- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- 1-1287-870/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01164-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Nukentėjusysis
- D. B. O.
- Kaltinamasis
- M. S.
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1986-06-05 Utenoje, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirbanti VGTU jaunesniąja mokslo darbuotoja, gyvenanti Salomėjos Nėries g. 107-235, Vilniuje, administracine tvarka už KET bausta, neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
ji, 2014 m. lapkričio mėn. 12 d., apie 15. 50 val., Vilniuje, reguliuojamojoje Baltupio - Ateities gatvių sankryžoje vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „TOYOTA AURIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 76 punkto reikalavimą „Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jei jų nėra, - prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta“, o būtent, vairuodama automobilį, važiuodama Baltupio gatve ir reguliuojamojoje sankryžoje su Ateities gatve jos važiavimo kryptimi degant raudonam šviesoforo signalui, prieš įvažiuodama ir sukdama į dešinę sustojo prieš „STOP“ liniją, po to pradėjo važiuoti neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu, nepraleido iš dešinės į kairę Baltupio gatve per reguliuojamąją pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, judėjusio pėsčiojo D. B. O., gim. 1997 m., kurio judėjimo kryptį kirto, dėl ko pastarąjį partrenkė, ko pasėkoje pėsčiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. S. paaiškino, kad kaltę pripažįsta, gailisi. Ji pripažįsta, kad dėl jos neatsargaus elgesio buvo sužalotas žmogus. Kaltinamajame akte aplinkybės nurodytos teisingai. Įvykis įvyko 2014 metų lapkričio 12 d. Baltupio ir Ateities gatvių sankryžoje. Ji vairavo Toyota Auris. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes galvojo, kad įvažiavo į pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui, bet dabar susipažinusi su byla, galvoja, kad galbūt įvažiavo jau degant oranžiniam šviesoforo signalui. Tuo metu buvo labai susijaudinusi, pergyveno dėl savo vyro, skubėjo. Galėjo būti, kad įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Tiksliai nepamena, koks signalas degė. Tuo metu jai buvo šokas, taigi net nežino, ką kalbėjo su pareigūnais apie eismo įvykio aplinkybes. Kadangi ji gali sukti į dešinę pusę toje sankryžoje ir degant raudonam šviesoforo signalui, galbūt per skubėjimą nepamatė, kas kerta kelią ir sužeidė žmogų. Labai dėl to atsiprašo. Ji atlygino kažkiek nukentėjusiajam žalos-100 Eur.( pašto perlaida).
Ikiteisminio tyrimo metu M. S. kaltės nepripažino (1 t., b.l. 98-99). Ji paaiškino, kad 2014-11-12, apie 15.50 val., vairavo jai priklausantį automobilį TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo viena, Baltupio gatve, kryptimi nuo Molėtų pl. link Ateities gatvės. Buvo dienos metas, sausa kelio danga, be kritulių, gatvės apšvietimo žibintai dar nebuvo įjungti. Matomumas buvo geras. Važiavo įjungusi artimas žibintų šviesas. Važiuojant Baltupio gatve ir artėjant prie reguliuojamos Baltupio -Ateities gatvių sankryžos iš tolo pastebėjo, kad jai dega raudonas šviesoforo signalas. Raudoną šviesoforo signalą pastebėjo įsukant iš G. V. gatvės į Baltupio gatvę. Įvažiavusi į Baltupio gatvę, pastebėjo, kad priekyje važiavo vienas lengvasis raudonos spalvos automobilis, kurio duomenų nurodyti negalėjo. Artėjant prie sankryžos, kai jau buvo įvažiavusi į eismo juostą iš kurios galima sukti į dešinę, pastebėjo, kad jos važiavimo kryptimi užsidegė žalias šviesoforo signalas. Kol ji privažiavo sankryžą priekyje važiavęs raudonos spalvos lengvasis automobilis jau buvo nuvažiavęs, t. y. jis sankryžoje jau buvo pasukęs į dešinę, todėl prie sankryžos artėjo viena. Artėjant prie sankryžos, jai degė žalias šviesoforo signalas, kliūčių kelyje nebuvo. Privažiavusi prie šviesoforo sustojo pirmoje eismo juostoje prieš STOP liniją, įsitikino, kad nėra pėsčiųjų nei iš dešinės, nei iš kairės, ir įjungusi pirmą pavarą, degant žaliam šviesoforo signalui pradėjo judėti. Pravažiavusi nedidelį atstumą, automobilis vos spėjo pariedėti maksimum iki 1 m atstumą, išgirdo buką garsą, kuris sklido iš priekinės dešinės pusės. Ji iš pradžių nesuprato, kas nutiko, pagalvojo, kad kažkas atsitiko su automobilio ratu. Žmogaus nematė. Ji sustojo ir tik tada pamatė ties automobilio priekiniu kairiu žibintu besikeliantį žmogų, kuris tęsė judėjimą toliau bėgant per pėsčiųjų perėją. Pėsčiasis sustojo daugmaž ties pirma ir antra eismo juosta, t. y. kai atidarė vairuotojo dureles jo nesekė. Iš jo judėjimo suprato, kad jis neįsitikinęs, kad jam dega neleistinas šviesoforo signalas labai greitai įbėgo į pėsčiųjų perėją. Jai įvažiuojant į sankryžą degė žalias šviesoforo signalas, tad darė išvadą, kad pėsčiajam degė raudonas. Atsidariusi dureles paklausė pėsčiojo, kaip jis jaučiasi ir ar jam kviesti greitąją medicinos pagalbą. Greitosios kategoriškai atsisakė ir paaiškino, kad jam viskas gerai, ir kad eis toliau. Pasiūlė nuvežti jį į Santariškių ligoninę apžiūrai. Pėsčiasis sutiko ir nuvežė jį gydymo įstaigą. Įvykio vietoje neinformavo atitinkamų tarnybų, nes buvo šoko būsenoje ir norėjo kuo skubiau pasirūpinti pėsčiuoju. Santariškių darbuotojai patys informavo policijos pareigūnus, tad jų papildomai nekvietė. Ligoninėje sulaukė policijos pareigūnų, su kuriais nuvyko į įvykio vietą. Ligoninėje su pėsčiuoju apsikeitė kontaktais. Ji su pėsčiuoju buvo iki to laiko, kol atvyko jo tėvai. Po įvykio skambino gal kokius 2 kartus, teiravosi, kokia jo savijauta. Jis pasakė, kad jam viskas gerai ir kad daugiau neskambintų. Ji įvykio metu nenukentėjo (1 t., b.l. 98-99).
2015-02-18 parodymų patikrinimo vietoje metu M. S. paaiškino, kad 2015-02-18, apie 15.00 val., nuvyko į Baltupio gatvę ties Ateities gatve ir nurodė, kad 2014-11-12, apie 15.50 val., vairuodama automobilį važiavo Baltupio gatve link Ateities gatvės (žr. plane Nr. 1). Būnant apie 140, 35 m iki šviesoforo pastebėjo, kad jai dega raudonas šviesoforo signalas (žr. plane nr. 2, foto nr. 1). Važiuojant link sankryžos ir būnant apie 27, 85 m. iki šviesoforo pastebėjo, kad jai užsidegė žalias šviesoforo signalas (žr. plane Nr. 3, foto Nr. 2). Privažiavusi prie STOP linijos sustojo. Sustojus automobilio priekinė dalis buvo apie 0.15 m už STOP linijos (žr. plane nr. 4, foto Nr. 3). Sustojus įsitikino, kad jai yra saugu važiuoti, todėl degant žaliam šviesoforo signalui judėjo toliau, tai yra sankryžoje suko į dešinę. Kai automobilio priekinė dalis buvo apie 0, 20 m. už perėjos linijos ir dešinė automobilio pusė apie 1 m atstumu nuo dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto išgirdo buką garsą (žr. plane nr. 5, foto Nr. 4 -5). Po išgirsto buko garso pavažiavusi apie 0.10 - 0.20 m į priekį sustojo (žr. plane Nr. 6). Po partrenkimo pėsčiasis atsistojo ties automobilio kairės pusės priekiniu žibintu. Įvykio vietoje pėsčiojo atsistojimo vietos nurodyti negalėjo (1 t., b. 1. 100-104).
2014-11-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9942/14(01) nurodyta, kad M. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 107-108).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad Vilniuje, Baltupio gatvės ties Ateities gatve važiuojamosios dalies plotis yra 10, 80 m. (1 t., b.1. 5-8).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės būklė po eismo įvykio. -nežymiai įbrėžtas priekinis bamperis (t. 1, b.l. 10-11).
Baltupių - Ateities gatvių šviesoforo režimų išklotinės apžiūros metu nustatyta, kad pagal pateiktą šviesoforų veikimo išklotinę 2014-11-12 reguliuojamojoje Baltupių - Ateities gatvių sankryžoje, automobiliams važiuojantiems Baltupių gatve iš šiaurės (nuo Molėtų pl. link Ateities) žiūrint yra 1 signalinė grupė, o pėstiesiems kertantiems Baltupių gatvę - 21/22 signalinė grupė.
Išanalizavus išklotinę nuo 15.40.00 iki 16.00.00 val. galima nurodyti, kad minėtoje sankryžoje visų šviesoforo veikimo bendras ciklas (intervalas) yra 90 sekundžių.
Automobiliams važiuojantiems Baltupių gatve iš šiaurės geltonas raudonas užsideda 10 sekundė šio ciklo, dega 1 sekundę, po to 11 ciklo minutę užsidega žalias dega iki 23 ciklo minutės, po to 4 sekundes mirksi, 27 ciklo minutę užsidega geltonas 9dega 3 sekundes), 30 ciklo minutę užsidega raudonas ir dega iki 10 ciklo minutės, kai užsidega raudonas geltonas. Tokiu būdu pastoviai veikia 1 signalinės grupės šviesoforo signalai.
Pėstiesiems kertantiems Baltupių g. šviesoforo signalai veikia taip, kad 50 ciklo sekundę užsidega raudonas geltonas, dega 1 sekundę, 51 ciklo sekundę užsidega žalias dega iki 74 ciklo sekundės, po to, 4 sekundes mirksi, 78 ciklo sekundę užsidega geltonas, dega 3 sekundes, 81 ciklo sekundę užsidega raudonas ir dega iki 50 sekundės, kai vėl užsidega geltonas raudonas. Tokiu būdu šviesoforo signalas junginėjosi visą laiką.
Išanalizavus visą išklotinę, galima nurodyti, kad kai Baltupių gatve nuo šiaurės važiuojantiems automobiliams užsidega žalias šviesoforo signalas, visais atvejais pėstiesiems kertantiems Baltupių gatve dega raudonas (nuo raudono įsijungimo momento dega 19 s).
Kai automobiliams baigia degti žalias (įskaitant 4 sekundžių mirksėjimą ir 3 sekundžių geltono degimą), pėstiesiems vis dar dega raudonas ir tik praėjus 20 sekundžių pėstiesiems užsidega geltonas raudonas, o po to po 1 sekundės žalias.
Kai pėstiesiems kertantiems Baltupių gatvę užsidega žalias šviesoforo signalas - automobiliams tuo metu jau 21 sekundę dega raudonas.
Kai pėstiesiems baigia degti žalias (įskaitant 4 sekundžių mirksėjimą ir 3 sekundžių geltono degimą) automobiliams vis dar dega raudonas ir tik praėjus 20 sekundžių automobiliams užsidega žalias (t. 1,b.1. 19-46).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. P. paaiškino, kad 2014-11-12, darbo metu, patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. A., gavo pranešimą, kad į Santariškių vaikų ligoninę vairuotojas atvežė partrenktą vaiką. Atvykus minėtu adresu nieko rasti nepavyko. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad partrenktas asmuo pristatytas į Santariškių suaugusiųjų priėmimą. Ligoninėje nukentėjusysis nepilnametis paaiškino, kad sankryžoje jam einant per reguliuojamąją pėsčiųjų perėją jį partrenkė „Toyota Auris“ automobilis. Su nukentėjusiuoju daugiau bendravo kolega, tad, ką tiksliau paaiškino, nukentėjusysis negalėjo nurodyti. Jis girdėjo, kad automobilio „Toyota Auris“ vairuotoja aiškino, kad ji sankryžoje norėjo sukti į dešinę ir atliekant posūkio manevrą nepastebėjo į reguliuojamąją pėsčiųjų perėją įbėgusio pėsčiojo, todėl jį kliudė. Jis neprisimena, ar vairuotoja jo akivaizdoje minėjo, per kokį šviesoforo signalą įvažiavo į sankryžą. Pamena, kad ji ligoninėje vis kartojo, kad pėsčiasis išbėgo, todėl nespėjo sustabdyti automobilio. Tikslesnių aplinkybių neprisimena, nes praėjo nemažas laiko tarpas. Į įvykio vietą nuvykęs nebuvo (t. 1, b. 1. 78-79).
Ikiteisminio tyrimo (2015-03-02 apklaustas liudytoju) R. A. paaiškino, kad 2014-11-12 darbo metu patruliuojant kartu su patruliu G. P. gavo pranešimą, kad į Santariškių vaikų ligoninę vairuotojas atvežė partrenktą vaiką. Atvykus minėtu adresu nieko rasti nepavyko. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad partrenktas asmuo yra pristatytas į Santariškių suaugusiųjų priėmimą. Atvykus į priėmimą, kreipėsi partrenkto vaiko tėvas, kuris paaiškino, kad Ateities - Baltupio gatvių sankryžoje jo nepilnametį sūnų partrenkė automobilis. Ligoninėje nukentėjusysis nepilnametis paaiškino, kad Baltupio - Ateities gatvių sankryžoje jam einant per reguliuojamąją pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, jį partrenkė „Toyota Auris“ automobilis. Nepilnametis paaiškino, kad į perėją įžengė greitu žingsniu. Po partrenkimo automobilio vairuotoja jį pristatė į ligoninę. Automobilio „Toyota Auris“ vairuotoja paaiškino, kad ji nepastebėjo į reguliuojamąją pėsčiųjų perėją staigiai įžengusio pėsčiojo ir jį kliudė. Ji paaiškino, kad pėsčiasis į kelią įžengė pėstiesiems degant žaliam šviesoforo signalui. Ji jų akivaizdoje dalinai pripažino savo kaltę. Vairuotoja pasakė, kad pėsčiasis į kelią staigiai įžengė arba įbėgo, dėl to ji nesugebėjo sustabdyti automobilio ir jį kliudė. Į įvykio vietą nuvykę nebuvo. Daugiau nieko nurodyti negalėjo (1 t., b. 1. 75-76).
Ikiteisminio tyrimo metu (2015-03-05 apklaustas liudytoju) R. K. paaiškino, kad 2014-11-12 budėjimo metu gavo pranešimą, kad į Santariškių vaikų ligoninę vairuotojas atvežė partrenktą vaiką. Kartu su Vilniaus apsk. VPK KPV NVESTS vyr. tyrėja A. Z. nuvykęs į Santariškių suaugusiųjų priėmimą pastebėjo, kad ligoninėje buvo nukentėjęs asmuo, jo tėvas, vairuotoja bei du policijos pareigūnai. Jis su vairuotoja ir nukentėjusiuoju nebendravo, tad negali nurodyti tikslių eismo įvykio aplinkybių. Iš ligoninės kartu su vyr. tyrėja A. Z. nuvyko į Baltupio - Ateities g. sankryžą, kur atvykusi vairuotoja nurodė važiavimo kryptį bei kur partrenkė pėsčiąjį. Jis įvykio vietoje nubraižė įvykio vietos planą. Kadangi jis nebendravo su eismo įvykio dalyviais, todėl negali nurodyti eismo įvykio aplinkybių. Daugiau nieko nurodyti negali (1 t., b. 1. 84-85).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Z. paaiškino, kad 2014-11-12 budėjimo metu gavo pranešimą, kad eismo įvykio metu nukentėjo pėsčiasis, kurį vairuotoja pristatė į Santariškių klinikas. Kartu su R. K. nuvyko į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje bendravo su vairuotoja, kuri paaiškino, kad vairuodama automobilį važiuodama Baltupio gatve sankryžoje suko į dešinę į Ateities g., degant jai raudonam šviesoforo signalui, prie kurio buvo pritvirtinta sekcija su žalia rodykle ir partrenkė pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui, Baltupio gatvės kelio važiuojamąją dalį kirtusį pėsčiąjį. Ligoninėje su nukentėjusiuoju vaikinu nebendravo. Kokiu tempu kelią kirto pėsčiasis nurodyti negalėjo, nes neprisimena, ką nurodė vairuotoja. Vairuotojos buvo paprašyta nuvykti į įvykio vietą. Įvykio vietoje vairuotoja parodė savo važiavimo kryptį. Vilniaus apsk. VPK KPV TOP postinis R. K. nubraižė įvykio vietos planą ir grįžo į KPV forminti eismo įvykio. KPV įstaigoje vairuotoja rašant paaiškinimą pakeitė savo parodymus, nurodydama, kad ji važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o pėsčiasis į perėją įžengė degant raudonam šviesoforo signalui (1 t., b. 1. 81-82).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis (2015-01-06 apklaustas liudytoju) D. B. O. paaiškino, kad 2014-11-12 apie 15.50 val. vienas ėjo Ateities gatvės šaligatviu artėdamas prie Baltupių - Ateities gatvių reguliuojamos sankryžos. Ėjo Ateities gatvės dešiniu šaligatviu, žiūrint kai automobiliai važiuoja link L. Giros gatvės. Artėjant prie Ateities - Baltupio gatvės sankryžos pastebėjo, kad jam dega žalias šviesoforo signalas, dėl to normaliu žingsniu, įsitikinęs, kad jam yra saugu kirsti kelią, pradėjo per reguliuojamąją pėsčiųjų perėją kirsti Baltupio gatvę. Prieš įžengiant į Baltupio gatvę pastebėjo, kad prieš pėsčiųjų perėją yra sustojęs TOYOTA automobilis. Jis buvo įsitikinęs, kad automobilio vairuotojas jį mato ir praleidžia, todėl normaliu žingsniu degant žaliam šviesoforo signalui per perėją pradėjo kirsti Baltupio gatvę. Einant per perėją, kai buvo nuėjęs nuo šaligatvio kokius 3-4 žingsnius, pajuto skausmą kairės pusės kojos kelyje. Automobilis, kuris jį partrenkė, t. y. buvo anksčiau minėtas TOYOTA automobilis, sustojo. Iš automobilio išlipo vairuotoja (automobilyje buvo viena), kuri paklausė, ar jam viskas gerai. Jis pasakė, kad nežino. Minėta moteris pasiūlė nuvežti į Santariškių ligoninę apžiūrai, paaiškindama, kad savo vyrą irgi ten veš operacijai. Jis sutiko su ja nuvažiuoti į ligoninę. Pakeliui nuvažiavo į Fabijoniškės, kur paėmė vairuotojos vyrą ir po to nuvyko į Santariškių ligoninę, kur jį apžiūrėjo medikai. Važiuojant vairuotoja nieko neaiškino, tik po to skambino kelis kartus. Paskambinus minėta vairuotoja norėjo derėtis, o būtent siūlė apie 1000 Lt ir prašė prisiminti pilną atsakomybę, kad dėl įvykio esu kaltas jis. Ji prašė pasakyti, kad jis bėgo per raudoną šviesoforo signalą. Jis nesutiko. Įvykio metu nukentėjo, dėl to buvo pristatytas į Santariškių ligoninę, po to buvo nuvykęs į Vaikų Santariškių ligoninę pasitikrinti, kur paguldė į ligoninę, po to gydymą tęsė Riešės šeimos klinikoje, taip pat buvo nusiųstas magnetiniam rezonansui (1 t., b. 1. 52-53).
Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo metu D. B. O. paaiškino, kad 2014-11-12 ėjo šaligatviu link Baltupių - Ateities gatvių reguliuojamos sankryžos (žr. plane Nr.l ir foto Nr. 1). Būnant apie 6 m iki kelio važiuojamosios dalies pastebėjo, kad jam dega žalias šviesoforo signalas ir kad jam iš kairės pusės Baltupio gatvėje už „STOP“ linijos apie 2.70 m yra sustojęs automobilis (žr. plane Nr. 2, 3, foto Nr. 1, 2). Įvertinęs, kad yra saugu, pagalvojęs, kad automobilio vairuotojas jį mato, normaliu žingsniu įžengė į kelio važiuojamąją dalį. Kai buvo apie 2.90 m nuo šaligatvio ir apie 0.10 m nuo perėjos linijos pajuto skausmą ( žr. plane Nr. 4, foto Nr. 3, 4). Nuo skausmo nukrito apie 4.20 m atstumu nuo šaligatvio ir apie 2.3 m nuo perėjos linijos ( žr. plane Nr. 5, foto Nr. 5, 6). Automobilis po jo partrenkimo sustojo daugmaž toje vietoje, kur jis pajuto skausmą. Jis pastebėjo, kad smūgio metu jam mirksėjo žalias, o kai nukrito, jau degė geltonas (1 t., b. 1. 54-57).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistė J. M. – Č. medicininių dokumentų apžiūros metu nurodė, kad D. B. O. nustatyta minkštųjų audinių patinimas kairio kelio srityje, kraujo susikaupimas kairio sąnario ertmėje (išpunktuota 20 ml kraujo), kairio blauzdikaulio išorinio krumplio priekinės dalies pokremzlinė impresija, kaulo čiulpų ryški edema (pabrinkimas). Sužalojimas galėjo būti padarytas aptarimo eismo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. 1. 60).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam D. B. O. padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos tarnybos specialistės įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimus 2014 m. lapkričio mėn. 12 d. apie 15. 50 val., Vilniuje, sukėlė kaltinamosios M. S. vairuojamas automobilis „TOYOTA AURIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Esminė aplinkybė, lemianti išvadą dėl kaltinamosios M. S. kaltumo yra tai, jog kaltinamoji pažeidė jai inkriminuojamą KET 76 punkto reikalavimą, numatantį „Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jei jų nėra, - prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.“ Taigi kaltinamoji degant raudonam šviesoforo signalui, prieš įvažiuodama ir sukdama į dešinę sustojo prieš „STOP“ liniją, po to pradėjo važiuoti neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu, nepraleido iš dešinės į kairę Baltupio gatve per reguliuojamąją pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, judėjusio pėsčiojo D. B. O., dėl ko pastarąjį partrenkė, ko pasėkoje pėsčiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji M. S. pilnumoje kaltę pripažino, ji paaiškino, kad aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos teisingai. Galėjo būti, kad įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Tiksliai nepamena, koks signalas degė. Kadangi ji gali sukti į dešinę pusę toje sankryžoje ir degant raudonam šviesoforo signalui, galbūt per skubėjimą nepamatė, kas kerta kelią ir sužeidė žmogų. Labai dėl to atsiprašo. Kaltinamoji pripažįsta kaltę, tačiau iš jos parodymų, ypač duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji nėra visiškai tikra kokiam šviesoforo signalui degant kirto pėsčiųjų perėją, partrenkė nepilnametį. Visgi jos kaltę be pačios prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo D. B. O. paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, kad artėjant prie Ateities - Baltupio gatvės sankryžos pastebėjo, kad jam dega žalias šviesoforo signalas, dėl to normaliu žingsniu, įsitikinęs, kad jam yra saugu kirsti kelią, pradėjo per reguliuojamąją pėsčiųjų perėją kirsti Baltupio gatvę. Prieš įžengiant į Baltupio gatvę pastebėjo, kad prieš pėsčiųjų perėją yra sustojęs TOYOTA automobilis. Jis buvo įsitikinęs, kad automobilio vairuotojas jį mato ir praleidžia, todėl normaliu žingsniu degant žaliam šviesoforo signalui per perėją pradėjo kirsti Baltupio gatvę. Einant per perėją, kai buvo nuėjęs nuo šaligatvio kokius 3-4 žingsnius, pajuto skausmą kairės pusės kojos kelyje. Jis pastebėjo, kad smūgio metu jam mirksėjo žalias, o kai nukrito jau degė geltonas (t. 1, b. l. 52-53, 54-57). Teismas tiki nukentėjusiuoju, nes jo parodymus iš dalies patvirtina ir byloje esanti Baltupių –Ateities gatvių šviesoforo režimų išklotinė. Išanalizavus Baltupių –Ateities gatvių šviesoforo režimų išklotines matyti, kad kai pėstiesiems kertantiems Baltupių gatvę užsidega žalias šviesoforo signalas-automobiliams tuo metu jau 21 sekundę dega raudonas. Kai pėstiesiems baigia degti žalias (įskaitant 4 sekundžių mirksėjimą ir 3 sekundžių geltono degimą) automobiliams vis dar dega raudonas ir tik praėjus 20 sekundžių automobiliams užsidega žalias (t. 1, b. l. 19-46). Nukentėjusiojo paaiškinimus, jog jis greitu žingsniu ėjo per perėją degant žaliam šviesoforo signalui patvirtina ir liudytojo pareigūno R. A. parodymai. Pareigūnui atvykus į Santariškių priėmimą M. S. paaiškino, kad ji nepastebėjo į reguliuojamąją pėsčiųjų perėją staigiai įžengusio pėsčiojo ir jį kliudė. Ji nurodė, kad pėsčiasis į kelią įžengė pėstiesiems degant žaliam šviesoforo signalui. Ji jų akivaizdoje dalinai pripažino savo kaltę. Medicininių dokumentų apžiūros metu D. B. O. nustatyta minkštųjų audinių patinimas kairio kelio srityje, kraujo susikaupimas kairio sąnario ertmėje (išpunktuota 20 ml kraujo), kairio blauzdikaulio išorinio krumplio priekinės dalies pokremzlinė impresija, kaulo čiulpų ryški edema (pabrinkimas). Iš esmės paminėti įrodymai tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl teismas plačiau jų neaptaria.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad M. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji kaltę pilnumoje pripažino ir gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamajame posėdyje gautas ir išnagrinėtas prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašymą pateikė kaltinamosios gynėjas ir T. S. (kaltinamosios vyras), t. 2, b. l. 13-25). Kaltinamosios vyras (t. 2, b. l. 18) prašo perduoti M. S. atsakomybei pagal laidavimą. T. S. prašyme nurodo, kad jo ir sutuoktinės M. S. santykiai yra itin geri, gyvena kartu viename bute, turi visas galimybes daryti jai teigiamą įtaką.
Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji anksčiau neteista (t.1, b.l. 106), taigi, nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą ( BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jos nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė, kad ji labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai buvo matyti iš jo elgesio teisiamojo posėdžio metu. Ši aplinkybė pripažinta, kaip jo atsakomybę lengvinanti ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, jog dalį neturtinės žalos M. S. nukentėjusiajam atlygino (t. 2, b. l. 15-16). Civilis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Teismas nustatė, kad M. S. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1, b.l. 105), dirbo, yra pakankamai jauno amžiaus.
Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kaltinamosios parodymus teisme, jos nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog M. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisme buvo apklaustas kaltinamosios vyras T. S., kuris palaikė savo prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą, nurodė, kad Miglė geras žmogus, ji stengiasi nepažeisti Kelių eismo taisyklių. Ji išgyvena dėl šio įvykio. Jiems gimė pilnai neišnešiotas negyvas kūdikis (t. 2, b. l. 24), nesuprasi dėl ko ji dažnai verkia ar dėl bylos, ar dėl vaiko, situacija yra visiškai bloga.
T. S. dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 21), neteistas (t. 2, b. l. 20), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 23). Atsižvelgęs į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad T. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką savo žmonai kaltinamajai M. S..
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajai M. S. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atleisti M. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.
Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.
Laiduotoju paskirti T. S., gimusį 1985 m. birželio 1 d.
Išaiškinti M. S., kad, jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti M. S., kad, jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti T. S., kad vadovaujantis BK 40 str. 6 d., jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.