Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-11-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1126-372/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
2S-1126-372/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01712-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
M. J.
Civilinė byla Nr. 2S-1126-372/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01712-2014-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.1.10.1.; 3.1.10.2.; 3.1.10.5.; 3.3.2.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. J. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-59-952/2015, kuria atmestas prašymas dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi paliktas nenagrinėtu atsakovės M. J. priešieškinis ieškovui V. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Radviliškio rajono apylinkės teisme 2015 m. rugpjūčio 31 d. gautas atsakovės M. J. prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties.

Nurodoma, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį gavo tik grįžusi su naujagimiu iš D. B. į Lietuvą, kai 2015 m. rugpjūčio 17 d. jos mama E. V. pateikė visus gautus teismo procesinius dokumentus. Mama buvo atsisakiusi priimti atsakovei siunčiamą korespondenciją iš teismo, tuomet teismas įpareigojo atsakovės mamą priimti visus atsakovei skirtus procesinius dokumentus. Atsakovė augina ir prižiūri (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, todėl jau yra kliūčių išeiti iš namų. Mano, kad įstatymo nustatytą 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašė jį atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovės M. J. prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti atmetė.

Teismas nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis buvo įteikta atsakovės mamai E. V. 2015 m. balandžio 20 d. Pažymėjo, kad pateikdama teismui priešieškinį, atsakovė nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priešieškinyje pateikė prašymą, kad jai esant užsienyje, procesinius dokumentus siųsti jos mamos E. V. adresu ir laikyti įteiktais. Todėl konstatavo, kad atsakovei M. J. R. rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis įteikta tinkamai. Kadangi per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos atskirojo skundo atsakovė nepadavė, prašyme, pateiktame teismui 2015 m. rugpjūčio 31 d. (daugiau nei po 4 mėnesių nuo įteikimo dienos) svarbių priežasčių dėl skundo nepateikimo laiku, nenurodė ir nepridėjo tas priežastis pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas prašymą atnaujinti terminą pateikti atskirąjį skundą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė M. J. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis. Atskirąjį skundą priimti.

Nurodo, kad jai neatvykus į 2015 m. balandžio 14 d. paskirtą teismo posėdį, jos priešieškinis buvo paliktas nenagrinėtu. Byloje vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl šis klausimas turi viešąjį interesą, o teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus. Teismas nutartyje pripažįsta, kad 2015 m. balandžio 14 d. nutartis priėmimo dieną byloje buvo rašytiniai įrodymai, kad atsakovė gyvena J. K., laukiasi kūdikio. Todėl tai buvo pakankamas pagrindas pripažinti atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis svarbiomis, tačiau teismas, priešieškinį palikęs nenagrinėtu, bylą nagrinėjo toliau. Teismas, įteikdamas 2015 m. balandžio 14 d. nutartį atsakovės mamai, prievolę įteikti šią teismo nutartį atsakovei perkėlė atsakovės mamai. Aptariamu laikotarpiu atsakovė gyveno J. K., o 2015 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria jos priešieškinis paliktas nenagrinėtu, gavo tik grįžusi į Lietuvą, kai 2015 . rugpjūčio 17 d. jos mama įteikė atsakovei šią nutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai termino atskirajam skundui paduoti priežastis nepripažinimo svarbiomis.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi paliktas nenagrinėtu atsakovės M. J. priešieškinis ieškovui V. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nes atsakovė neatvyko į teismo posėdį, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimo (b. l. 74-75). CPK 335 str. 1 d. nurodyta, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teismo posėdyje priimant 2015 m. balandžio 14 d. teismo nutartį nedalyvavo, todėl jai septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti skaičiuotinas nuo teismo nutarties įteikimo dienos (CPK 335 str. 1 d.).

CPK 122 str. 1 d. nurodyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. CPK 123 str. 3 d. nurodyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių(vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. CPK 123 str. 5 d. nurodyta, kad procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis buvo įteikta atsakovės mamai E. V. 2015 m. balandžio 20 d. (b. l. 79). Pateikdama teismui priešieškinį, atsakovė M. J. nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (mamos adresas), taip pat priešieškinyje pateikė prašymą, kad jai esant užsienyje, procesinius dokumentus siųsti jos mamos E. V. adresu ir laikyti įteiktais, savo adreso J. K. atsakovė nėra nurodžiusi (b. l. 20). Atsakovė atskirajame skunde pripažįsta, kad jai grįžus iš J. K. jos mama E. V. 2015-08-17 įteikė jai Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria atsakovės priešieškinis buvo paliktas nenagrinėtu. Sistemiškai vertinant nurodytas teisės normas nustatytų bylos aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad atsakovei 2015 m. balandžio 14 d. teismo nutartis buvo įteikta, nepažeidžiant CPK 122 str., 123 str. nustatytos tvarkos, o terminas atskirajam skundui pateikti atsakovei baigėsi 2015 m. balandžio 27 d. Tačiau tik 2015 m. rugpjūčio 31 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą, gautas atsakovės M. J. prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties, kartu pateiktas ir atskirasis skundas (b. l. 130, 131-132).

Praleidus nurodytą terminą teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau minėta teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d.). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui objektyviai sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Svarbu ir tai, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta spręsti teismui. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra konstatuojama, ar terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad terminą atskirajam skundui paduoti apeliantė praleido daugiau nei keturis mėnesius, t. y. terminas praleistas ženkliai. Nors konkrečių termino praleidimo aplinkybių atskirajame skunde nenurodoma, apeliantė remiasi tuo, kad gyveno J. K., laukėsi kūdikio. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė pagimdė (duomenys neskelbtini) (b. l. 148), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai negalėjo būti priežastimi atsirijo skundo nepateikti iki 2015 m. balandžio 27 d., t. y. iki įstatymo nustatyto termino.

Pažymėtina, kad dar iki atskirojo skundo gavimo, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu byla buvo išnagrinėta (b. l. 117-120), o atsakovė yra pateikusi apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, apeliacinis skundas yra priimtas ir paskirtas nagrinėti Šiaulių apygardos teisme 2016 m. sausio 26 d., 8.15 val. (b. l. 139-142, 188). Tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu, kuris buvo paliktas nenagrinėtu, buvo reiškiami reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, todėl atsakovei apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniu skundu, jos teisė reikšti prieštaravimus yra realizuota.

Dėl išdėstyto, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė