Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. A. dėl Institucijos nutarimo pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo R. P. 2024 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VPT-ANR_N-2-2024 ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai – Viešųjų pirkimų tarnybai – tirti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimu nustatė, kad pareiškėjas veikė esant būtinajam reikalingumui, todėl skundžiamą Institucijos nutarimą panaikintino ir administracinę teiseną nutraukė.

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą VPT-ANR_N-2-2024.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė ANK 16 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindo – būtinojo reikalingumo – sąlygas ir nepagrįstai K. A. padarytą administracinį nusižengimą įvertino kaip padarytą dėl būtinojo reikalingumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, jog taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-63-976/2022).

3.2. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad K. A. veikė esant būtinojo reikalingumo situacijai, tačiau nenustatė būtinųjų požymių tokiam konstatavimui visumos. Teismas būtinojo reikalingumo taikymą, visų pirma, grindė tuo, jog Komisija objektyviai negalėjo atlikti Pirkimų kitokiais būdais ne tik dėl skubos, bet ir dėl jautrios informacijos pobūdžio, kuri vykdant Pirkimus kitais būdais būtų išviešinta. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis vien tik K. A. bylos nagrinėjimo metu pateiktais paaiškinimais, nevertindamas nei teisinio reguliavimo, nei to, ar „jautri“ informacija buvo aktuali visiems penkiems Pirkimams, dėl kurių neteisėto būdo parinkimo K. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, ar tokią poziciją patvirtina byloje esantys duomenys.

3.3. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 20 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad perkančioji organizacija gali nustatyti reikalavimus tiekėjams, siekdama apsaugoti informacijos, kurią perkančiosios organizacijos teikia vykdydamos pirkimo procesą, konfidencialų pobūdį. VPĮ nėra nurodyta, kokiais požymiais pasižyminti informacija galėtų būti vertinama kaip konfidencialaus pobūdžio, kurios apsaugai viešojo pirkimo dokumentuose gali būti įtvirtinami tam tikri reikalavimai. VPĮ komentare paaiškinta, jog VPĮ 20 straipsnio 5 dalies pagrindu informacijos pateikimo tiekėjams ribojimas galėtų būti taikomas kuomet neribotas informacijos atskleidimas galėtų turėti įtakos reikšmingiems valstybės interesams ir (ar) sąlygoti jų pažeidimą. Taigi, nustačius objektyvų poreikį konkrečiame pirkime apsaugoti perkančiųjų organizacijų teikiamą informaciją, kuri yra konfidencialaus pobūdžio, VPĮ yra numatyta galimybė pirkimo vykdytojams nustatyti tam tikrus reikalavimus, reikalingus tokią informaciją apsaugoti. Tuo tarpu, teismas nutarime padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog pirkimų atveju disponuojamos informacijos pobūdis nulėmė tai, jog kitu būdu Pirkimai negalėjo būti atliekami.

3.4. Kaip matyti iš komisijos posėdžių, kuriuose priimti sprendimai pirkimų būdo, protokolų turinio, „jautri“ informacija, kaip papildomas motyvas dėl neskelbiamų derybų būdo parinkimo, buvo minimas tik Komisijos 2022 m. gruodžio 5 d. posėdžio (kuriame priimtas sprendimas „Tinklo paslaugos ir jo veikimui reikalingų prekių pirkimas ir nuoma renginiui“ pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu) protokole. Minėtame protokole Komisija nurodė, kad pateiktus reikalavimus privalu laikyti jautria informacija ir neplatinti viešai nesusijusiems su renginiu asmenims, todėl tai dar vienas iš savarankiškų argumentų, kodėl pirkimas vykdytinas neskelbiamų derybų būdu. Nutarime teismas, vien tik deklaratyviai atkartodamas K. A. pateiktus paaiškinimus dėl su Pirkimais susijusios informacijos pobūdžio ir nevertindamas Komisijos posėdžių protokolų, kuriuose yra nurodomi priimamų sprendimų motyvai ir kitos aplinkybės, turinio, konstatavo, kad pasirinkus Pirkimų vykdymo neskelbiamų derybų būdą buvo užtikrintas tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu svarbus interesas – užtikrinti ne tik sklandų, tačiau ir saugų NATO šalių vadovų susitikimą Lietuvoje. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, nutartyje nurodytos aplinkybės nepagrindžia teismo padarytos išvados, jog Pirkimai, taikant kitokį pirkimo būdą, negalėjo būti atliekami ir kad kitais būdais atliekant šiuos pirkimus nebūtų užtikrintas sklandus ir saugus NATO šalių vadovų susitikimo suorganizavimas.

3.5. Teismo nutartyje padaryta išvada, kad Pirkimai negalėjo būti atliekami jokiu kitu būdu, deklaratyviai grindžiama tik K. A. teisme pateiktais paaiškinimais dėl su Pirkimais susijusios informacijos pobūdžio ir su Pirkimų „skubumu“. Aplinkybė, kad Pirkimai turėjo būti vykdomi operatyviai, jokiu būdu nesuponuoja būtinojo reikalingumo situacijos. Teismas Nutartyje nurodydamas, kad Pirkimai negalėjo būti atlikti kitais būdais, be kita ko, turėjo tokią poziciją pagrįsti byloje surinktais įrodymais, t. y., įvertinti byloje esančius duomenis ir nustatyti, kad Pirkimų objektyviai nebuvo įmanoma įvykdyti naudojant kitus pirkimo būdus, be kita ko ir taikant pagreitintą procedūrą (tokiu atveju pirkimo atlikimo terminai būtų ženkliai trumpesni), kuri gali būti taikoma skubos atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis nustatytų terminų (VPĮ 60 straipsnio 3 dalis).

3.6. Tarnybos vertinimo išvadose, kurios yra bylos medžiagoje, konstatuota, kad atskirų Pirkimų atveju egzistavo reali galimybė taikyti pirmiau minėtą pagreitintą procedūrą. Vertinat pirkimą „Konferencinės įrangos nuoma“ nustatyta, kad sutartis buvo sudaryta likus 22 dienoms iki galutinio termino pabaigos, o konferencinės įrangos instaliavimas pagal Sutartį buvo pradėtas tik 2023 m. gegužės 15 d., tai yra, po 166 dienų nuo Sutarties sudarymo. Nors Perkančioji organizacija nurodė, kad nuo itin skubaus pirkimo procedūrų vykdymo priklausė tiekėjo galimybės tinkamai ir laiku įvykdyti Sutartį, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Todėl, Tarnybos vertinimu, šiuo atveju buvo galimybė taikyti pagreitintas procedūras. Pirkimo „Konstrukcijų nuoma renginiui“ vertinimo išvadoje Nr. 4S-1129 nurodoma, jog analizuojant Pirkimo trukmę, matyti, kad Pirkimo sutartis buvo sudaryta po 20 dienų nuo tiekėjų kvietimo dalyvauti Pirkime. Tarnybos vertinimu, net ir nepradėjus viešojo pirkimo anksčiau, negu prasidėjo Pirkimas, Perkančioji organizacija būtų galėjusi iki jai nustatyto termino (NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo darbų tvarkaraštyje nurodytas terminas – 2023 m. vasario 1 d.) sudaryti pirkimo sutartį, atlikdama viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu, kurio trukmė būtų buvusi panaši į Perkančiosios organizacijos vykdyto Pirkimo: įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad pasiūlymų pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 15 dienų, įstatymo 86 straipsnio 8 dalis numato, kad sutarties sudarymo atidėjimo terminas – ne trumpesnis kaip 10 dienų. Taigi sudėjus šiuos terminus bei numatant keletą dienų pasiūlymų vertinimui, Perkančioji organizacija būtų turėjusi pakankamai laiko sudaryti pirkimo sutartį iki jai nustatyto termino.

3.7. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, akivaizdu, jog apylinkės teismas, konstatuodamas ANK 16 straipsnyje įtvirtinto būtinojo reikalingumo taikymą nagrinėjamu atveju, nutarime nepagrindė, kad Pirkimų vykdymo atveju kilęs tariamas pavojus (kurio akivaizdumas ir realumas taip pat nebuvo įvertinti nutartyje) negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.

3.8. Nutartyje teismas taip pat nurodė, jog padaryta žala, t. y. aptariamų teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus, yra mažesnė už žalą, kurios buvo siekiama išvengti. Toks apylinkės teismo teiginys neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji ir nereikalauja kokių nors padarinių atsiradimo, t. y. VPĮ pažeidimas yra draustinas elgesys, kuris savaime sukelia neigiamus padarinius, nes Pirkimais prekės ir paslaugos buvo įsigytos mažiausiai skaidriu ir mažiausiai konkurencingu būdu.

3.9. Nutarime taip pat nurodoma, jog yra reikšminga tai, kad Institucija pareiškėjo veiksmuose nenustatė tyčios. Tiek iš byloje esančių duomenų, tiek pareiškėjo skunde ir teisme išdėstytų argumentų matyti, kad Komisijos veiksmai organizuojant viešuosius pirkimus priklausė ir nuo kitų institucijų sprendimų. Šiame kontekste pažymėtina, jog K. A. administracinį nusižengimą padarė veikdamas kaip viešojo pirkimo komisijos narys (pirmininkas). VPĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga. Iš minėtos VPĮ nuostatos matyti, jog viešojo pirkimo komisija atlieka atitinkamos perkančiosios organizacijos nustatytas viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo užduotis ir yra atskaitinga ją sudariusiai perkančiajai organizacijai, o ta aplinkybė, jog organizaciniame NATO renginio procese dalyvavo ir kitos institucijos, negali reikšti, jog Komisija, atlikdama Pirkimus, sprendimus turėjo priimti atsižvelgdama į kitų institucijų konkrečius nurodymus. Tuo atveju, jeigu Komisijai būtų privalomas kitų minėto renginio organizavimo procese dalyvavusių institucijų nurodymas priimti vienokį ar kitokį sprendimą, Komisijos narių balsavimas svarstomu klausimu būtų tik fiktyvi procedūra, kurios metu išreikštas pritarimas – tik tam tikras deklaratyvus veiksmas neturintis jokios reikšmės ir nesukeliantis atsakomybės už savo pozicijos išreiškimą svarstomu klausimu. Tokia situacija ir toks Komisijos vaidmuo būtų nesuderinamas su skaidriu viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu. Taip pat paminėtina, jog Komisijos posėdžių protokoluose nurodomas 2022 m. rugpjūčio 3 d. LITEXPO gautas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos raštas (14.1.1EJ3-4965 „Dėl viešųjų pirkimų vykdymo skubos“, kuriame prašoma viešuosius pirkimus vykdyti, laikantis numatytų terminų, o viešuosius pirkimus, kuriems įvykdyti, terminai jau yra suėję, vykdyti ypatingai skubiai, nelaikytinas privalomu nurodymu Komisijai pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu netik remiantis pirmiau išdėstytu, bet ir dėl to, jog minėtas raštas nelaikytinas privalomu administraciniu nurodymu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme. Taip pat minėto prašymo pirkimus vykdyti „ypatingai skubiai“ formuluotė nereiškia konkretaus pirkimo būdo – neskelbiamų derybų. Kitaip tariant, skubos atveju, viešasis pirkimas gali būti vykdomas ir atviro konkurso būdu, taikant trumpesnius procedūrų terminus (pagreitintą procedūrą) vadovaujantis VPĮ 60 straipsnio 3 dalimi. Teismo teiginiai dėl K. A. kaltės formos, tiek ir dėl to, jog NATO renginio organizavimo procese dalyvavo ir kitos institucijos (akcentuotina, tai, jog konkrečius sprendimus dėl Pirkimų būdo parinkimo buvo įpareigota priimti Komisija, tame tarpe ir jos pirmininkas K. A.) niekaip nepagrindžia būtinojo reikalingumo instituto taikymo K. A. veiksmų atžvilgiu egzistavimo.

3.10. Iš nutarimo turinio matyti, jog apylinkės teismas jokiomis nutarime nurodomomis aplinkybėmis nepagrindė atskirų būtinojo reikalingumo sąlygų ir kartu jų visumos, tačiau konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, rėmėsi tokiomis aplinkybėmis, kurios ne tik, kad nėra reikšmingos būtinojo reikalingumo sąlygų nustatymui, tačiau yra paremtos vien tik tuo, ką K. A. deklaratyviai teigė, nepagrįsdamas to jokiais įrodymais. Nutarime nurodoma, kad K. A. teigimu, buvo bendraujama su įvairių institucijų atstovais aptariant būtent tokį vykdytinų pirkimų būdą, o eigoje jokios pastabos nebuvo teikiamos. Tokie teiginiai bandoma sudaryti įspūdį, jog neskelbiamų derybų Pirkimų būdas buvo suderintas su įvairiomis institucijomis, nors jokių tai patvirtinančių duomenų nėra.