Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-01 · Civilinė byla Nr. 2S-606-267/2014

Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-01
Bylos Nr.
2S-606-267/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03041-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Pareiškėjas
K. D.
Civilinė byla Nr. 2S-606-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03041-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2; 122.4.; 128.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. D. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos K. D. pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu, pareiškėja prašė pripažinti Rusijos pilietį A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nežinia kur esančiu ir turto administratoriumi paskirti G. K.. Pareiškėja savo pareiškimą motyvavo tuo, kad pareiškėjos sesuo M. D. buvo Rusijos piliečio A. A. A. sutuoktinė, po kurios mirties liko nepaveldėta turto dalis (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014-05-02 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos K. D. pareiškimą dėl pripažinimo nežinia kur esančiu kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui, nurodydamas, kad pareiškėja su pareiškimu gali kreiptis į Anykščių rajono apylinkės teismą arba Susitariančios šalies teismą. Teismas nustatė, kad pagal teismui pateiktą medžiagą, A. A. A. niekada nebuvo atvykęs į Lietuvą ir niekada joje negyveno. Nurodė, kad 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublika su Rusijos Federacija pasirašė sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“. Šios sutarties 25 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad vienos Susitariančiosios Šalies įstaigos gali pripažinti kitos Susitariančiosios Šalies pilietį nežinia kur esančiu arba mirusiu, taip pat nustatyti jo mirties faktą, prašant jos teritorijoje gyvenantiems asmenims, jeigu jų teisės ir interesai yra pagrįsti šios Susitariančiosios Šalies įstatymais. Taip pat nurodė, kad pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose, kurioms priskiriamos ir bylos dėl pripažinimo nežinia kur esančiu, paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytas išimtis (CPK 443 str. 10 d.). Nustatė, kad byloje dėl pripažinimo nežinia kur esančiu teismingumo klausimui išspręsti nėra teisinio pagrindo remtis taisyklėmis, reglamentuojančiomis ginčų, kylančių iš paveldėjimo teisinių santykių, kai palikimas yra Lietuvoje, teismingumą (CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes byloje toks reikalavimas nėra keliamas, todėl sprendė, kad pareiškėjos pareiškimas yra teismingas LR teismui pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą.