- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- 1S-23-348/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58506-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Giedraitis, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- E. A.
- Advokatai
- Kristupas Ašmys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. A. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria nuteistojo E. A. skundas, dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. A. lygtinio paleidimo, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. A. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir nuteistajam E. A. buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. balandžio 30 d., jos pabaiga – 2022 m. liepos 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. spalio 28 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija konstatavo, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, kad ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris pritarė Komisijos padarytoms išvadoms ir 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistojo E. A. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2021 m. spalio 28 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, jog nuteistasis E. A. nuo pat bausmės atlikimo pradžios dirba, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, yra atlikęs ¾ paskirtos bausmės, per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis tris kartus skatintas ir tris kartus baustas, be to, iš dalies atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Gynėjo vertinimu, šie nuteistąjį apibūdinantys duomenys, ypatingai teigiamai apibūdina nuteistąjį. Mano, jog vien aplinkybė, kad nuo pat bausmės atlikimo pradžios nuteistasis dirba ūkio darbus, rodo, jog nuteistasis neturi negatyvaus požiūrio į visuomenėje esančias gyvenimo taisykles ar kalinių tarpe esantį neigiamą nusistatymą į darbą. Be to, nuteistasis vykdo visas įmanomas socialinės reabilitacines priemones, dėl ko pastarojo recidyvo rizika priskiriama prie žemų.
5.2. Gynėjas mano, jog skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Gynėjo nuomone, būtina įvertinti tai, jog nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus. Pažymima ir tai, jog abu nuteistojo tėvai mirė, kai E. A. buvo 20 metų, jis neturėjo tinkamo auklėjimo dėl ko padarė teisės pažeidimus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis yra anksčiau teistas, tačiau ankstesni teistumai nėra smurtiniai, be to, tuo metu nuteistasis buvo nepilnametis, kuriam blogą įtaką darė draugai ir netinkama aplinka. Nurodoma, kad E. A. ir šiuo metu yra nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą ir kūno sužalojimą, kai muštynių metu nukentėjusiajam sulaužė žandikaulį. Nuteistojo gynėjo manymu, nuteistasis E. A. nėra itin visuomenei pavojingas asmuo, kad jo nebūtų galima toliau taisyti kitomis priemonėmis.
5.3. Nuteistojo gynėjas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis palaiko itin tamprius santykius su šeimos nariais – kartu su žmona yra paėmę būsto paskolą, kartu su jais gyvena ir nuteistojo nepilnametė sesuo, kurios globėju E. A. buvo iki bausmės atlikimo, o patekus į įkalinimo įstaigą globą perėmė jo sutuoktinė. Pažymima ir tai, kad nuteistasis nepriklauso jokioms nuteistųjų kastoms, nusikalstamoms organizacijoms, subkultūrai ar pan. Taip pat pažymima ir tai, kad nuteistasis per dvejų metų laikotarpį padengė 10 000 eurų įsiskolinimą ir šiuo metu nukentėjusiesiems neatlyginta žalos dalis yra 3 670,22 eurų, kai tuo tarpu pataisos įstaigoje nuteistojo gaunamas atlyginimas yra vos 218,28 eurų. Paties nuteistojo teigimu, visus šiuos įsipareigojimus padeda dengti jo sutuoktinė. Anot nuteistojo gynėjo, ypatingos pagalbos reikia ir nuteistojo broliui, kuriam dar 2016 m. yra nustatytas invalidumas.
5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, jog ankstesni nuteistojo teistumai susiję su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu, o pavartojęs alkoholio nuteistasis apibūdinamas kaip neprognozuojamas, tačiau mano, jog tai nėra asmeninės nuteistojo savybės, kurios būdingos išskirtinai tik jam. Gynėjo manymu, šią problemą galima kontroliuoti ir išspręsti, paskiriant nuteistajam įpareigojimą probacijos laikotarpiu nevartoti alkoholio ir narkotinių medžiagų ir pavedant nuteistojo priežiūrą atliekančiai institucijai tai tikrinti. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pataisos įstaigoje dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis nuteistasis problemų neturėjo, už tai nebuvo baustas. Pažymima, kad pataisos įstaigoje nuteistasis baigė motyvacinį interviu „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, lanko Anoniminių alkoholikų ir Anoniminių narkomanų užsiėmimus.
