprendime pareiškėjos prašymą priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-09-30 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmetus kaip nepagrįstą, kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjos prašymas panaikinti VRM 2015-02-09 sprendimą Nr. 1D-1680(11).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos B. S. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.