Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-07-27 · Civilinė byla Nr. e2-23571-910/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-27
Bylos Nr.
e2-23571-910/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas
V. P.
Kategorijos

Kopija Civilinė byla Nr. e2-23571-910/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17045-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.1(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 485,10 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Įteiktu teismo pranešimu atsakovas informuotas, kad per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš ieškovo reikalavimų ir byloje esančių įrodymų matyti kad, 2016-11-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusioji G. S. dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbinga. 2016-12-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-12-333747, 2016-12-22 sprendimu Nr. 6-12-333759 ir 2016-12-22 sprendimu Nr. 6-12-333776 G. S. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-04-03 iki 2016-05-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje paskirta ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų išmokėta iš viso 485,10 Eur ligos pašalpa.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taip pat pagal valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo kurio neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ta apimtimi, kuria atlyginta kaltojo asmens veiksmais padaryta turtinė žala (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-400/2007). CPK 182 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai), todėl prejudicinis faktas – V. P. kaltė dėl G. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo – šioje civilinėje byloje nebeturi būti nustatinėjama (CPK 182 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, kurio sprendimais nukentėjusiajai G. S. buvo išmokėtos išmokos, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Neteisėti atsakovo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prievole išmokėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytą ligos pašalpą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala bei nuostoliai, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246- 6.249 straipsniai). Byloje nesant duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovui žalą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 485,10 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 10 punktai). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 20,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 197 str., 259 str., 285 str., 286 str., 287 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (juridinio asmens kodas 191683350) naudai 485,10 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 10 ct) žalos atlyginimo regreso tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20,00 Eur (dvidešimt Eur 00 ct) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB “Swedbank”, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė