- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-62-300-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00278-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- R. J.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 16 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) g., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo vieną bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį, su žalios spalvos augaline medžiaga – 13,86 g kanapių (ir jų dalių), kurią iki 2012 m. kovo 16 d., 16.30 val., laikė prie savęs ir gabeno automobiliu BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu I. L., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kol 2012 m. kovo 16 d., 16.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras, adresu: (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą surado ir išėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę – skirti baudą arba arešto bausmę paskirti atlikti savaitgaliais. Skunde nurodo, kad nesutinka su jam skirta bausme, kadangi, kaip teigia nuteistasis, jis visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, po nusikalstamos veikos padarymo nutarė visiškai atsisakyti vartoti narkotines medžiagas, buvo išvykęs gydytis, susirado darbą ir šiuo metu dirba pagalbiniu darbininku.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai R. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į R. J. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį – įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimo motyvus ir tikslus – visuomenės, žmogaus sveikatos vertingumą, į jo asmenį apibūdinančius duomenis – anksčiau ne kartą teistas, 7 kartus, daugiausia už vagystes ir narkotinių medžiagų vartojimą, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, praėjus tik keliems mėnesiams po anksčiau paskirtos bausmės atlikimo, ne kartą baustas administracine tvarka, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, paskyrė R. J. arešto bausmę, jos dydį nustatydamas artimą, tačiau mažesnį nei jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantui skirta bausmė nėra per griežta ir atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.
Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad po nusikalstamos veikos padarymo nutarė visiškai atsisakyti vartoti narkotines medžiagas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad ši ir kitos apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ar skirti apelianto prašomą bausmės rūšį. Pirma, tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Antra, tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Trečia, bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Tuo labiau, kad bylos duomenys tvirtina, jog apeliantui ankstesniu nuosprendžiu jau buvo paskirta bausmė – bauda, tačiau jis jos nemokėjo, po to ši bausmė buvo pakeista į areštą. Todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais. Vienas esminių apelianto skundo argumentų, nuteistojo nuomone, sudarančių pagrindą jam skirti jo prašomą bausmę – kad jis susirado darbą ir šiuo metu dirba pagalbiniu darbininku, taip pat laikytinas deklaratyviu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis šiuo metu dirba (pateikė tai patvirtinantį dokumentą – darbo sutarties kopiją), tačiau, kaip matyti iš šio apelianto pateikto dokumento turinio, ši sutartis yra terminuota, ir jis pagal šią darbo sutartį dirba nuo 2012-10-18 iki 2012-12-19 (130 b. l.).
Be to, pastebėtina tai, kad už Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos trijų rūšių bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Iš to, kas paminėta, matyti, kad areštas nėra pati griežčiausia iš Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. O kaip matyti iš nuteistajam paskirto arešto bausmės dydžio – už Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirta bausmė – areštas 50 parų, paskirtos arešto bausmės dydis taip pat nelaikytinas per dideliu, kadangi jis nors ir nežymiai, tačiau yra mažesnis nei arešto bausmės už nusikaltimo padarymą vidurkį (arešto bausmės vidurkis už nusikaltimo padarymą 52,5 paros arešto), dėl to pirmosios instancijos teismo paskirto arešto bausmės dydis taip pat nelaikytinas per griežtu.
Nuteistojo skundo reikalavimas jam skirtą arešto bausmę paskirti atlikti savaitgaliais atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis, arešto bausmę galima nustatyti atlikti poilsio dienomis, tik jei yra paskirta ne daugiau kaip 45 parų arešto. Šiuo atveju apeliantui pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirta 50 parų arešto bausmė, todėl taikyti jam aptariamo straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei areštas, paskyrimas nepakeis R. J. teisei priešingo elgesio. Kartu pastebėtina, kad vien tik simbolinės nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik kad bausmės paskirties bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo R. J. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.