Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo V. K. (V. K. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties, kuria V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. vasario 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 261 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 159 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

V. K. kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio vidurio subūrė organizuotą grupę, į jos veiklą įtraukdamas R. K. ir J. M. , o šie – kitus asmenis, skirtą bendrai pelningai ir nuolatinei nusikalstamai veiklai – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, t. y. neteisėtai disponuoti dideliu ir labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei daryti kitas nusikalstamas veikas.

Be to, V. K. kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio vidurio, tiksliai nenustatytos dienos iki 2010 m. lapkričio 19 d., nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo didelį kiekį, ne mažiau kaip 1567 gramus narkotinių medžiagų - kanapių ir jų dalių ir labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 1373,9294 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už šias medžiagas gaudamas ne mažiau kaip 184 250 litų, kai organizuotos grupės nariai dalį žių medžiagų išplatino, taip pat ir nepilnamečiams. Šiais veiksmais V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 261 straipsnyje.

Be to, V. K. kaltinamas tuo, kad 2009 m. gruodžio mėnesį į nusikalstamą veiką įtraukė S. K. , gimusį 1992 m. gegužės 15 d., o 2010 m. sausio 10 d. į nusikalstamą veiką įtraukė A. T. , gimusį 1992 m. rugpjūčio 25 d., kad šie pardavinėtų narkotines ir psichotropines medžiagas. Šiais veiksmais V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 159 straipsnyje.

Be to, V. K. kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo, neteisėtai, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku įgijo penkis savadarbius šovinius: į revolverio ME-38Compact G“ Nr. 022828 būgnelio kameras prieš pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius revolverinius šovinius įstatytas gumines kulkas, kurių kinetinė energija siekia 27,14 J, kuriuos laikė iki 2010 m. vasario 9 d., 14 val., kai atliktos kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

V. K. buvo laikinai sulaikytas 2010 m. vasario 9 d. Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas 3 mėnesiams. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. vasario 9 d.

Skunde nurodoma, kad teismas, konstatuodamas, jog būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir neįvertino asmenybę bei socialinę aplinką apibūdinančių aplinkybių – šeimyninės padėties, nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo santykių, sveikatos būklės, ankstesnių teistumų, ryšių užsienyje ir kitų aplinkybių. V. K. teigia, kad nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis negali būti reikšmingesni nei kitos aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas). Kaltinamojo nuomone, gresianti bausmė gali tik padidinti bėgimo (slėpimosi) tikimybę, tačiau negali būti pagrindine sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Suimtasis teigia, kad skundžiamoje nutartyje, padarant išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nurodytos ir kitos svarbios aplinkybės, tačiau gresianti bausmė yra viena iš lemiamų aplinkybių, dėl kurios suėmimo terminas buvo pratęstas. V. K. pažymi, kad jis yra vedęs, turi šeimą, būdamas laisvėje jis gyveno su žmona ir motina, oficialiai nedirbo, tačiau padėdavo išlaikyti šeimą, jo socialiniai ryšiai yra tvirti, o jo motina ir žmona labai išgyvena dėl šiuo metu esančios padėties.V. K. teigimu, byloje nėra duomenų, kad užsienyje jis turi kokių nors ryšių, kada nors bandė bėgti ar slėptis.

Skunde pažymima, kad teismas, konstatuodamas, kad suėmimo terminas pratęstinas esant ir Lietuvos Respublikos BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) numatytam pagrindui, rėmėsi tik V. K. pateiktais kaltinimais bei jo ankstesniu teistumu. Kaltinamasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teigiama, jog jis buvo teistas už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ir tai galimai buvo jo pragyvenimo šaltinis. Tačiau V. K. atkreipia dėmesį, kad jis buvo teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, t. y. už disponavimą minėtomis medžiagomis be tikslo jas platinti. Be to, teismas, nustatydamas minėtą suėmimo skyrimo pagrindą, neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes – šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą ir kitas aplinkybes.

