Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 202 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dvejiems metams, uždraudžiant viso bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims daiktus ir įrankius, susijusius su dantų gydymu ir protezavimu bei įpareigojant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą: E. S. – 892,74 eurų, J. J. - 714,43 eurų, V. M. - 2896,87 eurų, R. K. - 3679,03 eurų, L. G. - 1071,84 eurų, I. A. – 492,47 eurų, V. B. –1650,00 eurų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtoji laisvės apribojimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu), t. y. 8 (aštuoniais) mėnesiais ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams uždraudžiant viso bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims daiktus ir įrankius, susijusius su dantų gydymu ir protezavimu bei įpareigojant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą: E. S. – 892,74 eurų, J. J. - 714,43 eurų, V. M. - 2896,87 eurų, R. K. - 3679,03 eurų, L. G. - 1071,84 eurų, I. A. – 492,47 eurų, V. B. –1650,00 eurų.

Iš A. G. priteista: E. S. – 892,74 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos, J. J. - 714,43 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos, V. M. - 2896,87 Eur turtinės žalos, R. K. - 3679,03 Eur turtinės žalos, L. G. - 1071,84 Eur turtinės žalos, I. A. – 492,47 Eur turtinės žalos, V. B. – 1650,00 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2015 m. spalio 22 d., savo motinai T. T. G. priklausančiame bute, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų 2003-12-18 įstatymo (Nr. IX-1929) 6 straipsnio „Verstis odontologo praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją“ nuostatas, Lietuvos Respublikos Odontologijos praktikos 2003-12-18 įstatymo (Nr. IX-1930) bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004-10-11 d. įsakymo Nr. V-700 „Dėl burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, teikė dantų techniko paslaugas, neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, taip versliškai neteisėtai vertėsi profesine veikla, suteikdamas dantų protezavimo paslaugas J. J. už 280 eurų, E. S. už 520 eurų, V. M. už 1303,59 eurų, R. K. už 202,73 eurų, L. G. už 1071,59 eurų, I. A. už 492,35 eurų, V. B. už 150 eurų ir šiais savo neteisėtais veiksmais padarė žalos žmonių sveikatai.Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių, priteisiant iš jo J. J. – 280 eurų, E. S. – 120 eurų, V. M. – 173,78 eurų, R. K. – 202,74 eurų, L. G. 434,44 - eurų, I. A. - 434,44, eurų, V. B. 150 eurų, jų sumokėtus pinigus už atliktas paslaugas, o likusią dalį civilinių ieškinių atmesti.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas turėjo iš jo priteisti tik tą dalį civilinių ieškinių, kurią nukentėjusieji buvo sumokėję už jo atliktus darbus. Apelianto įsitikinimu, jis neturi atlyginti nukentėjusiųjų turėtų išlaidų kitiems gydytojams ir apmokėti jų dantų gydymo ir protezavimo sąskaitų, nes nėra pateikta žalą pagrindžiančių dokumentų. Savo veiksmais nėra padaręs ir neturtinės žalos.Apeliantas pažymi, kad jis yra neįgalus, gaunamos pajamos yra mažos, prižiūri seną ligotą motiną, todėl tokios didelės sumos per tokį trumpą laiką atlyginti negalės. Nukentėjusioji J. J. atsikirtime į nuteistojo A. G. apeliacinį skundą nurodo, kad jo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes ji patyrė žymiai didesnę moralinę žalą, nei prašė priteisti teismo. Dėl jo nekokybiškai atlikto darbo, turėjo viską tvarkyti ir gydyto iš naujo. Prašo atmesti apeliacinį skundą.Nukentėjusysis R. K. atsikirtime į nuteistojo A. G. apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Dėl A. G. atlikot nekokybiško darbo patyrė civiliniame ieškinyje nurodytas išlaidas. Prašo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji I. A. atsikirtime prašo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. G. gynėja advokatė A. R. Medišauskienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusieji E. S., V. M., R. K., I. A. ir prokurorė prašė nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo sumažinti tik priteistus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos ir atmesti civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pažymėtina, kad turtinės žalos pagrindimui nebūtinai visais atvejais turi būti pateikiami daiktų pirkimo kvitai, patvirtinantys prarasto daikto vertę, nes tai ne visada įmanoma. Žalos dydis gali būti nustatomas ir vertinant parodymus, kitus įrodymus. Žalos dydis, vertinant prarastų, sugadintų daiktų vertę ar patirtų išlaidų dydį, nustatomas ir vadovaujantis protingumo principu. Būtent tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-459/2012, 2K-340/2012 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas spręsdamas civilinių ieškinių pagrįstumo klausimą aukščiau minėtų nuostatų nepažeidė. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji E. S., J. J., V. M., R. K., L. G., I. A. bei V. B. pareikštuose civiliniuose ieškiniuose ir savo parodymuose aiškiai išdėstė pinigų sumas, argumentavo, kodėl būtent tokios sumos yra nurodomos, kiek galėjo, pateikė turimus kvitus, patvirtinančius nurodomas išlaidas.Byloje esančiais ir skundžiamajame nuosprendyje aptartais bei išanalizuotais duomenimis, kurie, be kita ko, nėra ginčijami, nustatyta, kad turtinę žalą nukentėjusieji E. S., J. J., V. M., R. K., L. G., I. A. bei V. B. patyrė dėl neteisėtų nuteistojo A. G. veiksmų. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad nuteistajam A. G. nukentėjusieji sumokėjo už protezavimo darbus, tačiau minėti darbai buvo nekokybiški, todėl nukentėjusieji buvo priversti kreiptis į kitas gydymo įstaigas dėl padarytų trūkumų ištaisymo. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo A. G. nukentėjusiesiems priteisė ne tik jam sumokėtas sumas, bet ir sumas, kurias nukentėjusieji sumokėjo kitiems stomatologams, kurie taisė A. G. nekokybiškai atliktą darbą. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, o pagal CK 6.283 straipsnį nukentėjusiajam privalu atlyginti ne tik nuostolius, bet ir neturtinę žalą, o taip pat privalu nukentėjusįjį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Taigi byloje yra pakankamai įrodymų, kad tiek dėl paties nuteistojo A. G. veiksmų, tiek šalindami nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusieji E. S., J. J., V. M., R. K., L. G., I. A. bei V. B. turėjo išlaidų. Įvertinęs šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nusikalstama veika padaryta turtina žala: E. S. – 892,74 eurų, J. J. - 714,43 eurų, V. M. - 2896,87 eurų, R. K. - 3679,03 eurų, L. G. - 1071,84 eurų, I. A. – 492,47 eurų, V. B. –1650,00 eurų, yra pagrįsta ir įrodyta, todėl pagrįstai priteista iš nuteistojo A. G.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nuteistasis ir yra neįgalus, tačiau ši aplinkybė jam nesutrukdė daryti nusikalstamas veika. Be to, prokurorė nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariate A. G. atžvilgiu atliekamas naujas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos veikos. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jo priteisti nukentėjusiajai E. S. 500 eurų neturtinės žalos ir nukentėjusiajai J. J. 300 eurų neturtinės žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau buvo minėta, dėl nusikalstamos veikos patirtai turtinei ar neturtinei žalai atlyginti asmuo gali pareikšti civilinį ieškinį, kuris yra nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis).Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Nukentėjusiosioms E. S. ir J. J. priteisti atitinkamai 500 eurų ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti yra nustatyti atsižvelgiant į sukeltas pasekmes, jas padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra užtikrintas protingas balansas (pusiausvyra) tarp realios kompensacijos už nukentėjusiųjų patirtą skausmą, diskomfortą, stresą, išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų paisymo.Įvertinus išdėstytą, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas. Byloje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam A. G., prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas netenkinamas, kadangi BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinimo ir gynybos pusių dalyvavimas yra būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Dėl šių aplinkybių Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.