- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 2-128-878/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01360-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., D. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., suinteresuotiems asmenims A. B., A. B., D. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., A. B., D. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po savo motinos D. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo motina 2007 m. rugpjūčio 2 d. sudarė testamentą ir juo visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, paliko pareiškėjui A. B.. Po D. B. mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas: 3,72 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė, tačiau mirusios motinos palikimą priėmė ir pradėjo jį valdyti bei prižiūrėti kaip savo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nesikreipė laiku į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nežinojo, kad reikia kreiptis per tris mėnesius. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikia paveldėjimo tikslu.
Teismo posėdžio metu liudytojai A. J. ir O. J. paaiškino, kad pareiškėjas po savo motinos mirties rūpinasi žeme, ją prižiūri, šienauja žolę, sodina bulves, braškes. Niekas kitas niekada nepretendavo į D. B. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. B., A. B., D. B. pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog su pareiškėjo prašymu sutinka. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjas rūpinosi palikimu po motinos mirties, šienavo pievas, sodino bulves. Jie neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą po motinos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjui A. B. pateikus duomenis, kad jis aktyviais veiksmais pradėjo valdyti po motinos mirties jai priklausiusį turtą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (b.l. 39-41).
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje vietą ir laiką suinteresuoto asmenims atstovui pranešta tinkamai (b.l. 51-52). Byla, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo motina D. B. po savo sutuoktinio, pareiškėjo tėvo, A. B. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą pagal Prienų rajono I-ojo notarų biuro 2003 m. vasario 17 d. išduotą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11, 14, 15), tame tarpe ir žemės sklypą 3,72 ha, esantį (duomenys neskelbtini). D. B. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). D. B. buvo pareiškėjo A. B. motina (b.l. 11). D. B. mirė, būdama našlė, suinteresuoti asmenys A. B., A. B., D. B. yra mirusiosios vaikai (b.l. 8-10). Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarės V. B. 2007 m. rugpjūčio 2 d. patvirtintu testamentu D. B. visą savo turtą paliko sūnui A. B. (b.l. 13). Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarės liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į D. B. palikimą nepradėta (b.l. 7).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų, D. B. palikimas atsirado jos mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jos sūnus pareiškėjas A. B. iš karto priėmė mirusiosios palikimą – žemės sklypą, juo rūpinosi, sodino ir augino daržoves, šienavo žolę, taip pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą.
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. B. per tris mėnesius po savo motinos D. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjo A. B. priteistinos 49,00 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49,00 Lt (keturiasdešimt devynis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.