Kaltinamojo nuomone, Vilniaus apygardos teismas, nustatęs du suėmimo skyrimo pagrindus, kiekvieno iš šių pagrindų atskirai nemotyvavo, taip pažeisdamas minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 22 punktą.

Skunde pažymima, kad skundžiamoje nutartyje, pratęsus suėmimo terminą ilgiau nei 6 mėnesiams, nėra nurodytos aplinkybės, patvirtinančios bylos sudėtingumą ar didelę jos apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas).

Teismo posėdyje gynėja prašė suimtojo skundą patenkinti, o prokuroras prašė suimtojo V. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis yra padaręs jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra R. K. , R. K. , J. M. , parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolai ir kita bylos medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai, taip pat ir kaltinamojo parodymai nevertinami, todėl, ar V. K. iš tikrųjų yra padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama.

Skundžiamoje nutartyje teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 119 nuostatomis ir, pratęsdamas suėmimo terminą, nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punktuose (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). Nors kiekvienas nustatytas suėmimo skyrimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nėra aiškiai išskirtas, tačiau iš šios nutarties turinio matyti, kad teismas nurodė, į kokias aplinkybes atsižvelgia, padarydamas išvadą, kad, nepaskyrus suėmimo, V. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalys).

V. K. kaltinamas padaręs įvairaus sunkumo nusikalstamas veikas, tarp jų ir 2 labai sunkius nusikaltimus, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kaip nurodyta ir kaltinamojo skunde, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tokios išvadas nepaneigia ir skunde nurodyti argumentai, susiję su V. K. šeimyninėmis aplinkybėmis.

Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš byloje esančių duomenų galima manyti, kad V. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos tęsėsi gana ilgą laiką, galimai iš jų jis gaudavo pajamas, be to, 2008 m. jis baustas už nusikaltimą, susijusį su narkotinėmis medžiagomis (Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalis). Skunde kaltinamasis nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad jis (V. K. ) buvo teistas už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ir kad tai galimai buvo jo pragyvenimo šaltinis. Šį teiginį V. K. grindžia tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį jis buvo nuteistas už tai, kad disponavo minėtomis medžiagomis be tikslo jas platinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas kaip ir ankstesnėje nutartyje dar kartą atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje tokio motyvo nėra. Vilniaus apygardos teismas kaip galimą pragyvenimo šaltinį nurodė lėšų gavimą iš nusikalstamos veikos, kuri nagrinėjama šioje baudžiamojoje byloje, o ne už kurią V. K. ankščiau nuteistas baudžiamuoju įsakymu. Šie duomenys patvirtina, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuotas ir kitas suėmimo taikymo pagrindas - pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Minėtų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Kardomosios priemonės pratęsimo tvarka nepažeista.

V. K. skunde nepagrįstai nurodoma, kad dėl to, jog suėmimas taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius, skundžiamoje nutartyje turėjo būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios šios baudžiamosios bylos sudėtingumą arba didelę jos apimtį. Kaip jau buvo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje, ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje yra pabaigtas, kaltinamasis aktas surašytas ir kartu su baudžiamosios bylos medžiaga 2011 m. liepos 25 d. perduotas teismui. Todėl Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios suėmimo termino trukmę ikiteisminio tyrimo metu, šiuo atveju nėra taikomas.

Suimtojo skunde teigiama, kad teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo termino pratęsimo, prokuroras tik pasakė, kad kardomosios priemonės skyrimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę. Kaltinamasis skunde išsamiau nenurodė, kokią įtaką skundžiamos nutarties teisingumui ir pagrįstumui turėjo toks prokuroro pasisakymas. Tačiau iš 2012 m. vasario 2 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras apskritai nepasakė taip, kaip nurodyta skunde. Priešingai, jis išsamiai nurodė, kodėl V. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas turi būti pratęstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo sprendimas pratęsti V. K. suėmimo terminą yra teisėtas ir pagrįstas.

V. L. Respublikos BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimtojo V. K. (V. K. ) skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.