- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- A2-1298-496/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06675-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. pareiškimo atsakovui J. B. su institucija, teikiančia išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 atnaujinimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. B. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2‑278‑291/2015, įtraukti į procesą bendraieškoviu A. B., neterminuotai apriboti atsakovui J. B. tėvo valdžią sūnaus A. B. atžvilgiu, pakeisti 2007-09-06 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje nustatytas išlaikymo teikimas po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti iš atsakovo J. B. sūnaus A. B., gimusio 2000-11-23, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130,33 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, atmesti atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovei nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio, nepagrindus įstatyme numatyto termino, nuo kada ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiavimo ir nenurodžius, kaip aplinkybės, kurios jai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, yra susijusios su proceso atnaujinimu, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2017 m. spalio 3 d. nurodytiems trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė prašymą-paaiškinimą, kurį teismas vertina kaip patikslintą prašymą. Ieškovė nurodė, jog žyminis mokestis yra nesumokėtas ir nebus mokamas dėl šeimoje esančios sunkios finansinės padėties. Ieškovė prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi įstatymas numato teismui galimybę svarstyti klausimą tik dėl asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė savo prašymą atleisti ją nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo motyvuoja tuo, jog santuokos su atsakovu metu ji jokio turto neįgijo, jos gaunamos pajamos yra 611,67 Eur per mėnesį, ji turi sutartinių įsipareigojimų kreditoriams už beveik 206,56 Eur per mėnesį, mokamų už statybines medžiagas nebaigtam statyti namui, už kompiuterį vaiko mokymuisi, turi mokėti mokesčius (apie 100 Eur per mėnesį) bei skirti lėšas vaiko išlaikymui, todėl iš likusios sumos ji negali susitaupyti lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui. Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo teismas turi nustatyti, ar asmens turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jis negali sumokėti visos mokėtino žyminio mokesčio sumos. Teismas turi įvertinti ne tik duomenis apie asmens gaunamas pajamas, bet taip pat ir duomenis apie asmens turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimas santaupas, kreditorius, išlaikytinius ir visus kitus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl asmens galimybių konkrečiu atveju sumokėti mokėtiną žyminį mokestį. Iš ieškovės prašymo turinio matyti, kad ji moka vartojimo kreditą už statybines medžiagas nebaigtos statybos namui ir priestatams. Iš metinės gyventojo turto deklaracijos matyti, jog jos viso turto vertė yra 33 200 Eur., paskolintų lėšų suma 3 434 Eur. Duomenų apie tai, jog ieškovės šeima gautų kokio nors pobūdžio socialinę paramą, byloje nėra. Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau finansiniai įsipareigojimai yra žymiai mažesni už jos turto vertę, ji dirba, gauna pastovias pajamas, todėl nėra pagrindo teigti, jog jos turtinė padėtis yra tiek sunki, kad ji negalėtų sumokėti įstatymu nustatyto 100 Eur. žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, kad teismas negali atleisti asmens nuo viso žyminio mokesčio bei atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Ieškovė taip pat nurodo, jog įstatyme numatyto trijų mėnesių termino, nuo kada ji sužinojo naujai paaiškėjusias aplinkybes, turinčias pagrindo proceso atnaujinimui iki kreipimosi į teismą dienos pradžia skaičiuojama nuo Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. rašto bei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties gavimo dienos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodoma, jog ieškovės vaiko tėvas J. B. buvo atvykęs į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir paaiškino, kad su sūnumi A. B. ryšio nepalaiko, negali su juo susisiekti, o ieškovė atsisako padėti jam bendrauti su sūnumi, jis nori bendrauti su sūnumi, jam nežinoma, į kokią sąskaitą jis turi pervesti sūnui skirtą išlaikymą; A. B. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui paaiškino, kad su tėvu bendrauti nenori ir jam specialistų pagalba nereikalinga; Vaiko teisių apsaugos skyrius rekomenduoja bendradarbiauti tarpusavyje, esant reikalui ieškovei tarpininkauti sūnui ir tėvui susitariant dėl susitikimų, atsižvelgiant į vaiko interesus kartu su vaiko tėvu spręsti klausimą, kokiu būdu vaikas gaus priteistą išlaikymą iš tėvo. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi Nr. 1S-82-651/2017 atmestas ieškovės (pareiškėjos) I. B. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikalstamų ir korupcijos skyriaus prokuroro 2017 m. vasario 9 d. nutarimą atmesti skundą dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos 2017 m. sausio 23 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt Šiaulių apylinkės teismo teisėjos Vidos Žostautienės padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, ir Šiaulių apylinkės teismo posėdžių sekretorės J. J. galbūt padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 168 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. Nei iš šių dokumentų, nei iš prašymo turinio nėra aišku, kokias naujai paaiškėjusias aplinkybes, turinčias pagrindo proceso atnaujinimui ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti būtent gavusi šiuos dokumentus ir kaip šios aplinkybės susijusios su proceso atnaujinimu, taigi ieškovė tinkamai nepagrindė CPK 368 straipsnyje nurodyto termino skaičiavimo.
Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2011, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373/2011). Taigi ieškovė, prašydama atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prašyme atnaujinti procesą turi nurodyti naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu ir pridėti įrodymus, pagrindžiančius šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Kaip galima suprasti iš prašymo turinio, ieškovė prašymą atnaujinti procesą grindžia tokiomis aplinkybėmis, kaip teismų bei teisėjų, nagrinėjusių bylą, šališkumas bei tuo, jog Šiaulių apylinkės teisme uždaro teismo posėdžio metu padaryti garso įrašai buvo įkelti į LITEKO sistemą ir juos turėjo galimybę klausytis su byla nesusiję asmenys. Iš prašymo turinio yra visiškai neaišku, kaip ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai susiję su bylos nagrinėjimu ir kokią reikšmę šie įrodymai gali turėti spendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Ieškovė prašyme remiasi tik subjektyviais samprotavimais, kurie negali būti vertinami, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, turinčios esminę reikšmę bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, kad ieškovė pati pripažino, jog vien duomenų įkėlimo į LITEKO sistemą teismas nebūtų pripažinęs pagrindu atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir aplinkybe, turėjusia įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi teismas, spręsdamas ieškovės prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, daro išvadą, jog ieškovė nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, atitinkančių visus joms būdingus požymius ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių naujai paaiškėjusių aplinkybių buvimą.
Be to, ieškovė patikslintame prašyme nenurodė jokių duomenų apie byloje dalyvaujančius asmenis bei pateikė nepakankamą prašymo ir jo priedų egzempliorių skaičių (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 113 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovė pateikė prašymą, neatitinkantį procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nesumokėjo žyminio mokesčio. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė per nustatytą terminą nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl jos prašymas yra laikomas nepaduotu ir yra grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Ieškovei išaiškintina, kad atsisakymas priimti prašymą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais ir 115 straipsnio 3 ir 5 dalimis,
nutaria:
Atmesti ieškovės I. B. prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Ieškovės I. B. pareiškimą (prašymą) atsakovui J. B. su institucija, teikiančia išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 atnaujinimo laikyti nepaduotą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Išaiškinti ieškovei, kad teismo nutartis atsisakyti priimti prašymą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti prašymą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.