5.5. Apibendrindamas skundo argumentus nuteistojo gynėjas nurodo, kad šis laisvės atėmimas nuteistajam yra pirmasis, šiuo metu jis yra atlikęs ¾ bausmės, todėl mano, kad yra tinkamas metas pastarajam likusią bausmės dalį atlikti būnant neizoliuotam nuo visuomenės.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo E. A. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo E. A. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, taip pat susipažinusi su apylinkės teismo nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiam jam taikyti lygtini paleidimą. Paskutinio vertinimo metu 2021 m. rugsėjo 30 d. jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo padaryta pažanga yra įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad būdamas paleistas lygtinai jis nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Įvertinus E. A. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo gynėjo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja tiek intervencinėse, tiek ir prevencinėse priemonėse, du kartus skatintas, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, pataisos įstaigoje dirba, išėjęs į laisvę taip pat turės galimybę įsidarbinti, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lankė AA grupės užsiėmimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, subkultūros nuostatų nepalaiko. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkami neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. A. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija.
11. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistajam, nors ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (iš paskirtos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės Komisijos nutarimo priėmimo dieną neatlikta bausmės dalis buvo 9 mėnesiai 2 dienos), vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė istorija, teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, skolos ir menka jų apmokėjimo galimybė, asocialios grupės įtaka, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus ir agresyvus elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemos sprendimo įgūdžių stoka. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik E. A. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio pagrindo. Be to, didžioji dalis kriminogeninių veiksnių yra dinaminiai, kas leidžia teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o jo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
12. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys apie nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu taip pat kelia pagrįstas abejones dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos ir jo gebėjimo lygtinio paleidimo metu tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, ir daugiau nenusikalsti. Nors bausmės atlikimo metu E. A. buvo du kartus skatintas, nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, tačiau nuteistasis ir ne kartą buvo baustas. Teismui pateiktais duomenimis nuteistasis vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė tris kartus, visais atvejais už padarytus pažeidimus E. A. nubaustas paskiriant drausmines nuobaudas. Paskutinė drausminė nuobauda skirta 2020 m. sausio 9 d. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas bausmę, kur taikomi griežtesni ribojimai ir draudimai, išimtinai teigiamu elgesiu vis tik nepasižymėjo, kadangi 2020 metais periodiškai buvo drausminamas skiriant nuobaudas, o tai rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nepakankamą laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikį nuteistojo elgesio korekcijai, tuo pačiu ir nuteistojo negebėjimą išimtinai teigiamą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką, kas kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis probacijos sąlygų. Juo labiau, kad ir nuteistojo padaryti pataisos įstaigos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai rodo jo netinkamą ir atsainų požiūrį į nustatytas taisykles, o tuo pačiu ir į jo priežiūros funkciją atliekančius pareigūnus (2020 m. rugsėjo 16 d. buvo baustas už nemandagų elgesį su pareigūne).
13. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog E. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau negali būti sumenkinama ir tai, kad šis teistumas E. A. nėra pirmasis. Susipažinus su Informacinėje Lietuvos teismų sistemoje (LITEKO) esančiais duomenimis nustatyta, kad E. A., nors yra jauno amžiaus, tačiau jau yra teistas net tris kartus, ankstesniais atvejais jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (bauda ir viešieji darbai), be to, ankstesniuose jo neteisėtuose veiksmuose matyti smurtiniai pobūdžio veiksmai, įžūlus elgesys ir nepagarba visuomenėje vyraujančioms elgesio taisyklėms. Net būdamas tris kartus teistas bei baustas švelnesnėmis bausmėmis nei laisvės atėmimas, nuteistasis E. A. jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir teigiamai savo elgesio išlaikyti nesugebėjo, toliau pažeidinėjo įstatymus. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys, priešingai nei skunde teigia jo gynėjas, nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai.
14. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, vien jomis ir sprendimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nėra motyvuojamas.
15. Teisėjų kolegija pažymi, jog nusikaltimus, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ankstesni jo teistumai susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, pataisos įstaigoje nėra fiksuota pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu ar disponavimu narkotinėmis medžiagomis, E. A. lankė AA grupę, tačiau teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje E. A. sugebės ir toliau nevartoti alkoholio ar narkotinių medžiagų, kadangi pataisos įstaigoje asmuo yra griežtai prižiūrimas, o būnant laisvėje jis nebus kasdien stebimas. Juo labiau, kad ši sritis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar yra priskiriama kriminogeninės rizikos veiksniams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad alkoholio įtaką neteisėtiems savo veiksmams nuteistasis sumenkina, be to, teigia, jog žino kada gali sustoti vartodamas alkoholį, tačiau kitų asmenų teigimu E. A. pavartojęs alkoholio būna „durnas“. Akcentuotina ir tai, kad nuteistajam yra būdingas neformalus, ekspresyvus, betarpiškai atviras kontakto stilius, kuris kartais sukelia keblumų laisvės atėmimo vietoje – Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tai yra tapę keleto konfliktinių situacijų priežastimi. Be to, nuteistasis yra linkęs pasielgti impulsyviai, neįvertinant galimų rizikų mažesnio įsipareigojimo situacijose, itin neigiamai vertintina ir tai, kad pradiniu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo linkęs eskaluoti konfliktus tarpasmeninius santykius su kitais nuteistaisiais. Šie teismui pateikti duomenys patvirtina, kad vis dar yra ir su nuteistojo mąstymu bei elgesiu susijusių sričių, kurias būtina stiprinti. Nuteistasis turi tam tikrų asmeninių/socialinių įgūdžių panaudojimo problemų, kurio galimai atsirado dėl ilgų metų pataisos įstaigose.
16. Nuteistojo gynėjo skunde itin akcentuojama tai, kad nuteistasis laisvėje turės darbą, kad turi sutuoktinę, globotinę, taip pat neįgalų brolį, kuriuo reikia rūpintis, taip pat tai, kad nuteistasis neturi nei vieno iš tėvų bei tai, kad jo nusikalstamą elgesį sąlygojo tinkamo auklėjimo neturėjimas. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis E. A. savo sesers globėju buvo paskirtas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, iš tos pačios nutarties matyti, kad nuteistojo motina mirė 2015 m. rugpjūčio 23 d., o tėvas 2016 m. kovo 7 d., taigi nuteistasis iki pat 2016 m. buvo auklėjamas ir prižiūrimas savo tėvų, tačiau net ir turėdamas abu tėvus iki jų mirties buvo nuteistasis net tris kartus. Pažymima ir tai, kad darbo turėjimas, buvimas globėju ar neįgalaus brolio turėjimas, kuriam, be kita ko, neįgalumo pažymėjimas išduotas nuo 2016 m. balandžio 7 d., nuteistojo nuo neteisėto elgesio nesustabdė. Darbo turėjimas, buvimas globėju, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, tai aplinkybės, kurios egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu. Taigi, socialiniai ryšiai, darbiniai santykiai ir gyvenamosios vietos turėjimas nėra itin reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog būdamas laisvėje E. A. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta įvertinus aktualią E. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Kaip jau minėta, nors E. A. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, buvo šališkas, teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2021 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo gynėjo raštas, prie kurio pridėta Kauno tardymo izoliatoriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nuteistojo E. A. charakteristika Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant nuteistojo gynėjo skundą dėl apylinkės teismo nutarties yra vertinami tik tie duomenys, kurie egzistavo Komisijos nutarimo priėmimo dieną.
18. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, laikydamasis BPK įtvirtintų nuostatų, skundžiama 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ją naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.